Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras (VAATC) tęsia iniciatyvą reguliariai susitikti su aplink Kazokiškių sąvartyną (Elektrėnų sav.) gyvenančiomis bendruomenėmis. Pasak VAATC atstovų, toks dialogas leidžia ne tik pristatyti vykdomas ir planuojamas investicijas, bet ir tiesiogiai išgirsti gyventojų pastebėjimus, aptarti kylančius iššūkius bei kartu ieškoti sprendimų, galinčių mažinti sąvartyno poveikį aplinkai ir gyvenimo kokybei.
Panašūs susitikimai su bendruomenėmis vyko ir 2025 metų vasarą, o šių metų sausio 15 dieną susitikimas buvo surengtas pačiame Kazokiškių sąvartyne. Susitikime dalyvavusiems šešių bendruomenių atstovams pristatyti pagrindiniai jau įgyvendinti ir artimiausiu metu planuojami projektai. Dėmesys skirtas tiek sprendimams, kuriais siekiama mažinti į sąvartyną patenkančių atliekų kiekius, tiek priemonėms, padedančioms valdyti esamos infrastruktūros keliamus iššūkius, įskaitant kvapų sklaidą.
„Puikiai suprantame, kad sąvartynas, nors lieka būtina regioninės atliekų tvarkymo sistemos dalimi, gali kelti nepatogumų aplinkiniams gyventojams. Todėl privalome nuosekliai taikyti jau veikiančias priemones ir kartu ieškoti naujų sprendimų, kurie galėtų dar labiau sumažinti poveikį. Ne mažiau svarbu – atvirai ir aiškiai komunikuoti apie savo veiklą bei planus su bendruomenėmis, kurios gyvena arčiausiai šio objekto. Būtent tokiu principu ir vadovaujamės: siekiame ne tik informuoti, bet ir išgirsti. Tikiu, kad šis dialogo formatas jau duoda apčiuopiamos naudos ir esu dėkingas bendruomenių atstovams už aktyvų įsitraukimą“, – sako VAATC vadovas Paulius Martinkus.
Pasak jo, visa regiono atliekų tvarkymo sistema kryptingai siekia, kad antriniam naudojimui ar perdirbimui tinkamos atliekos nepatektų į sąvartyną – mažėtų bendras srautas atliekų, kurios atsiduria sąvartyne.
„Šiandien realybė lieka tokia, kad sąvartynai Lietuvoje vis dar yra reikalingi – atliekų šalinimo poreikis išlieka visoje šalyje. Kazokiškių sąvartyne šalinamų atliekų kiekiai palaipsniui mažėja, tačiau tai yra ilgalaikis procesas. Todėl mūsų dabartinis fokusas – užtikrinti, kad esamų atliekų tvarkymas keltų kuo mažiau nepatogumų aplinkiniams gyventojams“, – teigia P. Martinkus.
Vienas svarbiausių šiuo metu įgyvendinamų projektų – Vilniaus regiono nepavojingų atliekų sąvartyno esamo kaupo galutinis uždengimas. Šie darbai pradėti 2025 metų rugsėjį, o užbaigti planuojama – per 2026 metus. Galutinis sąvartyno sekcijų uždengimas laikomas esminiu žingsniu mažinant poveikį aplinkai: tai padės reikšmingai sumažinti nemalonių kvapų sklaidą, pagerinti sąvartyno dujų surinkimo ir panaudojimo efektyvumą, taip pat sumažinti į sąvartyną patenkančių kritulių kiekį ir susidarančio filtrato apimtis.
„Natūralu, kad kaupe laikomos atliekos skleidžia kvapus, taip pat kvapų gali kilti ir iš sąvartyne veikiančių nuotekų valymo įrenginių. Kvapų sklaidos valdymas yra vienas sudėtingiausių uždavinių, kuriam spręsti skiriame itin daug dėmesio ir resursų“, – pabrėžia VAATC vadovas.
VAATC taip pat investuoja į aplinkos stebėseną. 2025 metų sausį sąvartyno teritorijoje ir aplink ją buvo įrengtos trys specialios oro kokybės monitoringo stotelės. Viena iš stotelių pastatyta Kazokiškių gyvenvietėje, o duomenys viešai skelbiami organizacijos interneto svetainėje. Ši sistema leidžia realiuoju laiku stebėti situaciją ir, esant poreikiui, operatyviai reaguoti. Pagrindinė stebima medžiaga – sieros vandenilis, kuris susidaro tiek gamtinėje aplinkoje, tiek sąvartyno dujose, taip pat aptinkamas skystose trąšose, srutose ar mėšle. Sąvartyno nuotekų valymo procese naudojama sieros rūgštis, kurios skaidymosi metu gali išsiskirti tam tikra dalis sieros vandenilio. VAATC teigimu, jau 2026 metais greta esamų įrenginių planuojama diegti naujus sprendimus. Jie taps bendro sąvartyno nuotekų valymo komplekso dalimi, leis reikšmingai sumažinti sieros rūgšties naudojimo poreikį ir atitinkamai – su šiuo procesu susijusių kvapų sklaidą.
Pasak VAATC, kvapų mažinimui Kazokiškių sąvartyne nuolat taikomas visas kompleksas priemonių. Pirmiausia – sąvartyno kaupe susidarančių dujų surinkimas – surinktos dujos panaudojamos šilumos ir elektros gamybai Vievio gyventojams. Antroji priemonė – atliekų kaupų uždengimas gruntu. Trečioji – biologinės kvapų mažinimo priemonės (probiotikai), kurios, esant tinkamoms oro sąlygoms, specialiu dronu purškiamos kaupo vietose, kur vyksta aktyvūs atliekų šalinimo ir šlaitų formavimo darbai.