1960 m. Lietuvos visuomeninė informacija paskelbė apie Vyriausybės nutarimą statyti Lietuvoje naują šiluminę elektrinę. Elektrinės statybos vieta buvo parinkta pusiaukelėje tarp Vilniaus ir Kauno (tuo metu Elektrėnų dar nebuvo), galingumas – 1200 MW. Taip pirmą kartą Lietuvoje buvo numatyta pritaikyti blokinį elektrinės komponavimą (katilas-turbina-generatorius-transformatorius), naudojant aukštų parametrų įrenginį, kurio garo temperatūra 570 °C, slėgis 140 MPa. Tai sudomino keletą KPI (dabar KTU) studentų. Kai 1962 m. pavasarį, dar prieš diplominio darbo gynimą, į mokymo įstaigą, KPI Mechanikos fakultetą, atvyko Lietuvos elektrinės direktorius Pranas Noreika ir pakvietė dirbti į naujai statomą elektrinę, nes kartu su septyniais grupės draugais ir dar septyniais to paties instituto Elektrotechnikos fakultetą baigusiais inžinieriais sutikome būti elektrinės darbuotojais.
Kartu su V. Spuduliu nekantraudami atvykome jau 1962 m. rugpjūčio 15 d. Išlipę iš autobuso ir eidami link elektrinės būstinės pamatėme keletą naujai pastatytų gyvenamųjų namų, užtvenktas marias, dūzgiančias sunkiasvores automašinas, ryškėjančio elektrinės pagrindinio korpuso statybą, pagrindinių įrengimų montavimo pradžią. Nuo rugsėjo 1 d. į darbą atvyko ir kiti institutą baigę inžinieriai.
Aš ir dar trys grupės draugai darbinę karjerą pradėjome energetinio bloko katilų mašinistų padėjėjais. Elektrinės vadovybės sprendimu mokytis eksploatuoti garo katilus buvome komandiruoti į Ukrainos Zmijevo elektrinę, kurioje jau veikė aukštų garo parametrų energetiniai blokai. Pusantro mėnesio trukusi komandiruotė prabėgo greitai: per tą laiką jau supratome, kas yra energetinių katilų eksploatacija, įgijome kitų praktiniam darbui reikalingų žinių. Panašiai mūsų kolegos energetikai darbo įgūdžių sėmėsi kitose Sovietų Sąjungos elektrinėse.
Grįžus į Lietuvos elektrinę, matėsi, kad jau atlikta didelė darbų dalis. Reikėjo studijuoti savo katilo TGM-94 konstrukciją, nagrinėti vamzdynų schemas ir eksploatavimo instrukcijas, semtis žinių iš patyrusių darbuotojų, kurie buvo jau dirbę energetikoje.
Jau nuo 1962 m. gruodžio pradžios, kai prasidėjo įrengimų bandymas, pradėjau dirbti pamainomis. Statybininkų ir montuotojų darbai vyko sparčiai, tačiau iki visiško darbų užbaigimo, kad būtų numatytu terminu paleistas blokas, laiko trūko.
Nors montavimo darbai nebuvo visiškai baigti, pirmojo energetinio bloko paleidimas įvyko 1962 m. gruodžio 30 d. Įjungtas į tinklą blokas sėkmingai atidirbo 72 val. Nepaisant to, kad artėjo Naujieji 1963 metai, bloko darbas buvo akylai stebimas visų suinteresuotų organizacijų vadovų, kurių daugelis prie dirbančio bloko sutiko ir Naujuosius metus. 1963 m. sausio 1 d. dieninėje pamainoje teko ir man aptarnauti dirbantį katilą.
Reikia pažymėti, kad bloko leidimas vyko be automatikos, be distancinio sklendžių ir reguliatorių valdymo – rankiniu būdu, vietoj distancinių lygių prietaisų stumdomos iš lentų pagamintos rodyklės. Nepaisant to, energetinio bloko paleidimo planas buvo sėkmingai įvykdytas, sudarius pakankamai ilgą nebaigtų darbų sąrašą, ir nustatyti terminai, kada visi trūkumai turi būti pašalinti.
Šiandien tuos įvykius puikiai atsimena elektrinės veteranai, kurie dalyvavo statant, montuojant, prižiūrint atliekamus darbus, tiesiogiai leidžiant bloką.
Įgytas patyrimas padėjo gana sklandžiai įvesti į eksploataciją kitus energetinius blokus.
Beveik 50 metų dirbau Lietuvos elektrinėje, užimdamas įvairias pareigas. Taigi pirmojo energetinio bloko paleidimas buvo ir liks ne tik atsiminimuose, bet ir pavyzdžiu visiems Lietuvos elektrinės darbuotojams.
Inž. Liudas Juškevičius