Jaunimas iš Švedijos padės ieškoti sprendimų Lietuvos kaimo problemoms

Jaunimas iš Švedijos padės ieškoti sprendimų Lietuvos kaimo problemoms

Lietuvos kaimiškos vietovės laukia pastiprinimo iš Švedijos. Jau šį penktadienį į vyksiantį antrąjį Lietuvos kaimo parlamento susirinkimą atvyksta 23 jaunuoliai iš Švedijos kaimo parlamento. Jie padės mūsų jaunimui kartu ieškoti svarbaus atsakymo į klausimą: ko reikia, kad jaunimas kaime norėtų likti dirbti ir kurtis.

„Svarbiausia problema, su kuria susiduria Lietuvos kaimiškosios vietovės – mažėjantis gyventojų skaičius. Be to iš kaimų išvažiuoja daugiausia žmonės, turintys didžiausias perspektyvas. Negalime jų kaltinti – daugelyje Lietuvos kaimų tikrai nėra išvystyta infrastruktūra, – pasakoja Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos pirmininkė Guoda Burokienė. – Norint pradėti verslą, kurti šeimą, auginti vaikus yra būtina išplėtota infrastruktūra: keliai, darželiai, mokyklos, ko šiuo metu trūksta – viskas optimizuota, uždaryta. Nėra ir patrauklių darbo vietų, o ką jau kalbėti apie pramogų kompleksus, prie kurių pratę jauni žmonės. Jiems reikia vietų, kur galėtų išreikšti savo pomėgius, sportuoti, žiūrėti filmus ar bent jau palankios sąlygos patiems prisidėti prie patrauklaus kaimo kūrimo, kur jaunimas galėtų ne tik dirbti, bet ir leisti savo laisvalaikį.“

Pasitelks užsienio šalių gerąją praktiką
Nuspręsta pasinaudoti gerąja praktika ir prašyti jaunųjų švedų pagalbos ieškant sprendimų. Pasak Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos pirmininkės, telkiamos didelės jaunimo pajėgos išsiaiškinti, kas daroma kitose šalyse, kuriose jaunimas noriai lieka gyventi kaime. Maža to, jie pasirenka studijuoti kaimui būdingas specialybes ir tuomet bando jas pritaikyti savo šalyje. Būtent Švedijos kaimo parlamento veiklos sėkmė ir pastūmėjo organizuoti savo kaimo parlamentus daugumą šalių, taip pat ir Lietuvą.

Pradžia padaryta. Paskatinti imtis Lietuvos kaimo parlamento idėjos prieš metus Lietuvos kaimo bendruomenių sąjunga kartu su Vietos veiklos grupių tinklu ir Aleksandro Stulginskio universitetu susirinko į pirmąją Lietuvos kaimo parlamento sesiją. Drauge subūrusių bendruomenių atstovų, kaimo organizacijų, vietos ir nacionalinės valdžios atstovų tikslas vienas – aptarti iškilusias kaimo plėtros problemas ir rasti joms sprendimus. Taip sudaroma galimybė ne tik išreikšti savo pilietinę nuomonę, bet tuo pačiu dalintis bendra patirtimi ir daryti įtaką politikai.

Svarbu kalbėti vieningu balsu
„Akivaizdu, kad ekonominė padėtis regionuose, ypač kaimiškose vietovėse yra sudėtinga, kas ir lemia infrastruktūros stygių. Todėl situacijai keisti, reikalingos bendros ir nuoseklios pastangos. Didžiausias laimėjimas – kad susirinkome ir pradėjome kalbėtis, patys iš apačios siūlyti savo požiūrį bei pagalbą, kad pradedame kalbėti vieningu balsu ir kad tai tęsiasi. Svarbiausia susiburti ir vieningai priminti apie regionus ir kaimiškas vietoves, taip, kartu ir problemos spręsis. O ypač džiugu matyti, kiek daug šiuose vietovėse energingų, motyvuotų, entuziazmu trykštančių žmonių. Tai yra didžiausia vertybė“, – džiaugiasi vienas iš Lietuvos kaimo parlamento iniciatorių, Europos ekonominių ir socialinių reikalų komiteto narys Mindaugas Maciulevičius.

Antrojoje sesijoje – atstovai iš 42 rajonų
Žengiamas dar vienas žingsnis link patrauklaus kaimo. Balandžio 24 d. Aleksandro Stulginskio universitete antrą kartą rinksis Lietuvos kaimo parlamentas. Šiais metais sulaukta 140 kaimo atstovų, norinčių dalyvauti antrojoje Lietuvos kaimo parlamento sesijoje iš 42 rajonų. Tuo tarpu prieš metus dalyvavo 32 rajonų atstovai. Kiekvienas rajonas gali deleguoti 3 atstovus, apimančius kaimo visuomenę – ūkininką, aktyvų kaimo pilietį, atstovaujantį nevyriausybinių organizacijų sektorių bei jaunuolį, kurie turės teisę išsakyti savo rajono kaimo žmonių valią ir pasiūlyti sprendimus.

Pasak G. Burokienės, antrojoje sesijoje bus tęsiamos diskusijos jaunimo ir bendruomeniškumo skatinimo temomis. Savo Lietuvos kaimo viziją išsakys LR Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė. Be minėtų bus aptartos ir kitos temos: socialinės infrastruktūros vystymas bei socialinis verslas, kuris galėtų ženkliai prisidėti prie trūkstamų darbo vietų kūrimo. Tai Lietuvoje dar naujovė, todėl svarbu kaimo atstovams išaiškinti, kaip tai galima įgyvendinti, kokia numatyta parama ir kokios plėtros galimybės. Geriausius ES socialinio verslo kaimiškose vietovėse pavyzdžius pristatys socialinio verslo ekspertė, EESRK narė iš Švedijos Ariane Rodert.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Aktualijos

Aktualijos

Aplinkos apsauga

Archyvas

Darbo partija

Elektrėnai

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose

Elektrėnų krašto šviesuoliai

Europietiška savivaldybė

Keliai aukštumų link

Keliai link aukštumų