Genovaitė Laimutienė, net 38 metus mylimai istorijos mokytojo profesijai atidavusi moteris, šių metų liepą pasitiko gražų 90-ties metų gyvenimo jubiliejų. Nors mūsų susitikimą teko keletą kartų atidėti, galiausiai pasveikinti pavyko spalio pabaigoje, kai šiltą liepos saulę keitė švelnus spalio lietutis, krintantis kartu su spalvotais lapais… visai kaip Genovaitės gyvenimas – įvairiaspalvis, su visokiomis patirtimis, bet iš esmės, kaip ji sako, laimingas. Paklausta, ar gali atskleisti ilgaamžiškumo receptą, Genovaitė nusijuokė ir šmaikščiai atsakė: „Galiu duoti nebent tik blynų receptą!“.
Mokytojos kelias
Genovaitė kilusi iš Šešuolių (Ukmergės rajonas). Baigusi mokslus, ji buvo paskirta dirbti į Gilučių keturmetę mokyklą, netrukus – į Mijaugonių mokyklą (tuometinį Kietaviškių vidurinės padalinį). Vėliau dirbo Žiežmarių vidurinėje, kur ėjo ir direktoriaus pavaduotojos pareigas. Labai mėgo savo darbą, tai buvo jos gyvenimo variklis. Buvo mylima mokinių ir pati juos mylėjo, vertinama kolegų. Tuo metu, kai mokytojavo Mijaugonyse, knygos atėjo pasiskolinti jaunuolis. Tiesa, tai buvo tik priežastis, mat jis jau ją anksčiau nusižiūrėjęs. „Turbūt nė neskaitė jis tos knygos“, – sako Genovaitė, taip ir nutiko likimas su ta knyga. Netrukus ji ištekėjo už Stasio, su kuriuo ilgą amžių gyveno. Vyras prieš metus taip pat sulaukė savo 90-mečio, tačiau iškeliavo vos kelioms savaitėms likus iki žmonos jubiliejaus.
Šeima, pomėgiai ir kasdienybė
Genovaitė kilusi iš trijų vaikų šeimos. Su vyru užaugino du vaikus – sūnų Gražvydą ir dukrą Virginiją, džiaugiasi keturiais anūkais ir penkiais proanūkiais. „Vaikai – tai mano 24 karatų aukso grynuoliai,“ – šypsosi jubiliatė. Didžiausia jos aistra – knygos ir kryžiažodžiai. Labiausiai mėgsta istorines bei biografines knygas, turi didelę biblioteką. Kryžiažodžius sprendžia iki pat vidurnakčio ir neretai per kelias dienas įveikia visą žurnalą.
Nežinomus atsakymus randa pagal kitus žodžius ar net enciklopedijose. „Štai neseniai iškrito naujas žodis machorka – tabako rūšis, iš kurios gaminami pigūs rūkalai,“ – pasakoja Genovaitė. Galbūt būtent šis nuolatinis proto lavinimas ir yra jos šviesios atminties bei aiškių pasakojimų paslaptis.
Apie šiandienos mokinius
Paklausta, ar norėtų mokytojauti šių dienų mokiniams, Genovaitė šypsosi: „Turbūt būtų sunku susikalbėti. Norėčiau jų paklausti, ar supranta pareigą, kur jie yra, ko nori, ko tikisi iš manęs…“. Dabar tiek daug galimybių, bet vertybės jau kitokios.
Jaukus susitikimas
Nė nepastebėjome, kaip praėjo pusantros svečiavimosi valandos. Užliūliavo jaukus pokalbis ir įdomios temos. Paprastai taip ir būna: atvykstame pasveikinti jubiliatų, o dovaną – bendravimą, jaukius pokalbius, mums nežinomų laikų istorijas ir prisiminimus – išsinešame mes. Taip ir šį kartą. Jaukiame namelyje mus pasitiko Genovaitė su sūnumi Gražvydu ir marčia Danguole ir išlydėjo apdovanotas jaukumu. Genovaitę aplankė seniūnė Jurgita ir socialinė darbuotoja Jovita.
Mielai senolei linkime stiprios sveikatos, šviesių dienų ir toliau džiuginti aplinkinius savo gera nuotaika bei užkrečiamu humoro jausmu.
Ačiū už svetingumą, nuoširdų bendravimą ir gyvenimo išmintį!
Kietaviškių seniūnijos inf.