Išvalytas Elektrėnų marias užvaldė buriavimo sportas

Išvalytas Elektrėnų marias užvaldė buriavimo  sportas

Julija Kirkilienė

Elektrėnai – dar ne Ryga ir tarptautinė buriavimo regata nebus suorganizuota, bet Elektrėnuose užauginti buriuotojai tokiose regatose dalyvauti gali. Elektrėnų buriuotojų klubas į Elektrėnų marias grįžo kartu su projektu „Elektrėnų marių dalies, esančios šiaurinėje miesto dalyje, išvalymas“ (Elektrėnų marių dalies išvalymas), finansuotu iš 2007-2013 m. Europos Sąjungos struktūrinių fondų pagal Sanglaudos skatinimo veiksmų programą. Dabar Elektrėnų mariose treniruojasi ir poilsiauja buriuotojai, irkluotojai, vandens slidininkai ir kiti vandens pramogų mėgėjai. Bet išsprendus vieną problemą – išvalius marių dalį ir suaktyvinus vandens sportą – atsirado naujų problemų. Elektrėnų sporto mokykloje nėra buriavimo sporto šakos ir trenerių, būtina remontuoti senąjį jachtklubo pastatą. Apie vandens sporto praeitį, dabartį ir ateitį Elektrėnų mariose kalbėjomis su Elektrėnų buriuotojų klubo „Poseidonas“ vadovu, Lietuvos buriuotojų sąjungos nariu Šarūnu Linkumi.

Apie dabartį
Dabar  Elektrėnų buriuotojai svajoja apie apšviestas krantines, prie tiltelių įvestą elektrą, vandenį… Svajoja apie tai, ką už Europos Sąjungos lėšas sukūrė Lenkijos miestas Gižyckas. O elektrėniečiai kol kas tarsi išmaldos verslo įmonėse ieško paramos, šiek tiek paremia savivaldybė, šiek tiek Spoto departamentas, dar buriuotojai entuziastai pridėdami savo lėšų suremontavo senojo jachtklubo stogą, aptvėrė prieplauką, remontuoja senąjį inventorių, įsigijo mokomąją valtį ir geranoriškai, be jokio atlyginimo elektrėniečių vaikus moko buriuoti bei Elektrėnų mariose  organizuoja regatas.  Du kartus per savaitę apie 10 elektrėniečių vaikų mokosi pirmųjų buriavimo paslapčių. Bet sportinį azartą nedaugelis jų pagauna. Dažnai vaikus atbaido blogos persirengimo patalpos. Bet „Poseidono“ klubas tris elektrėničius – Rūtą Davidavičiūtę, Justą Banevičių ir Aidą Banevičių – išmokė savarankiškai buriuoti ir jau perdavė Nacionalinei buriavimo akademijai. Elektrėniečiai jau dalyvavo respublikinėse buriavimo varžybose Šiauliuose, lietuvių keliautojo  OlegoTruchano taurei laimėti.
Dabar Elektrėnų buriuotojų klubo aktyvistai ir vadovas Š. Linkus nori įtikinti savivaldybės vadovus, kad sporto mokyklai reikalingas buriuotojų trenerio etatas.  Įvedus Sporto mokykloje buriavimo  sporto šaką, savivaldybėje tikrai suklestėtų  valstybėje prioritetine sporto šaka pripažintas sportas – buriavimas.
Apie praeitį
Apie klestėjusį buriavimo sportą Elektrėnuose byloja ne tik ant senojo Elektrėnų ženkliuko jachtkubo „Poseidonas“ logotipas. Elektrėnuose prieš tris dešimtmečius dirbo  buriavimo treneriai,  elektrėnietis Martynas Narkauskas net jachtas tebegamina. Ir „Poseidonui“ mokamąjį burlaivį neseniai pagamino. Tik žole užaugant marių įlankai, išsiblaškę buvo elektrėniečiai buriavimo entuziastai, blogai prižiūrimas pradėjo griūti jachtklubo pastatas.  Bet jachtlubo pastatas (kitaip nei restoranas „Perkūnkiemis“ ar irklavimo bazė „Poseidonas“) nebuvo visiškai apleistas, o dabar buriuotojai jį bando suremontuoti ir prikelti naujam klestėjimui. Baigiant vykdyti projektą  „Elektrėnų marių dalies, esančios šiaurinėje miesto dalyje, išvalymas“  susibūrė apie 10 Elektrėnų buriuotojų entuziastų  ir nutarė Elektrėnuose vėl  įsteigti buriuotojų klubą. Ne iš karto savivaldybės taryba patikėjo, kad jachtklubo pastatą naudinga bus perduoti klubui, užsimojusiam Elektrėnus vėl paversti respublikinės reikšmės sportinio ir poilsinio buriavimo centru. Bet tuo metu kito asmens, norinčio įsigyti pastatą, nebuvo, todėl taryba sutiko, kad pastatas, kurį iki tol prižiūrėjo Elektrėnų sporto mokykla ir ten buvo įrengusi garažą,  geriau tegul bus naudojamas tam, kam jis ir buvo pastatytas – jachtklubo veiklai.    Iniciatyvinės grupės nariai – Šarūnas Linkus, Pranas Sasnauskas, Juozas Zaveckas, Vaidas Bernotas, Česlovas Glazauskas, Daurius Ašaka, Viktoras Valiušis,   Valdas Butkus, Valdas Strasevičius, Albinas Ališauskas, Žilvinas Purys, vėliau prie buriuotojų prisijungę Aleksas Garbanovas, Pranas Svinskas  ir kiti – atgavę pastatą, entuziastingai ėmėsi veiklos, atsakomybės ir misijos: organizuoti regatas ir buriavimo mokymus, propaguoti jūrines tradicijas tarp jaunimo, prisidėti prie buriavimo bazės kūrimo.   Dirba klubas pagal planą. Tame plane įrašyta buvo ir kelionė į Rygą,   „The Tall Ships Races 2013“ regatą – seniausi pasaulio burlaiviai startavo Arhuse, Danijoje, iš kur lenktynės vyko iki Helsinkio uosto Suomijoje, iš ten į Rygą. 1920 metais statytame laive  „Kruzenshtern” (ankstesnis vardas – „Padua”), kuris  yra ne tik plaukiojanti burlaivių istorijos dalis, bet atlieka aktyvią buriavimo ir jūreivystės mokymo veiklą, į Ščecino uostą Lenkijoje išplaukė ir Šarūnas Linkus su žmona Nijole. Prie „Kruzenshtern” pergalių regatoje elektrėniečiai prisidėjo savo sumanumu laipioti į 53 metrų stiebus, pažinimu kiekvieno iš 80 vieno stiebo burių ir mokėjimu burę nukreipti tinkama vėjo kryptimi.  Na, o likusieji Elektrėnų buriuotojai pasitenkino puikiu reginiu Rygos uosto keleivių terminale, kuriame prisišvartavę buvo 301  burlaivių flotilė,  puikiu apie 3 tūkst. narių įgulų paradu, tarp kurių žengė ir dvi Lietuvos įgulos ir ekskursija į „Kruzenshtern”.
Apie ateitį
Apie ateitį, žinoma, svajoja ir buriuotojai. Sakoma, kad blogas tas jūreivis, kuris nenori būti kapitonu. Gal ne kiekvienam  buriuotojui gali pasisekti vesti istorinius, didžiausius pasaulio burlaivius, bet rezultatų pasiekti vienoje iš svarbiausių olimpinių sporto šakų – buriavime – galimybes turi ir elektrėniečiai. Ar elektrėniečiai buriuotojai kada nors galės džiaugtis pasiekimais, priklausys ne tik nuo sportininkų užsidegimo, entuziazmo, bet ir nuo buriuotojų klubo materialinių bei intelektualinių išteklių.
Tų išteklių surasti klubui yra pats sunkiausias uždavinys. Buriuotojai nepraranda vilties kartu su  Lietuvos buriuotojų asociacija, kuriai priklauso Elektrėnų buriuotojų klubas, surasti galimybę iš Europos Sąjungos 2014-2020 metų fondų pritraukti lėšų jachtklubo plėtrai, kad  Elektrėnų valčių prieplauka nors šiek tiek taptų panaši į prieplauką  Gižycke. Jei tai įvyks, bus galima garsiai kalbėti, kad milijoninis projektas  „Elektrėnų marių dalies, esančios šiaurinėje miesto dalyje, išvalymas“ (Elektrėnų marių dalies išvalymas), kuriam iš Europos Sąjungos 2007-2013 metų Struktūrinių fondų buvo skirta beveik 900 tūkst. Lt, atitiko vietinės ir urbanistinės plėtros, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimo bei pritaikymo turizmo plėtrai prioritetą. Bet kol kas gražiai po projekto sutvarkytose krantinėse buriuotojai, valdydami savo vienstiebes ar dvistiebes valteles,   tik svajoja apie galimybę  Sporto mokykloje  įdarbinti buriuotojų trenerį, saugo  entuziazmą ir energiją geranoriškai pradedančiuosius  buriuotojus išmokyti savarankiškai buriuoti, kantriai renka poilsiautojų paliktas šiukšles, investuoja savo lėšas, kad senasis pastatas nesugriūtų,  bendradarbiaudami su kitų vandens sporto šakų entuziastais ruošia vandens slidžių trasą ir ruošiasi  „Elektrėnų mario vėjas“ regatai. Išvalytuose Elektrėnų marių vandenyse vasaros pabaigoje palankaus vėjo ieškos visos Lietuvos buriuotojai, o elektrėniečiai vėl galės paganyti akis į gražų vandens sporto renginį.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Aktualijos

Aktualijos

Aplinkos apsauga

Archyvas

Darbo partija

Elektrėnai

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose

Elektrėnų krašto šviesuoliai

Europietiška savivaldybė

Keliai aukštumų link

Keliai link aukštumų