Mano pašnekovė – Elektrėnų savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Genė Dapkevičienė
Kokie esminiai pasikeitimai įvyko Elektrėnų savivaldybės bibliotekų darbe vykdant projektą „Bibliotekos pažangai“?
Šis projektas, finansuojamas JAV milijonierių Bilo ir Melindos Geitsų, Lietuvos bibliotekoms padarė daug gero: Elektrėnų savivaldybės bibliotekos gavo 46 kompiuterius vartotojams, visi filialų vedėjai aprūpinti nešiojamaisiais kompiuteriais, kopijavimo įranga, organizuoti mokymai darbuotojams. Savivaldybės bibliotekos tapo ta vieta, kurioje visų seniūnijų bendruomenių nariai gali tenkinti savo informacinius, kultūrinius, socialinius, mokymosi ir lavinimosi poreikius. Vieša bibliotekos interneto prieiga naudojasi ir vyresnio amžiaus respondentai, ir neįgalieji, ir bedarbiai, ir jaunimas. Vienas pagrindinių naujoviškos bibliotekos tikslų – pritraukti ir išlaikyti tuos žmones, kurie iki šiol nesinaudojo bibliotekos paslaugomis, apmokyti juos, kad jie taptų nuolatiniais bibliotekos lankytojais. Per 2011 metus interneto paslaugomis naudojosi 3 318 vartotojų. Bibliotekų darbuotojai naudotis kompiuterinėmis technologijomis naujai apmokė 418 vartotojų.
Onutė Maleravičienė
Kokių paslaugų labiausiai reikia bibliotekos lankytojams?
Interneto prieigos vartotojai daugiausia nori pabendrauti su toliau gyvenančiais giminaičiais, dauguma ieško darbo, registruojasi pas gydytojus internetu, deklaruoja savo turtą, skaito skaitmenines knygas, spaudą, ieško naujos informacijos, žaidžia įvairius žaidimus, taip paįvairina savo laisvalaikį.
Džiaugiamės, kad visuose filialuose (10 kaimo ir Vievio miesto) įvykdyti einamieji remontai, bibliotekos aprūpintos kompiuteriais ir kopijavimo įranga, būtiniausiais baldais: stalais, kėdėmis, lentynomis. Skaitytojai čia gali rasti spausdintos ir skaitmeninės informacijos studijoms, įvairiais darbo, namų ruošos, sveikatos klausimais, pažintinės ir populiarios informacijos laisvalaikio praleidimui.
Išaugo kaimo bibliotekų bendruomenių veiklos misija. Bibliotekos tapo šių bendruomenių veiklos centrais. Visose bibliotekose organizuojami renginiai su bendruomenių nariais – suaugusiaisiais ir vaikais – plačiai pristatomi visuomenei per mūsų savaitraščius „Elektrėnų kronika“ ir „Elektrėnų žinios“.
Kas pasikeitė Elektrėnų viešosios bibliotekos darbe, kai persikėlėte į naujas patalpas?
Mūsų veikla tapo daugiaplanė ir daugiareikšmė. Darbuotojai privalėjo įsisavinti visas naujų technologijų subtilybes, nes bibliotekinė veikla vykdoma pagal LIBIS programinę sistemą, bibliotekoje įdiegta nauja vakarietiška skaitytojų aptarnavimo sistema (RFID) Interaktyvių elektroninių paslaugų bei savitarnos techninė ir programinė įranga, tad skaitytojai gali patys pasiimti ir grąžinti bibliotekai knygas. Be to, knygų gražinimo įrenginys priima knygas 24 val. per parą ir 7 dienas per savaitę. Įrengti įeinančių ir išeinančių vartotojų patikros varteliai, kurie užtikrina dokumentų fondų apsaugą. Sukurta viešosios bibliotekos ir visų filialų internetinė svetainė, kurioje skelbiama visa informacija apie bibliotekų veiklą. Visos bibliotekinės programos nuolat tobulinamos, įdiegiamos papildomos posistemės, todėl darbuotojai privalo nuolat mokytis aptarnavimo naujovių įvairiuose kvalifikacijos kėlimo seminaruose. Tačiau jau šiandien mes galime nuspėti, kad ilgainiui visos technologijos sensta, atsiranda inovatyvesnių, labiau atitinkančių vartotojų poreikius. Todėl stengiamės neatsilikti, rašome naujus projektus ir aktyviai dalyvaujame jų gynimo konkursuose.
Savo darbe išmokome efektyviai panaudoti naujos bibliotekos interjerą. Renginių salė ir III aukšto fojė tapo savotišku parodų salonu, kuriame gyvena menų sintezės elementai: tapyba, fotografija, kompiuterinė grafika. Čia vyksta parodų pristatymai, individualūs pokalbiai su meno žmonėmis. Erdvioje renginių salėje nuolat vyksta įvairūs renginiai: naujų knygų sutiktuvės, spaudinių parodų pristatymai, susitikimai su rašytojais, vertėjais, kritikais, žurnalistais-publicistais, konferencijos, skirtos įžymioms mūsų šalies datoms, kultūros ir meno veikėjų jubiliejams pažymėti.
Kiekvienais metais vyksta jau tradiciniais tapę tokie renginiai, kaip susitikimai su savaitraščio „Šeimininkė“ redakcija, kurios metu gauname informacijos ne tik apie savaitraščio veiklą, bet ir suruošiame elektrėniečių „auksarankių“ parodas: Ninos Kalitos, Elenos Vaicekauskienės, Onutės Patronaitienės ir kt.
Jau ne pirmus metus biblioteka organizuoja „Mažąsias knygų muges“. Jas mielai aplanko ir jauni, ir pagyvenę. Kas nusiperka po knygelę, kas ateina pabendrauti su rašytojais, knygų iliustratoriais, kritikais. O bibliotekos aikštėje dar įsikuria „Knygynas ant ratų“.
Biblioteką sieja tamprūs kultūriniai ir literatūriniai ryšiai su Elektrėnų literatūros ir meno muziejumi. Kartu organizuojame „Poezijos pavasario“ šventes.
Kiekvienais metais, rudenį, bibliotekoje pažymima „Baltosios lazdelės“ diena, kurios metu visada atvyksta svečių iš Vilniaus aklųjų ir silpnaregių bibliotekos ir supažindina su naujausiais leidiniais, rašytojais, skaitmeninėmis knygomis. Žmonės džiaugiasi gyvenimu, nors nemato spalvų ir savo artimųjų veidų. Šie susitikimai palieka neišdildomų įspūdžių.
Biblioteką aplanko nemažai svečių ir iš užsienio. Vyko gražūs ir šilti susitikimai su Austrijos, Čekijos, Kinijos ambasadų atstovais, kurie supažindino su savo šalių gyvenimu atveždami ir pristatydami savo šalies menininkų bei spaudinių parodas. Apsilankė delegacijos iš Lenkijos, Moldavijos, Ispanijos, Suomijos, Latvijos, Estijos.
Jau ketveri metai mūsų biblioteka kaip partnerė dalyvauja Vilniaus apskrities A. Mickevičiaus bibliotekos rengiamame tęstiniame projekte, kuris skirtas kraštotyros informacijos sklaidai internete. Nuolat rengiama ir atnaujinama informacija apie Elektrėnų krašto vietoves, jų istoriją, lankytinus objektus bei žymius kraštiečius, kuri talpinama portale „Vilnijos vartai”. Šio darbo svarbiausias tikslas yra ne tiek pateikti išsamų tekstą apie didesnes ar mažesnes Elektrėnų savivaldybės vietoves, o daugiau apžvelgti apie jas rašančius literatūros šaltinius, ypač spausdintus. Prioritetas teikiamas atitinkamų sričių specialistų, mokslininkų knygoms ir straipsniams. Tuo pačiu populiarinami ir leidiniai apie mūsų kraštą.
Mūsų naujoviškoje bibliotekoje nei laikas sustoja, nei mūsų ieškojimų kraitė tuštėja. Vis ieškome naujų minčių, kurios ugdytų meilę knygai, kultūrai, žmogui, gyvenimui.