Ar tai, kas skanu, gali būti tvaru?

Ar tai, kas skanu, gali būti tvaru?

Paklausus, kas labiausiai teršia orą, kuriuo kvėpuojame, daugelis nė nesusimąstę atsakytų, jog didžiausi teršėjai yra fabrikai bei automobiliai, tačiau kokio atsakymo sulauktume paklausus, kuri pramonės sritis labiausiai prisideda prie augančių šiukšlių kalnų sąvartynuose? Be abejonės – didžiausias teršėjas čia yra maisto pramonė, kuri nekreipia dėmesio į tvarumą ir šiukšles generuoja visuose maisto tiekimo grandinės etapuose – nuo produktų auginimo iki perdirbimo, gamybos bei galutinio vartojimo valgant. 

Visuomenėje taip pat sklando įtaigus mitas, jog tvarus vartojimas ir maisto atliekų rūšiavimas yra itin keblūs, reikalaujantys didelio skrupulingumo, todėl įmanomi tik privačių namų ūkių virtuvėse. Čia įmanoma savomis rankomis užsiauginti ekologiškų maisto produktų, tad ir šiukšlių generuojama keliolika kartų mažiau nei lyginant su profesionaliais restoranais ir kavinėmis, kurie iš tiekėjų gauna itin didelius kiekius, įvairiomis medžiagomis apdirbtų ir saugiai sufasuotų maisto produktų. Nepaisant to, tiek vienu, tiek ir kitu atveju turi būti skatinami tam tikri pokyčiai, kurie prisideda prie atsakingo vartojimo ir maisto tvarumo populiarinimo.

Kelias į tvaresnę ateitį ir mažesnius išmetamų maisto produktų kiekius prasideda nuo jų patekimo į prekybos centrų lentynas. Specialistų nuomone labiau vertinami turi būti ekologiški produktai, kurie, nors neretai yra brangesni už įprastus, tačiau yra maistingesni ir sveikesni. Taip pat turi būti skatinamos zero-waste principu paremtos apsipirkimo praktikos, naudojami daugkartiniai maišeliai bei vis brangiau apmokestinami vienkartiniai. Prekinę išvaizdą praradęs, parduoti netinkamas maistas neturi būti išmetamas, – skatinama, kad jis nukeliautų į specialias organizacijas, kurios užsiima alkstančių ir vargingai gyvenančių asmenų maitinimu.

Kuomet viešai kalbama apie atsakingą namuose gaminamo maisto vartojimą, nuolat akcentuojama tai, jog reikia įsigyti tik tuos maisto produktus, kuriuos tikrai sunaudosite ir nereiks jų išmesti. Visgi, jeigu tam tikri maisto produktai, pavyzdžiui, daržovės ar duona pasensta, jie turėtų keliauti ne į šiukšlių, o į kompostavimo dėžę. Prie atliekų kalnų taip pat prisideda ir greito maisto vartojimas patiekalus užsisakant į namus, – tokiu būdu generuojama itin daug vienkartinių plastikinių pakuočių, kurios galutinai suyra ne per vieną dešimtį metų. Vartotojai bei įmonės skatinami šias praktikas kuo skubiau keisti – ant kasdienio stalo turi atsirasti ekologiški vienkartiniai įrankiai, peiliai, šakutės, šaukštai, taip pat iš aplinkai draugiškų medžiagų pagamintos lėkštės ir puodeliai.

Mėgautis maistu ir tausoti aplinką dar niekada nebuvo taip paprasta, tad reikia pasiryžti ir žengti pirmąjį žingsnį, kuris visados būna pats sunkiausias, tačiau atsiperka su kaupu!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Aktualijos

Keliai aukštumų link

Keliai link aukštumų

Kultūra

Liaudies balsas

Policija informuoja

Projektai

Reklama

Šimtmečio portretai

Sportas

Verslas