Kai vaikai tampa politikų įkaitais

Kai vaikai tampa politikų įkaitais
Julija Kirkilienė

Kovo 9 dieną mokykloje-darželyje „Pasaka“ po trispalve su užrašu „Lietuviais esame mes gimę“, vyko savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto komiteto 3 narių: Edmundo Vėželio, Meilutės Rašimienės, Dano Dambrausko, Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo Deimanto Tarulio bei administracijos direktoriaus pavaduotojo Stasio Voverio susitikimas su mokyklos-darželio darbuotojais ir būsimųjų pirmokų  tėveliais.

Konfliktas užsimezgė sužinojus, kad savivaldybės vadovai, prisidengdami mokyklų tinklo pertvarka, planuoja „Pasakoje” panaikinti pradinę mokyklą, paliekant tik darželį. Vaikų, gyvenančių Pergalės, Šarkinės gatvėse ir nuosavų namų kvartale, tėveliai bei mokyklos-darželio kolektyvas reikalauja savivaldybės vadovų nenaikinti mokyklos, motyvuodami, kad mokykloje klasės sukomplektuojamos pagal  reikalavimus. Panaikinus šią mokyklą, į pradinę pirmokėliams susidarytų apie 2-3 km kelio.
Skaičiavo pelną
Prieš mokyklos bendruomenę sėdėdami du valdininkai – administracijos direktoriaus pavaduotojas, pedagogas S. Voveris ir kitas pedagogas, dabar Švietimo, kultūros ir sporto vedėjas D. Tarulis, savo planus uždaryti mokyklą grindė keistu požiūriu – mokykla bus nepelninga. Ne ne, nesako, kad mokykla bus nuostolinga ir savivaldybei reikės iš biudžeto kažkokias lėšas skirti, bet neduos pelno. Kaip kokia Uspaskich Krekanavos įmonė.  O kitos darželiai-mokyklos, pvz., „Žiogelis“, dirba pelningai. Ten darželio grupės perpildytos, o „Pasakoje”, sako direktorė Aldona Ščiukaitienė, visada yra laisvų vietų. Bet ikimokyklinei grupei ir  pradinei mokyklai jie darželinukus užsiaugina savus, nors dabar jau tik 1 pirmą klasę suformuoja, kai anksčiau formuodavo po keturias. Prieš keletą metų dalisdarželio  patalpų buvo pertvarkytos ir pritaikytos mokyklai. Tam buvo panaudota nemažai lėšų. O dabar vėl viską tektų remontuoti iš naujo, kad iš mokyklos pertvarkytų į darželį. Tam vėl reikėtų lėšų. Toje vietoje savivaldybė pelno kažkodėl neskaičiuoja. Arba skaičiuoja… Gal irgi pelną, tik asmeninį.
Vaikai – politikų įkaitai
Kai 2003 metais prasidėjo didžioji Valstybinė švietimo strategija, Elektrėnų savivaldybė pradėjo stropiai Švietimo įstatymus vykdyti. Ne, ne tuos įstatymus, kurie numatė, kad mokyklos būtų kuo arčiau vaiko namų, bet tuos, kur rekomenduojama visų  tipų  bendrojo  lavinimo  švietimo  įstaigų    išgryninimą  ir   suderinimą  tarpusavyje mokymosi tęstinumo požiūriu pagal numatytą struktūrą. Elektrėniečiai prisimena tuos tarybos posėdžius, kuriuose dalyvavo visa „Ąžuolyno“ mokyklos bendruomenė: vaikai, tėvai, mokytojai, bet tarybos narių širdžių nesuminkštino. „Versmė” liko tik gimnazija, „Ąžuolynas” tapo pagrindine mokykla.  Ir visi politikų pažadai apie mokinių pavežėjimą ir dviračio takus liko tik raštas šakėmis ant vandens. Dabar vienuolikmečiai penktokėliai pėsčiomis iš Šarkinės gatvės žingsniuoja į mokyklą „Ąžuolynas“, kuri stovi  netoli elektrinės, apie 3-4 km. Kol nueina, žinoma, sutinka tuos, kurie ieško naujos rinkos narkotikų verslui, tuos, kuriems reikia mobilaus telefono ir jį atima iš mažųjų, ir pan. O juk tada, kai buvo planuojama mokyklų pertvarka, taryboje kažkas siūlė gimnaziją padaryti pirmojoje vidurinėje (dabartinėje rusų) mokykloje, o pagrindines mokyklas palikti ir „Ąžuolyne” ir „Versmėje”. Bet tada vaikai tapo politikų įkaitais – „Versmę” būtinai reikėjo padaryti gimnazija. O dabar mokyklos tarpusavyje pykstasi, viena iš kitos vaikus vilioja, nes „Ąžuolyne” ir pagrindinė mokykla jau nebetinka. Reformos rezultatas liko toks, kad kuo mažesnis vaikais, tuo toliau jam į mokyklą tenka eiti.
Politikams tėvynė nerūpi
Jeigu vaikai, nors vis rečiau gimstantys, yra tėvynės ateitis, tai ta ateitis politikams visai nerūpi. Tie mažieji vaikai iš Šarkinės ir Pergalės gatvių net autobusu neturi galimybės į mokyklą nuvykti. Autobusas, važiuojantis iš Žebertonių per Abromiškes, vaikų iš Šarkinės ir Pergalės gatvių, sakė vaiko mama, nenori imti, pilnas keleivių esąs. Be to, vaikai neturi moksleivių pažymėjimų, kad galėtų nors už pusę kainos nuvažiuoti.  Administracijos direktoriaus pavaduotojas ir saugaus eismo užtikrinimo pirmininkas S. Voveris sako, kad įstatymas nenumato mieste mokinių pavėžėjimo, o vaikų saugumas yra tėvų reikalas. Be to, S. Voveris sako, kad savivaldybė neturi lėšų dengti tą pusę kainos, už kurią galėtų vaikai į mokyklą važiuoti.
Taip mąsto mūsų politikai, darę ir vis darantys mokyklų reformas dėl pelno. O tuo tarpu, iš savivaldybės biudžeto „Elektrėnų komunalinio ūkio” transporto skyriui kiekvienais metais dengiami beveik milijoniniai nuostoliai, nes visi autobusų reisai yra nuostolingi. Ir visai savivaldybei nerūpi, kad vairuotojai, paėmę vaikus iš tos pačios Šarkinės gatvės, pinigus ima, o bilietų neduoda. Net ir  suaugusiems duoda bilietus ne už visą kainą. Dar geriau, kaip neseniai skundėsi Pylimų kaimo gyventojai, ne visur, kur yra sustojimas, autobusai užsuka. Šiuo sunkmečio laikotarpiu, tai priklauso nuo vairuotojo nuotaikos. Tai gal geriau savivaldybė susirūpintų sutvarkyti EKŪ transporto skyrių, o tuos pinigus, kurie patenka į nesąžiningų vairuotojų kišenę, skirtų vaikų pavėžėjimui.  Užtektų.
Lietuviais esame mes gimę
Žiūrėjau mokykloje-darželyje „Pasaka“ į sėdinčius valdininkus po trispalve su užrašu „Lietuviais esame mes gimę“ ir stebėjausi jų abejingumu, tingumu, biurokratizmu, meilės artimui trūkumu.. Nežinau, ar būtinai reikia palikti,  ar naikinti „Pasakoje“ pradinę mokyklą. Bet žinau viena, kad su žmonėmis ne taip  kalbėtis reikia, į kiekvieną problemą juk galima įsigilinti ir rasti išeitį. Galbūt ne tik „Pasakoje“, bet ir „Versmėje“ galima įsteigti  pradinės mokyklos kokį filialą tiems vaikams, kuriems per toli eiti į pradinę mokyklą, Taikos gatvėje. Pavežėjimą iki „Ąžuolyno“ mokyklos tikrai galima sutvarkyti. Reikia tik norėti, reikia tik su meile savo darbą dirbti, o ne piktinti žmones kalbomis, kad ne jie, o buvusioji valdžia žadėjusi pavežėjimą.
Kaip žinia, paskutinieji įvykiai šalyje rodo tendencijas, kad vaikų gimstamumas ir ateityje mažės. Elektrėnų valdžia, atrodo, irgi daro viską, kad kuo mažiau vaikų savivaldybėje  gimtų: poliklinikoje neliko ne tik vaikų gydytojo, bet net kabinetėliui naujagimiams patalpų nesuranda, mokyklas vaikams steigia kuo toliau nuo jų gyvenamųjų vietų, klestint mieste narkomanijai, vaikų saugumu nėra kam pasirūpinti… Ir taip dvidešimtojo Nepriklausomybės atgavimo pavasario dienomis pasidaro gaila, kad lietuviais esame mes gimę ir kad vis mažiau atsiranda žmonių, savo darbą su meile dirbančių…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Aktualijos

Aktualijos

Aplinkos apsauga

Archyvas

Darbo partija

Elektrėnai

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose

Elektrėnų krašto šviesuoliai

Europietiška savivaldybė

Keliai aukštumų link

Keliai link aukštumų