Nes šiandien svetimų nėra, vien Dievas –
Visi visiems grąžino ir atleido,
Visiems po riekę ir visiems po rievę,
Po lygiai sniego, atminties ir speigo.
(Rimvydas Stankevičius)
Džiaugsmas dėl Rimvydo
Penktadienio rytais ruošiuosi į susitikimą bibliotekoje. Man biblioteka – tikri šviesos namai. Kadangi susitikimas vyksta tik 12 valandą, šį penktadienį jo laukdama paėmiau paskaityti savo mokinio Rimvydo Stankevičiaus knygą. Atsiverčiu pirmą puslapį: „Mielai Janinai – su meile ir dėkingumu.“. Dabartinis didis poetas, rašytojas, mano auklėtinis, pirmųjų gyvenimo potyrių rado darželyje „Ąžuoliukas“. Beskaitant Rimvydo eiles Blyksniai (speigo saulėto), kur trys eilėraščiai pradedami žodžiais „Kalėdinėj dulksnoj…“, laikas neprailgo. Laukiant šventų Kalėdų eilės labai tinkamos, o aš su kalėdine nuotaika atskubėjau į biblioteką.
Prie plačiai atvertų skaityklos durų mus pasitinka visada besišypsanti bibliotekininkė Natalija Kriščiūnienė. Mūsų šį penktadienį daug, beveik visos pensininkės. Nevartoju žodžio senjorai, sako, kad tai nelietuviškas žodis ir neteisingai nusakantis pagyvenusių žmonių statusą. Skaitykloje jauku nuo degančių žvakučių ir popierinių snaigių.
„Šios savaitės „Elektrėnų kronikoje“ svarbi žinia: „Garbė Elektrėnams, užauginusiems dar vieną Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatą Rimvydą Stankevičių“,- spaudos apžvalgą pradeda Natalija. „O, Dieve, neiškenčiau neaiktelėjusi. Tai juk mūsų Rimvydėlis…“. Susitikimo dalyvės džiaugsmingai ploja, o aš neatsistebiu atsitiktinumu: šį rytą prieš spaudos valandėlę bibliotekoje kaip tik skaičiau jo kalėdinius eilėraščius. O grįžusi namo paskaičiau paties Rimvydo pasisakymus apie apdovanojimą ir didžiavausi savo auklėtinio išmintimi. Spaudai Rimvydas Stankevičius sakė, jog kertinis žodis šiame apdovanojime yra „nacionalinė“, nes tik tokia kultūra yra išskirtinė. „Viskas darosi standartiška, vienoda, o būtent nacionalinė kultūra yra išskirtinė. Mes nebūsim niekuo įdomūs, darydami tą patį, ką daro visi. Čia yra ir tautosakos, ir prigimties, ir istorijos sankloda. Jei kažkam atrodo, garbingiems žmonėms, kad mano poezija prisideda prie nacionalinės kultūros kūrimo – tai aš esu devintam danguj“, – teigė rašytojas.
O aš klubo „Spauda su kava“ dalyvių vardu nuoširdžiai dėkoju bibliotekininkėms už naujienas apie mus supantį pasaulį. Juk šiuo metu pagyvenęs žmogus jau negali nusipirkti brangios spaudos, todėl biblioteka mums yra tikras šviesulėlis šiuo tamsiu laikotarpiu, laukiant Išganytojo atėjimo. Tokių mielų potyrių išgyvenus, laukiant šventų Kalėdų, ausyse vėl skamba R. Stankevičiaus eilės:
„Kalėdinėj dulksnoj užšąla Stiksas
Ir vėlės vėlei pas savus pareina,
Pakviesk vidun, jei tik kurią sutiksi,
Įleisk savin, jeigu duris supainios,
Nes šiandien svetimų nėra…“.
Janina Romerienė,
susitikimų „Spauda su kava“ nuolatinė dalyvė