Šiltą paskutinį gegužės pusiaudienį po aikštę prie Elektrėnų kultūros centro, tarsi pavasario gėlių žiedai, pabiro vaikai. Kultūros centro direktoriaus pavaduotoja kultūrinei veiklai Vida Ališauskienė Vaikų gynimo dienos proga nuo 12 val. paskelbė vaikų piešinių ant asfalto konkursą „Aš ir mano miestas“. Kol vaikai mąstė, kaip ypatingai nupiešti savo miestą, juos sveikino savivaldybės meras Kęstutis Vaitukaitis, Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Aldutė Jaseliūnė, solistė Sigutė Trimakaitė ir visas būrys savivaldybės administracijos specialistų. Su vaikais bendravo policininkų bičiulis Amsis.
Red. inf.
Per keliolika minučių aikštė prie Kultūros centro virto viena didžiule paveikslų parodos erdve. Vaikai piešė elektrinę, kaminus, ežerą, bažnyčią, mokyklą, namus, kokiuose norėtų gyventi, ir, žinoma, saulę. Savo piešinius vadino gražiausiais vardais: „Kad visi būtų laimingi“, „Vaikai nori vaikų dienos“ ir pan. Kompetentinga komisija suko galvas, kaip objektyviau išrinkti geriausius piešinius, juolab, kad ir dovanų ne kalnus turėjo. O vaikai, kaip tyčia, konkurse dalyvavo grupėmis. Vis dėlto, komisija nutarė įvertinti 8 darbus ir jų autorius apdovanoti padėkos raštais bei šventinėmis kepuraitėmis, dėl kurių ir nesutarimų kilo: kaip vieną kepuraitę pasidalinti visai klasei, nes piešė visi? Kita vertus, gal ir gera tokia pamokėlė, mokanti vaikus dalintis…
Jeigu kepuraičių ir ne visiems užteko, tai Kazio Binkio spektaklį „Istorija apie mažąjį Muką“ nemokamai galėjo pažiūrėti visi. Šventė visada yra šventė, ir vaikai Vaikų gynimo dieną atšventė puikiai, nes, anot Justino Marcinkevičiaus „…jeigu šita žemė kam priklauso, tai pirmiausia, žinoma, vaikams“.