Daugiau nei knygos: Semeliškių biblioteka švenčia 80-metį

Daugiau nei knygos: Semeliškių biblioteka švenčia 80-metį

Semeliškių skyriaus bibliotekininkė D. Brazulevičienė su kolegomis iš Elektrėnų bibliotekos

 

Virginija Jacinavičiūtė

Per aštuoniasdešimt metų pasikeitė pasaulis, žmonių gyvenimo būdas ir informacijos prieinamumas. Tačiau biblioteka išliko, nes nuolat keitėsi ir prisitaikė prie bendruomenės poreikių. Šiandien ji – ne tik knygų skolinimo vieta, bet ir jauki susibūrimų, bendravimo bei kultūros erdvė, kurioje galima mokytis, dalyvauti renginiuose ar sulaukti praktinės pagalbos, pavyzdžiui, mokantis naudotis išmaniosiomis technologijomis. Tokia yra ir 80-metį mininti Semeliškių biblioteka – vieta, kurios vertę kuria ne tik knygų fondas, bet ir sukaupta krašto istorinė medžiaga, išsauganti svarbiausius miestelio įvykius bei iškilių jo žmonių atminimą.

Pradžia – privačiame name
Spalio 23 dieną Semeliškių bibliotekoje gražiai ir jaukiai buvo paminėtas bibliotekos 80-metis. Šiemet tai jau trečioji tokia garbinga sukaktis. Balandį 80-metį šventė Pakalniškių biblioteka, o Jagėlonių bibliotekai birželį suėjo 75 metai.

D. Brazulevičienė sveikina  Aurėją Junevičiūtę, 
aktyviausią skaitytoją vaikų tarpe
D. Brazulevičienė sveikina Aurėją Junevičiūtę, aktyviausią skaitytoją vaikų tarpe


Oficialiai savo metus Semeliš­kių biblioteka pradėjo skaičiuoti nuo 1946 m., kuomet privačiame name buvo įkurta Semeliškių biblioteka-skaitykla. Tačiau A. Miškinis apybraižoje „Semeliškės“ knygoje „Lietuvos TSR urbanistikos paminklai“ užsiminė, kad dar 1914 m. Semeliškių miestelyje veikė lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ biblioteka-skaitykla, tačiau apie tolesnę jos veiklą neužsiminė.
Privačiame name veikusios­ ­bibliotekos pirmoji vedėja buvo Leokadija Baubaitė. Naujai įkurtoje skaitykloje knygų buvo labai mažai, daugiausia turėta laikraščių, pagrindiniu darbu bu­vo laikoma tuomečių laikraščių straipsnių propaganda ir garsinis jų skaitymas. 1949 metais skaityklą perėmė didelis knygų mylėtojas B. Paulauskas, kuris dirbo šešerius metus. Biblioteka buvo kilnojama iš vienos pirkios į kitą, knygų buvo nedaug. 1953 m. biblioteka persikėlė į kultūros namus (parapijos namai).
Apie 1954 metus bibliotekos veikla išsiplėtė, įsteigtos kilnojamosios bibliotekėlės, skaitykla bu­vo papildyta knygomis, padaugėjo skaitančiųjų. 1954 m. biblioteką perėmė Albina Sindaravičiūtė. Ji toliau plėtojo bibliotekinę veiklą, nešiojo knygas po namus. Vėliau trumpai dirbo V. Keršys, M. Leškevičius, J. Stasiūnaitė. Visi dirbę bibliotekininkai neturėjo specialaus išsilavinimo, bet mėgo skaityti knygas, todėl žinojo, kaip sutelkti skaitytojus į biblioteką, paskatinti skaityti.
1963 m. į biblioteką atėjo dirbti Jadvyga Dzikevičienė. Ji aktyviai įsitraukė į bibliotekos darbą, buvo sudaryti katalogai, rengiamos išsamios literatūrinės parodos, knygų aptarimai, įvairūs renginiai. Ji pradėjo rašyti bibliotekos istoriją.

40 metų, paskirtų bibliotekai
1968 m. darbus bibliotekoje perėmė Elena Driaučiūnaitė. 1971 m. biblioteka perkeliama į dabartinį seniūnijos pastatą. Erdvi patalpa, gabi bibliotekininkė ir jos veikla sudomino nemažą būrį skaitytojų. Tais metais biblioteką filmavo ir rodė per televiziją.
1973 metais bibliotekai pradė­jo vadovauti Vilniaus kultūros mokyklos absolventė Irena Jurkovlianc (Venskutonienė), kilusi iš Švenčionių r. Karklinės k. Ilgametė bibliotekininkė pasakojo, kad gavusi pakyrimą į Semeliškes, jautė didelį nusivylimą, į nau­ją darbovietę vyko ašarodama, tačiau vėliau šį kraštą taip ­pamilo, kad net gimtinė nublanko. I. Venskutonienė bibliotekai paskyrė daugiau kaip 40 metų. Tai pusė bibliotekos gyvavimo!
O kokia buvo pažintis su Semeliškėmis, I. Venskutonienė pasidalino savo prisiminimuo­se: „Perėmiau iš buvusios biblio­tekininkės apie 8000 knygų ir spaudos. Biblioteka atrodė nykiai, nors buvo su apylinkės darbuotojais tik ką (1971 m.) atsikėlusi į naujas patalpas, bet baldai seni, lentynos netvirtos ir labai mažai gerų knygų. Pirmas skaitytojas, atėjęs į biblioteką, buvo Petras Sužiedėlis. Ir dabar atsimenu, kaip jis man surengė vos ne egzaminą. Išklausinėjo, kokias knygas esu skaičiusi iš „Drasiųjų kelių“ serijos, kokias turiu bibliotekoje ir t. t. Žinoma, aš žinojau daugiau, nei jis. Patenkintas, kad bus su kuo padiskutuoti, palinkėjo gero darbo. Per 41 darbo metus bibliotekoje buvo labai daug įdomių gerų skaitytojų. Kas gi per biblioteka būtų be jų. Daugumos jų jau nėra tarp gyvųjų. Smagu buvo susitikti bibliotekoje Povilą Kasticką, Praną Jaskoviką (labai aktyvus skaitytojas, sovietiniais laikais daug pasakojo apie Lietuvą, apie kurią pasakojo jo tėtis), Domicelę Ališauskienę (ateidavo į vakarą pasislėpusi knygas, sakė užjuoks kaimynės, kai pamatys skaitančią), Vytą Šestakovą, Pinelį iš Šakaldonių; mokytojas Malviną Šibailienę, Birutę Bareikaitę, Teofilę Sužiedelienę, nepaprastą, perskaičiusią visas bibliotekos knygas mokytoją Ireną Černiauskienę (apie ją galima parašyti storiausią knygą). O dabar skaitantys verti didžiausios pagarbos. Tai Danutė Vladimirova. Su manimi bibliotekoje skaitė visus metus. Ir dabar dar skaito. Juozas Virganavičius,kuriam knyga – didelė vertybė. Valerija Sadkauskienė – bibliotekoje turbūt nėra knygos, kurios ji nebūtų skaičiusi. Rasa Križanauskienė ir visa jos šeima. Skaitė mama, skaito ji pati, skaito jos dukra, skaitė sūnus, skaitymu užkrėtė ir vyrą. O kaip galima pamiršti Dambrauskų šeimą. Ten skaito mama ir visos trys dukros. Daug metų bibliotekos nepamiršta Petras Kvietkauskas. O kiek jaunų skaitytojų? Nepaminėjau visų, nes tada reikė­tų kiekvienam skirti nors vieną žodį, bet tam reikia laiko. Mylėjau savo skaitytojus. O kiek pokalbių apie knygas, gyvenimo prasmę, tiesas ir netiesas papasakota, išdiskutuota, o kiek gyvenimo dramų ­išklausyta“.
I. Venskutonienė pasakojo, kad darbas bibliotekoje nebuvo leng­vas, tekdavo įdėti daug širdies ir pastangų, bet darbas ne visada buvo įvertintas.

Šventę savo muzika ir dainomis praturtino ansamblis „Runga“
Šventę savo muzika ir dainomis praturtino ansamblis „Runga“


„Bibliotekinis darbas nebuvo lengvas. Tiek apskaita, tiek pačių knygų sutvarkymas, pateikimas skaitytojui, renginiai ir visi kiti skaitytojui nematomi bibliotekiniai darbai atimdavo daug laiko.
Ruoši parodą, ieškai literatūros, stengiesi gražiai pateikti, lyg ir viskas gerai. Prie parodos prieina keli skaitytojai ir niekam daugiau neįdomu. Įdėta visa diena darbo. Vėl analizuoji, svarstai, ką galima buvo padaryti geriau. Labai daug laiko atimdavo masiniai renginiai. Maža to, kad kvieti žmones, tariesi dėl atvykimo, bet gi dar ir dalyvius turi susirinkti, sudominti juos. Labai daug darbo buvo įdėta, ruo­šiant knygų šventes…“, – prisiminimais pasidalino I. Venskutonienė ir džiaugėsi, kad per metus biblio­tekos įvaizdis keitėsi tik į gera. „Iš primytyvios su nedideliu knygų fondu bibliotekos tapo kompiuterizuota, informatyvi, plačiai visuo­menei prieinama įstaiga. Knyga skaitytojui prieinama ne tik pačioje bibliotekoje, bet ir galima užsakyti iš kitų bibliotekų, o visa informa­cija ne tik informacinėje literatūroje, bet ir visagaliame internete“, – di­džiuojasi I. Venskutonienė.

Biblioteka – bendravimo ir kultūros erdvė
2000 m. įvyko struktūriniai pokyčiai, įsteigus Elektrėnų savivaldybės viešąją biblioteką (ESVB), Semeliškių ir kitos bibliotekos tapo ESVB filialais.
Į užtarnautą poilsį I. Venskutonienė išėjo 2014 m., bibliotekos vairalazdę perleidusi į marčios Virginijos Venskutonienės rankas. Irena sako, kad pati marčią išmokė visų bibliotekinių subtilybių, nes ji buvo baigusi aplinkosaugos inžineriją. „Elektrėnų kronika“ buvo rašiusi, kad 2015 m. bibliotekoje buvo 357 skaitytojai (iš jų – 96 vaikai), per metus apsilankė 9025 lankytojai. O Semeliškių biblioteka buvo viena lankomiausių kultūros įstaigų miestelyje.
Nuo 2022 m. bibliotekai vadovauja Dalė Brazulevičienė, kuriai šiemet teko atsakomybė surengti 80-mečio šventę.
Dalė pasakoja, kad šiandien biblioteka nebėra tik knygų išdavimo vieta, tai erdvė, kurioje žmonės gali susitikti, pabendrauti, pasisemti žinių ir kultūros. Kadangi nuo 2019 metų biblioteka veikia mokyk­los patalpose, iki pietų bibliotekoje daug vaikų šurmulio. Knygų namai – vaikams jauki laisvalaikio erdvė, saugi ir rami vieta sulaukti autobuso. Dalė sutinka, kad dauguma vaikų vis mažiau skaito, tačiau vis tiek knygeles pavarto, išgirsta apie naujas knygas ir autorius, sudalyvauja edukacijose. Nors vaikų skaitymo įpročiai nėra tokie džiuginantys šiandien, yra vilties, kad noras skaityti gali prabusti ir vėliau. Dalė pasakoja, kad vidutinio amžiaus semeliškiečiai labai norėtų skaityti, bet neranda tiek laiko – dirba, augina vaikus, rūpinasi bui­timi, tačiau išėję į pensiją dažnai atranda laiko pasimėgauti knyga. Tokia yra aktyvi skaitytoja Aldona Dzetlauskienė, kuriai savanoriai knygas pristato į namus. Skaitomų knygų skaičiumi stebina Pranas Satkauskas. Į biblioteką semeliškiečiai dažnai užsuka įvairios pagalbos: dokumentus nuskenuoti, kopijuoti, rasti informacijos, pasikonsultuoti, kaip naudotis išmaniaisiais įrenginiais, ir kt.
D. Brazulevičienė sako, kad ne mažiau svarbi bibliotekos funkcija yra krašto istorijos saugojimas. Bibliotekoje yra kaupiama ir saugoma kraštotyrinė medžiaga apie Semeliškių seniūnijos gamtą, žmones ir praeitį, sukaupta daug medžiagos apie Semeliškių Šv. Lauryno bažnyčią, Semeliškių viršaitį B. Stasiūną, ilgametį pašto viršininką J. Nenartavičių, vietos literatus, užrašytos semeliškiečių pravardės, legendos apie laukų, ežerų pavadinimų kilmę, surinkti atsiminimai apie žydus, prieš karą gausiai gyvenusius Semeliškėse. Bibliotekoje sukaupti straipsnių aprašai apie seniūnijos žmones, įvykius, visuomeninį ir kultūrinį gyvenimą, gamtą.
Kaip pastebi Dalė, esamuoju laiku informacija dažnai atrodo neypatinga, o praėjus dešimtmečiams, išryškėja jos tikroji vertė. Ta informacija išsaugo ryšį su praeities kartomis, įvykiais, miestelio istorija ir asmenybėmis.
Šiuo metu Semeliškių biblio­tekos knygų fonde yra per 10 tūkst. knygų. Aktyvių skaitytojų 117, ­tačiau tai neatspindi tikro lankytojų skaičiaus, nes dalis gyventojų nesinaudoja knygų išdavimo paslaugomis.

80-asis jubiliejus
Ruošdamasi Semeliškių bibliotekos gražiam jubiliejui D. Bra­zulevičienė įdėjo daug širdies ir gerų minčių. Sako, kad visi darbai lengvai pasidaro, kai turi geranoriškus kolegas, su kuriais gali pasitarti, pasidalinti mintimis ir gauti patarimų. Taip kartu su vadove Dovile Karaciejiene ir kolege Jurgita ji pagamino gražią fotosienelę su tikromis knygomis ir gėlėmis, kuri tapo gražiu šventės akcentu, bei sukūrė prasmingą šventės scenarijų.
Pasveikinti bibliotekos su aštuo­niasdešimtmečiu atvyko ir gražių linkėjimų bei dovanų atvežė meras Gediminas Ratkevičius, Seimo nario Kęstučio Vilkausko vardu – Tarybos narys Rimantas Baravykas, Semeliškių gimnazijos direktorė Asta Dzikevičienė, Semeliškių seniūnė Loreta Karalevičienė, Elektrėnų sav. viešosios bibliotekos direktorius Rokas Gulbinas su bibliotekos bendruomene, buvusi ilgametė bibliotekos vedėja I. Venskutonienė, darželio „Gandriukas“ vadovė Dovilė Sidiniauskienė, Semeliškių kultūrinių renginių organizatorė Silvija Bielskienė.
Šventinę nuotaiką kūrė nuo­stabi semeliškiečio Juozo Taraškevičiaus akordeono muzika, energingas kapelos „Runga“ pasirodymas. O kokia gi šventė be skaitymo, kuris vis dar išlieka viena pagrindinių bibliotekos misijų. Pasinerti į žodžio ir vaizdo duetų šokio sūkurį pakvietė poetė Renata Širvinskienė, kuri nuotraukose atranda emociją, nuotaiką ar istoriją ir ją pratęsia eilėmis.
Šventėje Dalė padėkojo aktyviausiems skaitytojams: Aurėjai Junevičiūtei, Aldonai Dzetlauskienei, Angelei Nasutavičienei, Pranui Satkauskui. Už bendradarbiavimą dėkojo gimnazijos direktorei Astai Dzikevičienei, darželio vedėjai Dovilei Sidiniauskienei ir kultūrinių renginių organizatorei Silvijai Bielskienei.
Dalė atvirauja, kad biblio­tekos jubiliejaus šventėje labai norėjosi matyti daugiau nuolati­nių skaitytojų – juk būtent jie yra didžiausias bibliotekos turtas ir prasmė. „Be žmonių biblioteka būtų tik sienos. Tik jūs suteikiate jai prasmę, gyvybę ir istorijas“, – kalbėjo Dalė. Kaip pastebi ji, patys ištikimiausi knygų bičiuliai dažnai būna kuklūs, vengia viešumos, todėl galbūt ir šįkart nedrįso prisijungti prie šventės, bet skaitytojai bibliotekoje kasdien labai ­laukiami.
Bibliotekos sukakčiai buvo parengta fotografijų paroda, kurio­je­­ užfiksuotos aštuonių dešimtme­čių bibliotekos istorijos akimirkos. Taip pat surengta kraštotyros darbų ir spaudinių paroda, leidžianti­ pažvelgti į bibliotekos sukauptą kultūrinį ir istorinį palikimą.
Oficialiai šventės daliai pasi­baigus, susirinkusieji neskubėjo skirstytis. Jaukiai besišnekučiuo­jant buvo skanaujama šventinio torto, apžiūrėtos parodos, įsiamžinta prie jubiliejinės fotosienelės.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami Video

Aktualijos

Aktualijos

Aplinkos apsauga

Archyvas

Darbo partija

Elektrėnai

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose

Elektrėnų krašto šviesuoliai

Europietiška savivaldybė

Europos balsas

Europos Pulsas