Virginija Jacinavičiūtė
Kadangi valstybė padengia 35 proc. renovacijos išlaidų, vis daugiau žmonių susimąsto apie namo atnaujinimą. Tą norą dar labiau sustiprina jau renovuojamų daugiabučių pavyzdys. Žmonės mato, kaip seni, apsilupę pastatai gražėja, įgauna estetiško vientisumo. Tačiau, dalį gyventojų neramina socialinių būstų ir komercinių patalpų kaimynystė. Ar neteks padengti šių asmenų patalpoms tenkančias renovacijos išlaidas?
Savivaldybės būstai – valstybės rūpestis
Elektrėnų savivaldybė nedidelė, todėl ir atskirų namų, skirtų vien tik socialiniams būstams, nėra. Savivaldybei priklausantys būstai išsibarstę po visus miesto daugiabučius. Pasak Elektrėnų komunalinio ūkio vadybininkės daugiabučių namų priežiūrai Vilijos Leleivienės, 25 tokie butai patenka į renovuojamų namų sąrašą. Tačiau šių namų gyventojai nė kiek nesibaimina, kad jiems už renovaciją teks pakloti daugiau, nei tiems, kurių daugiabučiuose nėra socialinių būstų. Renovuojamų namų gyventojai žino, kad jei socialiai remtina šeima gyvena savivaldybei priklausančiame bute, jų dalį už renovaciją sumoka valstybė.
Beje, socialiai remtinos šeimos šiuose būstuose tėra nuomininkai. Patalpos nuosavybės teise priklauso savivaldybei. Kuomet šaukiamas namo savininkų susirinkimas daugiabučio renovacijai aptarti, į jį atvyksta savivaldybės įgaliotas atstovas. Tik jis turi teisę savivaldybės vardu spręsti – pritarti pastato renovacijai ar ne. Gyventojams nevertėtų baimintis, kad lėšų stokojantis miesto biudžetas gali tapti stabdžiu renovacijai. Kadangi visas socialiniams būstams tenkančias išlaidas dengia ne savivaldybė, o valstybė, įgaliotas rajono valdžios žmogus visuomet balsuoja už daugiabučio renovaciją.
Dalis gyventojų, kurių daugiabučiuose įsikūrę socialiniai būstai, šia kaimynyste džiaugiasi – kuo daugiau tokių būstų name, tuo didesnė tikimybė, kad namo dauguma pritars pastato atnaujinimui.
Verslininkai vertina teigiamai
Elektrėnų daugiabučiuose dažnai įsikuria ir smulkieji verslininkai. Bene kas antrame miesto daugiabutyje įsikūrusios kirpyklos, stomatologo kabinetai, parduotuvės ir kt. Jei tokio namo gyventojai nusprendžia renovuoti savo daugiabutį, įmonės patalpų savininkai ar nuomininkai taip pat tampa renovacijos programos dalyviais.
Kol kas Elektrėnuose ar Vievyje renovuojami tie namai, kuriuose jokių komercinių patalpų nėra, tačiau pasidomėjome, kaip reaguotų verslininkai, jei pastatų, kuriuose veikia jų įmonės, savininkų dauguma pritartų renovacijai.
Pergalės g. 55 namo gyventojai savo namo renovuoti kol kas neplanuoja, tačiau pastate veikiančio stomatologijos kabineto savininkas Aurimas Montvila sako, kad būtų patenkintas, jei namas būtų renovuojamas. Verslininkas tvirtina, kad nesibaimintų renovacijos sukeliamų nepatogumų, nes juos atpirktų darbas gražesniame ir tvarkingesniame name.
18 metų veikiančio Veido ir kūno priežiūros kabineto savininkė Marija Ošerovskaja namo renovacijai taip pat pritartų. Kabinetas veikia Trakų g. 8 namo pirmame aukšte, tad patalpose visuomet būna vėsoka. M. Ošerovskaja tiki, kad renovacija šią problemą išspręstų. Itin svarbu ir tai, kad renovavus namą už šildymą reikės mokėti mažiau. „Renovacija būčiau nepatenkinta tik tuomet, jei ji tiesiogiai trukdytų mano verslui, jei klientai negalėtų laisvai patekti į kabinetą“, – paaiškino M. Ošerovskaja.
Statybos techninę priežiūrą vykdančios bendrovės vadovas Ramūnas Aučyna sako, kad fasado renovacijos darbai sukelia nepatogumų, tačiau jie yra laikini ir tereikia juos ištverti. Baimintis, kad klientams bus sunku patekti į kabinetą, tikrai nereikėtų, nes renovacijos metu virš įėjimo yra įrengiami apsauginiai stogeliai, o darbai praėjimui tikrai netrukdo. Blogiausia, kas gali erzinti klientus, tai šiltinimo medžiagų dulkės ir netvarkinga aplinka.
Renovacijos nepatogumai yra laikini, o nauda lieka ilgam tiek darbuotojams, tiek klientams. Juk dirbti šiltesnėse patalpose yra daug maloniau, o ir klientams patrauklesnė ta įmonė, kuri pasitinka gražiai sutvarkyta teritorija, o įmonės patalpose nereikia dantimis kalenti dėl šalčio.