„Gelvitos“ palikimas – ant elektrėniškių pečių

„Gelvitos“ palikimas –  ant elektrėniškių pečių

Ineta BRICAITĖ

Nuo kovo mėnesio Vievio daugiabučių namų šiluma, vandeniu ir atliekomis rūpinasi jau nebe UAB „Gelvita“, o UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“. Vieviečiai šių pokyčių seniai laukė, nes „Gelvita“,  už šildymą iš miestelėnų beveik daugiausiai Lietuvoje prašė, o komunalines paslaugas ne visada laiku ir kokybiškai atlikdavo. Elektrėniečiai atvirkščiai – įpratę mokėti už šilumą beveik pigiausiai Lietuvoje, baiminosi, kad sujungus dvi savivaldybės įmones, paslaugos pabrangs. Skolos, netvarkingos šilumos trasos ir vamzdynai, kiauri daugiabučiai ir jų stogai – tik dalis „Gelvitos“ palikimo.  Ar iš tiesų, už „Gelvitos“ palikimo sutvarkymą  iš dalies mokėti teks ne tik  vieviečiams, bet ir elektrėniečiams, kokie pokyčiai komunalinio aptarnavimo srityje laukia daugiabučių gyventojų, kalbamės su „Elektrėnų komunalinio ūkio“ generaliniu direktoriumi Ričardu Lecku.

Kokią tvarką suradote, atėję į Vievį ir kokių darbų visų pirma ėmėtės?

Visų pirma pradėjome aiškinti žmonėms, kad mūsų įmonėje veikia vieno skambučio principas – visi defektai ir dieną,  ir naktį yra sprendžiami skambinant į dispečerinę. Pasikeitė tvarka.
Pati buvusios „Gelvitos“ ir „Elektrėnų komunalinio ūkio“ būklė yra nepalyginama. Žinoma, mes gavome visai kitą palikimą 2000 metais iš „Lietuvos elektrinės“. Palyginus namų, vamzdynų, viso ūkio būklę Vievyje ir Elektrėnuose, skirtumas yra milžiniškas. „Gelvita“ 2000 metais, kai kūrėsi savivaldybė, gavo visai kitokį palikimą – tai buvo įvairių išdraskytų įmonių, statybinių organizacijų, meloracijos, statybos valdybų likučiai. Tos įmonės paprasčiausiai bankrutavo, jų nebeliko. Visos katilinės liko baisios būklės ir tokios buvo perduotos savivaldai.
Toje plikoje vietoje buvusiam direktoriui kartu su savivaldybe reikėjo atstatyti visą ūkį. Ir tai buvo padaryta. Bet šiandien mes pamatėme dar daug problemų: stogų, vamzdynų, šiluminių mazgų. Jų būklė tikrai nėra tokio lygio, kokia yra Elektrėnuose. Ir dabar didžioji dalis mūsų darbuotojų padeda vieviečiams bent priartėti prie to lygio.

O darbuotojai Vievyje liko tie patys?

Apie 10 darbuotojų išėjo savo noru.

Kiek iš viso dabar jų ten dirba?

Apie 50. Taip pat dar bus pertvarkos, nes buhalteriniai ir apskaitos centrai bus centralizuojami ir viskas kelsis į Elektrėnus. Tad laukia nelabai malonūs dalykai.

Pavyzdžiui, kokie?

Pavyzdžiui, darbuotojų skaičiaus mažinimas. Taip pat Vievyje daugumą siurblinių, kaip ir Elektrėnuose buvo prieš 8 metus, prižiūri darbuotojai. Bet tai yra labai brangus malonumas. Mes jau dabar siurblines automatizuojame ir teks mažinti tą darbą atliekančių žmonių skaičių. Yra dispečerinė tarnyba, kuri budi visą parą ir tai yra daug patikimiau už vieno žmogaus 8 valandų per parą priežiūrą. O kai priežiūra automatizuojama, tai kiekvienas gedimas užfiksuojamas centre ir tai yra daug patikimiau.
Įsisavinant europines lėšas ir automatizuojant įrenginių priežiūrą, iš EKŪ per pastaruosius 6 metus buvo atleista apie 40 žmonių. Darbuotojai patys suprato, kad pakeitus priežiūrą, jų darbas tapo praktiškai nebereikalingas. Žinoma, tai irgi turėjo savo kainą – darbuotojams reikėjo sumokėti išeitines kompensacijas. O jie buvo dirbę po 10 – 20 metų. Tas pats scenarijus laukia ir Vievio.
Labai daug darbų, permainų ir pokyčių Vievyje planuojame: pradedant stogas, baigiant šiluminiais mazgais, automatizavimu ir t.t.

O kaip bandysite tuos darbus įgyvendinti – irgi besinaudodami Europos Sąjungos parama?

Šiuo metu jau esame pateikę paraišką ES dėl Liepų gatvės Vievyje ir Pergalės gatvės Elektrėnuose šiluminės trasos rekonstrukcjos. Dabar mėnesį – kitą vyks svarstymas ir tikimės gauti apie pusantro milijono paramą. Spėjome į nuvažiuojantį traukinį, nes kaip tik šiuo metu baigiasi ES lėšų likučių perskirstymas. Juk geriau rekonstrukciją daryti už 50 procentų svetimų lėšų, negu už 100 procentų savo.
Šiemet Vievyje, Liepų gatvėje jau pakeitėme 170 metrų trasos, kuri buvo su defektais. Šiuo metu kai kurios atkarpos taip pat trūkinėja. Taisome ir tikimės, kad kaip nors peržiemosime.

Ar yra viena sritis, vienas objektas, kuriame labiausiai reikia įvesti tvarką?

Galbūt kaip darbo labiausiai reikalaujantį objektą įvardyti galima būtų stogus. Stogų būklė kai kuriuose namuose buvo apgailėtina. Šiuo metu vyksta atstatymo darbai, pasirašomos sutartys, kai kurių namų stogai bus kapitaliai suremontuoti, kiti bus palopomi.
Taip pat labai didelė problema Vievyje – lietaus kanalizacija, kurios fiziškai beveik nėra. Kartu su savivalda bandysime gauti ES paramą iš 2014 – 2020 metų laikotarpio finansavimo programos ir įrengti lietaus nuotekų tinklus.

Kodėl EKŪ prisijungus „Gelvitą“, Vievyje žymiai sumažėjo kainos už šildymo paslaugas ir šaltą vandenį?

Kaina už šildymą sumažėjo dėl to, kad mažąją įmonę prijungus prie didžiosios, kitaip sakant, prijungus „Gelvitą“ prie „Elektrėnų komunalinio ūkio“, pagal įstatymus iš karto taikoma motininės įmonės kaina. Galima buvo taikyti skirtingas kainas, bet buvo priimtas sprendimas, kuris galioja dabar.
Ta pati situacija – ir su paslaugų kainomis už vandenį. Šiuo metu vieviečiai moka pusantro lito mažiau, nei mokėjo anksčiau. Jei šildymo kaina, nustatyta „Gelvitos“, buvo 31 centas už kilovatvalandę, tai šilumos ūkį perėmus EKŪ, vieviečiai mokėti pradėjo apie 22 centus. Mūsų vandens kaina – 6 litai už kubinį metrą, o Vievyje buvo 7,5.

Ar jūs dėl to nepatirsite nuostolių?

Žinoma, kad patirsime. Už šildymą nuostoliai bus minimalūs, nes nuo kovo mėnesio pradėtos pirkti dujos, atitekančios iš sąvartyno. O už vandens vartojimą nuostoliai auga ir jų mums niekas nepadengs. Geriausiu atveju dalį jų padengs kainų komisija, kuri jau dabar patvirtino naujas vandens kainas. Ji sieks apie 7 litus už kubinį metrą. Savivaldybės taryba kainų pakeitimą svarstys rugsėjį.

Tai reiškia, kad vandens kaina visiems didės dėl to, kad EKŪ prisijungė „Gelvitą?

Ne dėl to. Pagrindinis dalykas, dėl ko brangsta vanduo – „Lietuvos energija“ pasistatė valymo įrenginius. Ir mes dabar gauname tik minimalų kiekį nuotekų iš jų. Jiems ta paslauga, atliekama mūsų, kainavo labai brangiai.

O ar su Vievo seniūnu vyksta koks nors dialogas?

Mes jį kvietėme ir jis dalyvavo susirinkimuose dėl namų renovacijos.
Savivaldybės taryba Elektrėnuose panaikino teritorijų aplink namus valymo mokesčius gyventojams ir nutarė, kad už tai turėtų mokėti Vievio ir Elektrėnų seniūnija. Tai dabar vieviečiai nustebę, kad EKŪ darbutojai šienauja teritoriją apie namus. Anksčiau taip nebūdavo, nes vieviečiai už tą paslaugą nemokėjo ir paslaugos negavo. Jie nemoka ir už laiptinės valymą, dėl to nėra valytojų, kurie valytų aplink namus.
Kadangi teismo buvo pripažinta, kad patiems gyventojams mokėti už aplinkos tvarkymą aplink namus yra neteisėta, dabar už tą paslaugą moka Vievio ir Elektrėnų seniūnai. Įdomus sprendimas, nes Kaune teismas priėmė sprendimą, kad daugiabučio namo gyventojai už tai turi mokėti. Kaišiadorys irgi renka tokį mokestį – po 16 – 20 centų. Tie 20 centų iš tikrųjų yra labai daug. Kiek seniūnai turi tų pinigų, tiek ir moka. Ne visą reikiamą sumą jie sumoka. Pavyzdžiui, per metus Elektrėnų seniūnas turėtų sumokėti apie 620 tūkst. litų vien tik už tai. Iš tikrųjų mes nė pusės tos sumos negauname.

Kodėl jūs nenorėjote, kad prie EKŪ prijungtų „Gelvitą“?

Mes buvome finansiškai stipresni ir dabar patyrėme nuostolį. Dabar esame finansinėje duobutėje ir reikia iš jos išsikapstyti. Įsivaizduokite, kiek reikės investuoti į Vievį. O nieko papildomai mes nesurinksime – ką gyventojai mokėjo, tą ir mokės.
Klausiame „Gelvitos“ darbuotojų, kodėl nedarė tam tikrų darbų, o kaip pagrindinę priežastį jie vis įvardina „neturėjome pinigų“. Jeigu bėga stogas, jei vamzdis prakiuro, mes niekada nekėlėme sau tokio klausimo – „ar galime tai sau leisti“. Mes klausiame tik tokių dalykų: pirksime šiemet autobusą ar nepirksime, ekskavatoriaus reikia, ar ne. Apie tokius dalykus svarstėme. O kalbant apie defektus ir jų pašalinimą, mes neįsivaizdavome, kaip galima to nedaryti. O ir apie žmogiškuosius išteklius kalbant – ką gali penki santechnikai padaryti Vievio butų ūkiui ir ką gali padaryti du staliai septyniasdešimčiai namų? Jei būtų ideali būklė, jų užtektų, bet ten reikia kapitalinių darbų. Gamybinis potencialas ten buvo labai mažas.
Neįsivaizduojame, kaip Vievis galėjo gyventi be hidrodinaminės mašinos, kai lietaus kanalizacija, nuotekų tinklų valymas įmanomas tik su ja. Mes ją samdydavome daug metų, bet pagaliau nusipirkome. Seną pirkome, bet ji važiuoja ir daro tai, ką reikia. Ji kainuoja milijoną litų, bet yra labai reikalinga.

Kaip į pokyčius reaguoja vieviečiai?

Stengiamės dirbti sąžiningai, bet žmonės visada buvo ir bus pikti ant komunalininkų. Tačiau Vievyje po truputį juntamas palankesnis požiūris į mus. Tačiau reikia jų pačių klausti.

Ar gaunate atsiliepimų?

Gauname, tačiau nepasakyčiau, kad galime jais girtis.

Kaip manote, ar galima tokioje vietoje dirbant gauti gerų atsiliepimų?

Pasitaiko ir Elektrėnuose. Koks vienas – du iš šimto. Tie, kurie Vilniuje turi vaikų ir žino, kaip komunalininkai dirba ten ir kiek jiems reikia mokėti, mus vertina.
Stengiamės dirbti gerai. Galima pasigirti, kad įdiegėme naują gedimų šalinimo sistemą. Joje fiksuojami visi gyventojų skambučiai, jie yra meistrų aprašomi pagal tai, kokius darbus reikės atlikti ir vėliau viskas matuojama pinigais. Kiekvienas darbas, kiekvienas žingsnis yra fiksuojamas ir joks klientas negalės pasakyti, kad skambino, skundėsi ir į tai nereagavo. Sistema užfiksuos, kiek kartų ir kas skambino.
Šiandien elektrikams išdalinome išmaniuosius „Samsung“ telefonus. Kai jie nueis į namą šalinti gedimo, tai pažymės telefone. Tačiau to padaryti negalės, jei iš tiesų bus ne iškvietimo vietoje, o kur nors dirbtuvėse – sistema tiesiog neleis jam pasižymėti. Ta sistema fiksuos, kur ir kiek laiko ir ką būtent darbuotojas dirbo. Kol kas tai bus tik eksperimentas, toliau žiūrėsime, ar jis pasiteisins. Ta informacija išliks apie 3 metus ir bus naudinga meistrų analizėms.
Už sistemą gyventojams papildomai mokėti neteks – jiems dėl to nekils paslaugų kainos. Dėl šios programos mes jau šuo metu esame pasiruošę prieš žmones atsiskaityti už kiekvieną centą – mes žinome kur, kodėl ir kiek laiko vyksta darbai ir juos iškart verčiame pinigais. Siekiame skaidrumo ir tikimės, kad žmonės kada nors tai įvertins.

Ačiū už pokalbį.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Aktualijos

Aktualijos

Aplinkos apsauga

Archyvas

Darbo partija

Elektrėnai

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose

Elektrėnų krašto šviesuoliai

Europietiška savivaldybė

Keliai aukštumų link

Keliai link aukštumų