Atsiverčiate biologijos vadovėlį, perskaitote kelis puslapius ir suprantate kiekvieną sakinį atskirai. Tačiau užvėrus knygą tampa sunku paaiškinti, kaip veikia visas procesas. Per kontrolinį sąvokas atpažįstate, bet užduotyje prašoma palyginti, paaiškinti priežastį arba pritaikyti žinias naujame pavyzdyje. Tokiu atveju papildomos valandos prie vadovėlio problemos neišspręs – pirmiausia reikia suprasti, kurioje mokymosi grandyje nutrūksta ryšys.
Biologijos mokytoja Mingintė Bertašienė, „Gamtos mokykla“ įkūrėja, kasdien dirba su skirtingų klasių mokiniais: sudaro individualius mokymosi planus ir padeda nustatyti žinių spragas. Jos metodikos ašis – skatinti suprasti biologinius procesus bei sisteminti informaciją, o ne tiesiog aklai įsiminti apibrėžimus. Toks požiūris itin praverčia mokiniui, norinčiam per semestrą pagerinti rezultatus, bet nežinančiam, nuo kurios temos pradėti. Tikslus pradinis įvertinimas leidžia sudaryti veiksmų planą be spėliojimų.
Pirma savaitė: išsiaiškinkite tikrąsias nesėkmių priežastis
Nepradėkite nuo tuščių pažadų „nuo šiol mokysiuosi daugiau“. Paimkite du paskutinius biologijos darbus ir visas padarytas klaidas suskirstykite į tris grupes:
- nežinojau sąvokos.
- supratau temą, bet nesusiejau faktų.
- neteisingai perskaičiau užduotį arba nepagrindžiau atsakymo.
Kiekvienai klaidų grupei reikalingi skirtingi veiksmai. Jei painiojate sąvokas, padės trumpas jų kartojimas. Jei žinote, kas yra fotosintezė, bet negalite paaiškinti, kaip ją veikia pasikeitusios sąlygos, būtina nagrinėti priežasties ir pasekmės ryšius. Jeigu atsakymą žinojote, tačiau taškų praradote dėl neaiškios formuluotės, verta mokytis tiksliau reikšti mintis.
Popieriaus lape užrašykite dvi ar tris dažniausiai pasitaikančias klaidas. Tai ir bus jūsų pirmasis semestro tikslas – daug konkretesnis bei naudingesnis už abstraktų norą „mokėti visą biologiją“.
Kaip sudaryti veiksmų planą visam semestrui?
Semestrą suskirstykite į trumpesnius etapus. Pirmąsias dvi savaites skirkite pagrindinėms spragoms nustatyti ir vienai svarbiausiai temai susitvarkyti. Vėliau kiekvieną savaitę derinkite einamąją pamokų temą su trumpu anksčiau išeitos medžiagos kartojimu. Nelaukite, kol senos žinių spragos vėl išryškės per kontrolinį darbą.
Planas turi tilpti į realų jūsų tvarkaraštį. Pavyzdžiui, tris kartus per savaitę galite skirti po trumpą, bet itin susikaupusią mokymosi sesiją:
- pirma sesija: naujos temos aiškinimasis.
- antra sesija: praktinių užduočių atlikimas.
- trečia sesija: ankstesnių žinių patikrinimas.
Prisiminkite: mokymosi trukmė nėra svarbesnė už tai, ką konkrečiai per tą laiką nuveikiate.
Kas dvi ar tris savaites palyginkite naujausių darbų klaidas su pirmosios savaitės užrašais. Jei kartojasi tie patys kluptelėjimai, plano nereikia tiesiog vykdyti ilgiau – būtina pakeisti patį mokymosi būdą.
Kaip mokytis biologijos ne tik atmintinai?
Perskaitę temą, pabandykite be vadovėlio atsakyti į tris klausimus: kas vyksta?, kodėl tai vyksta? ir kas pasikeistų, jei viena sąlyga būtų kitokia? Ši savitikra greitai atskleidžia skirtumą tarp pasyvaus teksto atpažinimo ir tikro temos supratimo.
Pavyzdžiui, mokantis apie ląstelę neužtenka tiesiog išvardyti jos dalių. Pamėginkite paaiškinti, kokią funkciją atlieka pasirinkta organelė ir kas nutiktų, jei ji nustotų veikti. Analizuodami žmogaus organizmą, ieškokite ryšių tarp skirtingų organų sistemų, o ne ruoškite atskirus sąvokų sąrašus.
Jei negalite paaiškinti temos paprastais sakiniais, grįžkite prie konkrečios neaiškios vietos. Konspekte pasižymėkite tikslų klausimą (pavyzdžiui, „kodėl šiame etape mažėja medžiagos kiekis?“), o ne tiesiog spalvotai pabraukite visą pastraipą. Taip tiksliai žinosite, ko klausti mokytojo ar korepetitoriaus.
Veiksmingas pasirengimas prieš kontrolinį darbą
Likus kelioms dienoms iki kontrolinio, pradėkite nuo savitikros, o ne nuo viso skyriaus skaitymo iš naujo. Užverskite užrašus ir pabandykite nupiešti proceso schemą, paaiškinti pagrindines sąvokas bei išspręsti kelias skirtingo tipo užduotis. Tik atlikę šiuos veiksmus atsiverskite medžiagą ir patikrinkite, kur suklydote.
Ypač naudinga peržiūrėti senas klaidas. Jei anksčiau supainiojote mitozę ir mejozę, naujame teste neužtenka atsakyti teisingai – turite gebėti įvardyti, pagal kokį konkretų požymį jas atskyrėte. Taip pasiruošimas tampa ne spėliojimu, kas bus teste, o gebėjimu praktiškai taikyti žinias.
Kada verta kreiptis papildomos pagalbos?
Jei kelias savaites mokotės pagal planą, bet vis tiek negalite paaiškinti pagrindinių procesų arba nežinote, nuo kurios spragos pradėti, verta pasitarti su biologijos mokytoju ar korepetitoriumi. Į konsultaciją atsineškite savo atliktus darbus, klaidų sąrašą ir konkrečius klausimus – tai padės sutelkti pagalbą ten, kur jos labiausiai reikia.
Semestro pažangą vertinkite ne vien pagal gautą pažymį. Atkreipkite dėmesį, ar mažėja pasikartojančių klaidų, ar aiškiau suprantate užduotis ir ar galite savarankiškai paaiškinti temą. Pirmąjį žingsnį galite žengti jau šiandien: peržiūrėkite du paskutinius darbus ir įvardykite tris konkrečias spragas. Nuo jų ir prasideda realus planas, kurį galėsite vykdyti bei koreguoti visą semestrą.