Virginija Jacinavičiūtė
Gaisrai Elektrėnuose primena prieš porą metų Vilniaus Šnipiškių rajone vykusį gaisrų maratoną. Panašumas tarp jų tas, kad padegimai yra tyčiniai, o dėl žemės grąžinimo vyksta teismai. Iš pradžių buvo padeginėjami šalia sodų bendrijų pastatyti nelegalūs statiniai, o praėjusį ketvirtadienį ir penki sodų bendrijoms priklausantys sodų nameliai. Sodų namelių savininkams neramu: kieno sodo namelis bus kitas?
Gaisrų maratonas
Pagal Elektrėnų policijos suvestinę, pirmasis gaisras kilo rugpjūčio 26 d., kai už s/b „Šviesa“ sudegė 5 skirtingose vietose savavališkai pastatyti ūkiniai pastatai. Panašaus tipo pastatai degė ir rugpjūčio 27, 28 dienomis. Trečiadienį (09-02) sudegė du nelegaliai pastatyti pastatai bei 4 tonos šieno. Pirmadienį (09-07) gaisras kilo 19.45 val. vakaro ir sudegė keturi savavališkai šalia sodų bendrijos pastatyti pastatai. Ketvirtadienį (09-10) Elektrėnų sodų bendrijose gaisruose sudegė net 7 pastatai. Pirmasis kilo 1.20 val. prie sodų bendrijos „Šviesa“. Gaisro metu visiškai sudegė du pastatai, kurių paskirtis ir savininkai nustatinėjami. Gaisrą gesino 3 ugniagesių mašinos. 2 val. gautas pranešimas, kad gaisras kilo ir s/b „Versmė“ esančiame sodo namelyje. Ten išsiųsta viena ugniagesių mašina, gesinusi gaisrą s/b „Šviesa“. Nebuvo išgelbėtas nei sodo namelis, nei prie jo prijungta malkinė. Apie trečiąjį gaisrą informacija buvo gauta apie 3.05 val. S/b „Žiedas“atvira liepsna degė 5 pastatai, iš kurių 4 sudegė visiškai. Gaisrų metu sudegė visas sodo nameliuose laikytas turtas: baldai, sodo įrankiai, daržovės. Tiksli nuostolių suma dar nustatinėjama.
Aukų išvengta
Prieš daugiau nei dvi savaites prasidėję gaisrai nenusinešė žmonių gyvybių, tačiau iki nelaimės trūko labai mažai. Kilus vienam iš gaisrų s/b „Šviesa“, sodo namelyje nakvojusi sodininkė Audra Šimonienė dėkoja likimui, kad piromanai nepasirinko jos namelio. Ji iškvietė priešgaisrines tarnybas. O „šanchajumi“ vadinamuose ūkiniuose pastatuose sudegė naminiai gyvūnai. Šios lūšnos pastatytos nelegaliai, jų savininkai dar neatsirado. Elektrėnų policijos komisariato viršininko pavaduotojas Sigitas Važnevičius sakė, kad padegimų byla yra sėkmingai nagrinėjama. Kol kas yra du įtariamieji, iš kurių vienas prisipažino padegęs „šanchajaus“ lūšnas. Asocialus elektrėnietis tokį savo elgesį motyvavo tuo, kad iš sudegusių pastatų lengviau pavogti metalą. Tyrėjai nėra tikri dėl šios versijos, todėl tikrina ir kitas. Padegėjai nebuvo gudrūs ir gaisravietėse paliko įkalčių, kurie palengvina tyrimą. „Kas rasta įvykio vietoje – pusė darbo“, – pozityviai nusiteikęs S. Važnevičius. Paskirta ekspertizė ir toliau vyksta operatyvinis darbas, kad būtų surinkta kuo daugiau įrodymų, patvirtinančių įtariamųjų kaltę.
Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Elektrėnų ir Lietuvos elektrinės apsaugai viršininkas Giedrius Sakalinskas, paprašytas pakomentuoti įvykius, pirma pasidžiaugė, kad jau kurį laiką nėra gaisrų. Gaisrininkai bene labiausiai prisidėjo, kad gaisrai nesukeltų dar baisesnių pasekmių. Pagrindinis jų uždavinys gesinant gaisrus buvo lokalizuoti gaisrą, kad jis neišplistų po mišką ir kitus pastatus.
Atnaujinus teismus – gaisrai
Sutapimas ar ne, tačiau gaisrai vienas po kito pasipylė būtent po to, kai buvo atnaujinta byla dėl žemės, kurioje įsikūrusi sodų bendrija „Šviesa“. Žemės paveldėtojai nuo 2005 m. teisiasi su savivaldybe, siekdami atgauti žemę, kurios dalis yra s/b „Šviesa“ teritorijoje. Teismai turėjo vykti rugsėjo 7 ir 12 dienomis. Bendrijos valdybos pirmininkas Antanas Navakauskas nelinkęs nieko kaltinti, tačiau neatmeta ir tokios galimybės, kad šie padegimai gali būti kažkieno užsakyti. Pirmininkui keista, kad šie žmonės taip ilgai bylinėjasi, tuštindami ir taip ploną sodų bendrijos kišenę. Teisės ir personalo skyriaus vedėjas Gediminas Ratkevičius informavo, kad po pirmojo skundo tiek Trakų rajono apylinkės, tiek Vilniaus apygardos teismas atmetė ieškovų prašymus grąžinti žemę natūra (t. y. būtent ten, kur priklauso). Viena ieškovė nenorėjo susitaikyti su tuo sprendimu ir šių metų gegužę vėl pateikė skundą minėtiems teismams. G. Ratkevičiaus teigimu šis skundas beveik analogiškas, tik su neesminiais pakeitimais. Juristo nuomone, šiuo pareiškimu siekiama suklaidinti teisėjus, kad būtų atnaujinta byla. Kiti žemes atgauti norėję asmenys jau seniai pasiėmė sklypus kitose vietose arba kompensacijas. Žinoma, kiekvienas žmogus turi teisę teistis, tačiau šis atvejis, pasak pirmininko, išskirtinis. Teismas nustatė, kad sodininkams žemė prieš 40 metų paskirta teisėtai. Štai ir minėtos sodininkės A. Šimonienės žemėje jau stovi nuosavi namai Sabališkių g., bet ji nesibylinėja, kad juos nugriautų.
Pirmininkas nežino, kokie padegėjų motyvai, mano, kad, galbūt, taip daroma siekiant finansiškai sužlugdyti sodų bendriją arba pagąsdinti namukų savininkus, kad atsisakytų savo žemės. Kol kas tik spėliojama, tačiau policija tikrina įvykio versijas ir sėkmingai vykdo tyrimą.