Vicemerė Inga Kartenienė apie projektą Tūkstantmečio mokyklos: nuo atnaujintos mokyklų infrastruktūros iki vandens robotų mariose

I. Kartenienė ir R. Šarknickas ruošiasi pokalbiui

Viešojoje erdvėje plačiai ap­tarinėjamas TŪM projektas daugumai žmonių girdėtas, bet ne visiems suprantamas, koks tai projektas. Moksleiviai kalba apie įdomias pamokas, vyresni pedagogai šmaikštauja, kad visą gyvenimą žinoję, kad vaikus reikia išmokyti pagal dalyko programą, ir tik dabar supratę apie lengvesnį matematikos uždavinių įsisavinimą smagiai bendraujant. Apie tai, kas iš tiesų yra tas TŪM ir kokią naudą jis atneš savivaldybės švietimo įstaigų bendruomenėms, žurnalistas Robertas Šarknickas kalbina mero pavaduotoją švietimo reikalams Ingą Kartenienę.

R.Š. Jūs esate vicemerė švietimo, kultūros, sporto, socialiniams ir medicinos reikalams. Šį kartą pakalbėkime apie švietimo sritį savivaldybėje. Kas joje naujo?
I.K. Švietimo sritis yra plati,­ sudėtinga. Ne iš karto pamatomi­ rezultatai, bet labai įdomi. Kai kurias švietimo problemas sprendžiame ne tik valstybės, bet ir savivaldybės lygmeniu – gal todėl, kad esame arčiau žmonių ir galime būti lankstesni. Pavyzdžiui, savivaldybė turi pedagogų į savivaldybę pritraukimo aprašą, kur yra numatoma materialinė pagalba atvykusiems pedagogams, taip pat skiriamos stipendijos studentams, besimokantiems savivaldybei reikiamų specialybių, iš dalies kompensuojame važiavimo į darbą ­išlaidas.

R.Š. Sakote, kad Elektrė­nų savivaldybėje netrūksta pedagogų?
I.K. Galime sakyti, kad taip. Kai kuriose mokyklose yra neužimta viena ar kita pareigybė, bet didelio trūkumo šiuo metu nėra. Tačiau vyresnio amžiaus pedagogų yra nemažai, todėl situacija gali greitai ir ­pasikeisti.

R. Š. Kadangi kuruojate švietimo sritį, tai pakalbėkime apie projektą TŪM. Kas tas projektas, apie kurį tiek daug ­kalbama?
I.K. Tūkstantmečio mokyklos programa (TŪM) – švietimo pažangos programa. Programa aprėpia daugybę tikslų – mažinti mokinių pasiekimų atotrūkius, sukurti integralias, optimalias ir kokybiškas ugdymo sąlygas, programa siekiama, kad kiekvienas vaikas turėtų galimybę mokytis šiuolaikiškoje ir atviroje mokykloje ir pan. Tikslų labai daug ir jie labai platūs. Tik abejoju, ar visus juos galime pasiekti šiuo projektu, tai nuolatinis procesas.

R.Š. Kiek šios programos lėšų skirta Elektrėnų savi­valdybei?
I.K. Projektas vykdomas nuo 2024 metų ir užbaigtas bus kitų metų balandžio mėnesį. Savivaldybė gavo 1 mln. 174 tūkst. Eur. Visas lėšas tikrai įsisavinsime, be to, dar esame ir sutaupę. Už sutaupytas lėšas mokykloms pirksime naujos įrangos. Mokyklos turi idėjų, ko joms reikia.

R.Š. Ar visos savivaldybės mokyklos dalyvauja projekte?
I.K. Dalyvauja 5 mokyklos, kurios atitiko programos reikalavimus. Nedalyvauja Semeliškių gimnazija ir Kietaviškių progimnazija, nes jose nėra projektui reikiamo 200 mokinių skaičiaus.

R.Š. O kam gautos lėšos panaudojamos?
I.K. Skaičius visi mėgsta, todėl juos išsitraukiau iš ataskaitų. Infrastruktūrai pagerinti išleista­ 287 tūkst. 650 Eur, sutaupyta 73 tūkst.133 Eur. Įrangai įsigyti išleista 783 tūkst. 653 Eur, sutaupyta apie 70 tūkst. Eur. Mokymo ir ugdymo veiklai išleista per 348 tūkst. Eur, dar likę apie 50 tūkst. Eur. Kaip matote, lėšas naudojame taupiai ir sutaupėm apie 180 tūkst. Eur. Jau kreipėmės į Europos socialinio fondo agentūrą dėl leidimo šias lėšas panaudoti ­kitoms reikmėms. Grąžinti nenorime nė vieno euro, o kitiems projektams lėšos naudojamos negali būti, todėl visi sutaupyti pinigai bus panaudoti TŪM projektui.

R. Š. Kokias sritis projekte išskirtumėte?
I.K. Tos sritys plačiai ap­tarinėjamos ir projekto vykdytojams gerai žinomos. TŪM programą ­sudaro mokyklų tobulinimo sritys, kurios aktyviai sąveikauja viso projekto eigoje: lyderystė veikiant, kultūrinis ugdymas, įtraukusis ug­dymas, STEAM ugdymas bei tinklaveika. Tai apima erdvių įrengimą ir atnaujinimą, kvalifikacijos kėlimą, ilgalaikių ugdymo programų vyk­dymą. Programoje vykdomos ir veiklos, kurioms finansavimas nėra reikalingas. Pavyzdžiui, savivaldybėje lyderystei stiprinti įkurtas vadovų klubas, turintis edukacinį banką, kur gerąja patirtimi ir pagal TŪM sukurtomis priemonėmis dalijamasi tarpusavyje, taip pat su projekte nedalyvaujančiomis mokyklomis. Ši veikla nieko nekainuoja, bet yra ­naudinga visoms savivaldybės švie­timo bendruomenėms.

R.Š. Papasakokite apie ilgalaikes programas. Kas šioje srityje nuveikta, kaip pasi­teisino?
I. K. Nors sakoma, kad vaikai nežino, kas slepiasi po tomis trimis raidėmis TŪM, bet tikrai žino apie pagal TŪM projektą vykdomas įdomias veiklas. Pavyzdžiui, „Ąžuo­lyno“ progimnazijos, Vievio Jurgio Milančiaus pradinės mokyklos ir „Versmės“ gimnazijos mokiniai tinklaveikos būdu apkeliavo visas mokyklas ir išbandė mokytojų pa­ruoštas užduotis, Elektrėnų pra­dinėje mokykloje startavo būrelis „STEAMUKAS“, kur per bandymus susipažįstama su nesudėtingais gamtos mokslais, „Ąžuolyno“ progimnazijos, Vievio gimnazijos ir Vievio J. Milančiaus pradinės mokyklos moksleiviai, bendradarbiaudami su Kaišiadorių Šventosios Faustinos ugdymo centru, paruošė rekomenduojamas priemones, padėsiančias ugdyti ir integruoti konkrečioje mokykloje besimokančius specialiųjų poreikių vaikus. O „Versmės“, Vievio gimnazijų ir „Ąžuolyno“ progimnazijos mokiniai projektinės ir integruo­tos veiklos IT, matematikos, gamtos mokslų, technologijų ir me­nų pamokose savarankiškai projektavo, konstravo, ieškojo sprendimų ir išbandė vandens robotus-dronus. Robotą nuleido į Elektrėnų marias, naudodamiesi valdymo pultais bei kompiuterio ekranu pagal koordinates nukreipė droną reikiamu maršrutu, kur buvo surinkti vandens parametrų duomenys – išmatuota vandens temperatūra.

R. Š. O kur dabar tas sukurtas robotukas?
I.K. Projektas buvo įvykdytas kartu su VšĮ Robotikos akademija,­ įranga savivaldybės švietimo įs­tai­goms nepriklauso, o vaikus šis projektas labai įtraukė, jie planuoja kūrinį patobulinti taip, kad būtų ga­lima ­išmatuoti ir vandens užterš­tumą. O mūsų tikslas dabar iš sutaupytų lėšų įsigyti savo robotą ir tęsti veiklą. Tai būtų ilgalaikis projektas.

R. Š. Kokių dar iš TŪM liko lūkesčių?
I.K. Manau, kad savivaldybė TŪM projektą įgyvendins visiškai ir dar viršys. Tikrai turime kuo pasidžiaugti: atnaujintos klasės, laboratorijų įrengimai – nau­ji mikroskopai, lazerinės graviravimo staklės, 3D spausdintuvai, naujos kolbos, svarstyklės ir t.t. Atnaujinti technologijų kabinetai, muzikos ir menų studijos, relaksinės, bendrystės ir bendrakūrybos studijos ir pan. Viskas įrengta vaikų poreikiams ir aplinkai. Kai aš palyginu su įranga, kuri buvo mano mokymosi laikais, tai dabar skiriasi kaip diena nuo nakties.

R. Š. Gal galėtumėte išsa­miau papasakoti apie inte­gruotos veiklos pagalbą savi­valdybės švietimo įstaigose?
I. K. Galime didžiuotis, kad visose TŪM projekte dalyvaujančiose mokyklose įrengti sensoriniai kambariai su sensorinėmis priemonėmis. Specialiųjų ugdymosi poreikių vaikai, kurių šalyje vis daugėja, tikrai turi vietą ir priemones nusiraminimui ir ugdymui. Tokios įrangos kartais neturi net regioniniai ugdymo centrai. O savivaldybėje jau ne pagal projektą, o pagal aktyvių žmonių iniciatyvą įkurta „Ypatingų vaikų asociacija“. Asociacijos pasiūlymu savivaldybėje kuriamas vaikų su specialiais ugdymosi poreikiais dienos centras, kur vaikai po pamokų galės ramioje aplinkoje turėti galimybę pabendrauti tiek su juos prižiūrinčiais specialistais, tiek su draugais, kiekvienas vaikas gaus daugiau individualaus dėmesio, kurio jiems trūksta bendrojo ugdymo klasėse.

R.Š. Labai dėkojame Jums už skirtą laiką ir svar­bią informa­ciją, kurią žinoti privalu kiek­vienam savi­val­dybės gyventojui. O „Elektrė­nų ­kronika“ stengiasi infor­maciją perduoti įvairiais būdais: rašytine popieriuje, internetinėje er­dvėje ir vizualinėje sklaidoje. Tikimės būti įvertinti ir reikalingi savivaldybės gyventojams.