Kaišiadorių vyskupija mini 100 metų jubiliejų

1936 m. įvyko pirmasis Vyskupijos sinodas, kuris numatė šios vyskupijos sielovados darbo gaires.
Kaišiadorių vyskupijos archyvinė nuotrauka

2026 metais Kaišiadorių vys­kupija mini ypatingą sukaktį – 100 metų nuo vyskupijos įkūrimo. Šia proga vyskupijos ganytojas ­Jonas Ivanauskas kviečia visus tikin­čiuosius drauge rengtis Jubiliejui ir jį švęsti kaip tikėjimo, padėkos ir dvasinio atsinaujinimo laiką.

Istorinės ištakos ir augimas
Kaišiadorių vyskupija buvo įkurta 1926 m., kai popiežius Pijus XI bule Lituanorum gente įsteigė Lietuvos bažnytinę provinciją. Didžiąją naujosios vyskupijos teritorijos dalį sudarė Vilniaus vyskupijos dalis, likusi Lietuvos pusėje po Vilniaus krašto okupacijos. 1922–1926 m. šią teritoriją Vilniaus ­vyskupo Jurgis Matulaitis pavedimu, o vėliau Apaštalų Sosto sprendimu administravo kanauninkas ­Juozapas ­Kukta.
Įsteigus vyskupiją, jos globėju paskirtas šv. Juozapas, o pirmuo­ju ganytoju – kanauninkas Juozapas Kukta. Tarpukariu sparčiai kūrėsi ­vyskupijos struktūros: 1928 m. įsteigta katedros kapitula, 1933 m. pastatyti kurijos namai, o 1936 m. konsekruota Kaišiadorių katedra. Iki sovietų okupacijos vyskupi­joje vyko intensyvi katechezė, steigėsi religinės organizacijos, buvo kuriamos naujos parapijos ir statomos bažnyčios; 1931 m. surengtas pirmasis Kaišiadorių vyskupijos Eu­cha­ristinis kongresas, 1936 m. – pirmasis Vyskupijos sinodas.

Tikėjimas persekiojimų metais
Antrojo pasaulinio karo ir oku­pacijų metais Bažnyčios veikla bu­vo smarkiai suvaržyta: uždarytos religinės organizacijos ir draugijos, dalis kunigų ištremti ar nužudyti, tikyba uždrausta mokyklose, nacionalizuoti bažnytiniai pastatai. 1943 m. Kaišiadorių vyskupu paskirtas Teofilius Matulionis, grįžęs iš tremties sovietų Rusijoje, tačiau 1946 m. vėl suimtas ir įkalintas. Nepaisydamas kliūčių, jis iki pat mirties uoliai rūpinosi vyskupijos reikalais.
1957 m. vysk. Teofilius Matulionis Birštone konsekravo vyskupu Kaišiadorių vyskupijos kunigą kanauninką Vincentas Sladkevičius, kurį sovietų valdžia netrukus ištrėmė į Nemunėlio Radviliškį, o patį vyskupą Teofilių – į Šeduvą. 1949 m. sovietų valdžios sprendimu vyskupijos kurija buvo perkelta iš Kaišiadorių į Kauną, vėliau – į Vievį.

Naujas etapas laisvėje
1978 m., sovietų valdžiai leidus, vyskupijos kurija vėl įsikūrė Kaišiadoryse, o 1982 m. į vyskupi­ją leista sugrįžti vyskupui Vincentui ­Sladkevičiui. 1988 m. popiežius Jonas Paulius II jam suteikė Romos Bažnyčios kardinolo titulą, o 1989 m. paskyrė Kauno arkivyskupu metropolitu. Tais pačiais metais nau­juoju Kaišiadorių vyskupijos ganytoju konsekruotas šios vyskupijos kunigas Juozas Matulaitis, va­dovavęs ­vyskupijai iki 2012 m.
Šiandien Kaišiadorių vyskupijai vadovauja vyskupas Jonas Ivanauskas. 2025 m. duomenimis, vyskupijoje veikia 68 parapijos, tarnauja 45 kunigai, o teritorijoje gyvena apie 900 tūkst. žmonių. Artėjantis 100-mečio Jubiliejus kviečia visą bendruomenę pažvelgti į nueitą kelią, dėkoti už patirtas malones ir drąsiai atsinaujinti ateities misijai.

Šaltinis „Laikmetis“.