Lapkričio 23 d. vieviškiai atsisveikino su Lietuvos šviesuoliu, pedagogu, visuomenės veikėju Justinu Rinkevičiumi.
Justinas Rinkevičius gimė 1933 m. lapkričio 5 d. Igliaukoje, mokytojos Veronikos ir vargonininko Antano Rinkevičių šeimoje. Justinas mokėsi Igliaukos pradinėje mokykloje, vėliau, artėjant karui, tėvas nusipirko žemės Šakių rajone, šalia Gelgaudiškio, Šimkų kaime, ir ten persikėlė gyventi su šeima. Justinas jau vaikystėje dainuoti išmoko iš mamos.
Po karo Justinas įstojo mokytis į Vilniaus pedagoginį institutą, baigė vokiečių k. filologiją. Su žmona Aldona susituokė 1955 metais. Justinas gavo paskyrimą dirbti Vievyje, vėliau atsivežė ir žmoną.
Justinas dar mokėsi konservatorijoje, jam sekėsi dainuoti, jis norėjo tapti solistu. Tačiau vienai Aldutei auginti vaiką buvo sunku, todėl Justinas konservatorijos nebaigė. Sakė: „Nesisekė man solfedis, o pirštai nuo darbų buvo tokie stori ir sugrubę, kad ir pianinu skambinti buvo sunkoka“. Rinkevičiai užaugino 3 vaikus – garsųjį dirigentą Gintarą Rinkevičių, žurnalistę Meilę ir muzikos pedagogę Eglę.
Vievyje jauna pedagogų Rinkevičių šeima gyveno šalia stoties, nuomojosi būstą, o dirbo Vievio vakarinėje mokykloje. Dukrai Meilei tėtis yra pasakojęs kaip jis dienomis važiuodavo į paskaitas. Neturėjo žieminių batų, kad nesušaltų bėgdavo bėgte iš stoties į Gedimino prospektą kojomis žemės nesiekdamas.
1960 m. Rinkevičiai Vievyje pradėjo statyti namą. Iki mirties šiame name ir gyveno. Žmoną palaidojo prieš septynerius metus.
Justinas dirbo Vievio vidurinėje mokykloje vokiečių kalbos mokytoju. Dainavo visur ir visada. Dainavo Jurgio Gaižausko kaimo kapeloje „Galvė“. Dainavo ir solo, ir duetu su Petru Marcinka, dainavo Vievio ansamblyje ir chore, giedojo Vievio bažnyčioje. Justinas su anūke Emilija (akompaniatorė) yra išleidęs savo atliekamų dainų kompaktinį diską.
Vieviškiams ilgai dar trūks Justino sodraus baritono, gero žodžio, šmaikštaus humoro.
Amžinam poilsiui Justinas atsigulė Vievio kapinėse šalia savo vienintelės meilės, žmonos Aldonos. Ilsėkis ramybėje, Justinai, tiek daug prasmingų darbų palikęs Vieviui ir Lietuvai.
„Elektrėnų kronika“ redakcija