Naujoji Etikos komisijos pirmininkė J. Balčiūnaitė sakė esanti pasiruošusi svarstyti ir gyventojų skundus apie neetišką vietos politikos veiklą
Julija Kirkilienė
Po atostogų į rugpjūčio 26 d. vykusį tarybos posėdį vietos politikai sugrįžo nusiteikę darbingai, bet dirbti jiems teko tik prie 12 sprendimų projektų. Svarbiausi sprendimų projektai – dėl šilumos ūkio specialiojo plano keitimo ir dėl karšto vandens skaitiklių mokesčių padidinimo – dėl ko politikai buvo pasiruošę laužyti ietis – buvo atidėti. Tad deputatai negailėjo laiko kitoms diskusijoms, pavyzdžiui, ar gatvę „Šviesos“ sodų bendrijoje pavadinti Berželio ar Beržyno vardu. Tas bereikalingas burnų aušinimas, kaip pastebėjo tarybos narys Romas Sugintas, nesutrukdė tarybos nariams padiskutuoti prie svarbių sprendimų projektų ir jiems pritarti.
Apie laiką
Prieš pradedant tarybos posėdį opozicijos lyderis Edvardas Baleišis perskaitė pareiškimą dėl Etikos komisijos pirmininko pakeitimo. Nuo birželio mėnesio prie opozicijos prisijungus frakcijai „Elektrėnų balsas“, kuriai atstovauja E. Baleišis ir Lina Ališauskienė, persiskirstė ir komisijų sudėtis. Nuo rugpjūčio 26 dienos Etikos komisijos pirmininke deleguota Jūratė Balčiūnaitė, kuri pakeitė Viktoriją Juknevičienę. Gyventojams svarbu, kad pastebėjus tarybos narių neetišką elgesį, apie tai gali pranešti Etikos komisijai, kuri politiko elgesį svarsto ir priima atitinkamus sprendimus.
Pakeitimų buvo ir komitetuose. Vietoj buvusio tarybos nario Kęstučio Vaitukaičio į Ūkio komitetą deleguotas Tomas Maleckis. Vietoj K. Vaitukaičio į Vilniaus regiono plėtros tarybos kolegiją taryba delegavo partijos „Vardan Lietuvos“ narę Ingą Kazakevičienę.
Iš darbotvarkės išbraukti buvo du klausimai. Meras, siūlydamas sprendimų projektus „Dėl savivaldybės šilumos ūkio specialiojo plano keitimo patvirtinimo“ ir dėl EKŪ „… atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio nustatymo“ išbraukti iš darbotvarkės, teisinosi laukiantis kažkurių instancijų atsakymų. Opozicija redakcijai sakė, esą meras apskaičiavo, kad sprendimo projektui priimti neužteks balsų, todėl klausimą iš darbotvarkės išbraukė. Bet dėl tų nesvarstytų klausimų posėdis ne tik nesutrumpėjo, bet 45 min. buvo pratęstas. Tarybos nariai negaili savo laiko, o posėdžio pirmininkas leidžia jiems išsikalbėti tiek, kiek nori. Svarbu, kad klausimai būtų išdiskutuoti ir priimti teisingi sprendimai. Pavyzdžiui, svarstant sprendimų projektus dėl savivaldybei priklausančių patalpų nuomos, Giedrius Leskauskas pasiūlė konkursus nuomai skelbti ir per „Varžytynės ir aukcionai“ (https://www.eaukcionai.lt/evs/) platformą. Taryba ilgai diskutavo, aptarinėjo ir bendru sutarimu pritarė sprendimą papildyti. Šiame posėdyje pritarė pagal priimtą sprendimą nuomos konkursus skelbti Taikos 6B, kur veikia „Gintarinė“ vaistinė, ir Noreikos g. 2, kur dabar veikia „Halkio Sushi“, patalpoms. Nuomos konkursus privaloma naujai skelbti, pasibaigus sutartims su dabartiniais nuomininkais. Taryba laiko negailėjo ir diskusijoms dėl gatvių pavadinimų tvirtinimo sodų bendrijoje „Šviesa“. Bendrija dešimtmetį bylinėjosi teismuose įrodinėdama, kad sklypus miesto teritorijoje esančiuose soduose jie pirko už čekius, bet sklypai nebuvo registruoti Registrų centre. Sodininkai bylą laimėjo, dabar jie savo sklypuose atlieka kadastrinius matavimus ir registruoja juos Registrų centre, o savivaldybei reikia bendrijos teritoriją suskirstyti gatvėmis. Gatvių pavadinimus siūlo patys sodininkai, o tarybos nariai pasiūlytiems pavadinimams turi pritarti arba ne. E. Baleišiui užkliuvo vienos gatvės pavadinimas „Berželis“. Jis siūlė tą gatvę pavadinti Beržynėlio. Pusvalandį tarybos nariai ginčijosi, ar tokį pavadinimą palikti, ar pakeisti. Pagaliau tarybos nariai E. Baleišį įtikino, kad gatvės pavadinimas „Berželis“ yra tinkamas ir jis savo pasiūlymą atsiėmė.
Pinigų yra ir bus
Taryba vienbalsiai pritarė biudžeto didinimui. Kitokio pasirinkimo jie ir neturi, nebent gali pasiginčyti dėl lėšų paskirstymo. Vasario mėnesį buvo patvirtintas planuojamas 2026 m. metų biudžetas 71 mln. 617 tūkst. Eur, o šiame posėdyje vieningai pritarta biudžeto augimui iki 75 mln. 247 tūkst. Eur. Biudžetas didėja dėl papildomų dotacijų, gerai surenkamų mokesčių ir taupymo. Sutaupyti pasisekė nuo socialinei paramai mokiniams skirtų lėšų – žmonės pasiėmę pensijos II pakopos kauptas lėšas, viršijo pajamų, nuo kurių skiriama socialinė parama, limitą, todėl dėl paramos atnaujinimo galės kreiptis tik po 3 mėnesių. Papildomai iš valstybės biudžeto gauta lėšų išlaidoms, susijusioms su saugių vietų, priedangų įrengimu biudžetinėse įstaigose oro pavojaus atveju, gauta lėšų socialinei paramai nepasiturinčioms šeimoms ir šeimoms, dėl karinių veiksmų pasitraukusioms iš Ukrainos, grąžintos lėšos – per 3,50 tūkst. Eur – už moksleivių pavėžėjimą į „Dainų šventę“ ir pan. Iš viso biudžetas nuo paskutinio pakeitimo padidėjo 250,61 tūkst. Eur. Iš jų specialiosios tikslinės dotacijos sudaro 205,34 tūkst. Eur, biudžetinių įstaigų pajamos – 70 Eur, Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos, valstybės biudžeto lėšų projektui „Pagalba vaikams su negalia Lietuvoje“ – 45,20 tūkst. Eur.
Finansų ir strateginio planavimo skyriui į biudžetą gavus papildomų lėšų, reikia jas paskirstyti. Skirstant vis tiek ne visiems užtenka… Išlaidoms mokyklų pedagogų skaičiui optimizuoti ir atnaujinti iš valstybės biudžeto skirta tik 8,11 tūkst. Eur. Tiek pinigų pedagogams pritraukti ir pensinio amžiaus pedagogams išeitinėms kompensacijoms išmokėti tikrai neužteks. Savivaldybei lėšų paieškoti teks iš savo resursų. Lėšų skirta ir savivaldybės pradinukų mokymui plaukti. Iš viso baseine plaukti mokysis apie 400 mokinių iš visos savivaldybės.
Pinigų savivaldybė iš ES fondų planuoja gauti ir ateityje. Įgyvendinant 2022–2030 metų Regionų plėtros programą, savivaldybė planuoja gauti 1 mln. 700 tūkst. Eur pagal programą „Ilgalaikės priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės didinimas“ ir planuoja įgyvendinti projektą „Stacionarių slaugos paslaugų žmonės sergantiems Alzhaimerio liga, senatvine demencija bei paliatyvios pagalbos paslaugų infrastruktūros plėtojimas ir modernizavimas Elektrėnų savivaldybėje“. Prie to projekto iš savivaldybės biudžeto prisidėti teks apie 300 tūkst. Eur. Už tuos pinigus planuojama pirkti 40 lovų ir reikalingos įrangos paslaugoms teikti. Investicijas numatoma skirti Elektrėnų ligoninės esamai infrastruktūrai atnaujinti ir plėsti paslaugas.
Ledo arenos naujienos
Sporto centro direktorius Alfredas Vainauskas tarybai tvirtinti pristatė teikiamų paslaugų kainas, bet visas tarybos narių dėmesys nukreiptas į ledo arenos kainas, pajamas, išlaidas ir nuolaidas. Ledo areną perėmus Sporto centrui, jiems prisidėjo begalės rūpesčio dėl veiklos ir išlaikymo. Direktorius pažadėjo, kad rugsėjo mėnesį ledo arena bus padengta ledu ir prašė patvirtinti Sporto centro sudarytą kainoraštį. Direktorius tarybai pristatė nuveiktus darbus ledo arenoje, pasidžiaugė surinkęs trenerių komandą, turinčią teisę dirbti su vaikais, sudarytomis sutartimis su Dailiojo ir Greitojo čiuožimo federacijomis, sėkmingai vykstančiomis derybomis su Ledo ritulio federacija ir pažadėjo stengtis, kad Elektrėnuose vyktų Lietuvos, Europos ir pasaulio lygio varžybos. Tarybos nariai teikė pasiūlymus dėl nuolaidų elektrėniškiams, klausinėjo apie kainas kitose ledo arenose. Direktorius sakė bendravęs su Vilniaus, Kauno ir Panevėžio ledo arenų administracijomis ir kažkiek sužinojęs paslapčių. Ne paslaptis tik, kad Kauno ledo arena parai nuomojama už 3,5 tūkst. Eur, Vilniuje – 2 tūkst. Eur už 4 val., o Elektrėnuose – 2,9 tūkst. Eur už parą. Į klausimą apie pačiūžų nuomos kainas direktorius atsakė: pačiūžų nuoma laisvam čiuožimui kainuoja 3 Eur, o pačiūžų galandimas – 8 Eur. Brangus galandimas yra dėl brangios įrangos ir elektros sąnaudų. Tiesa, elektros sąnaudas pagal dabartinius paskaičiavimus direktorius pažadėjo sumažinti. G. Leskauskas nepamiršo direktoriaus paklausti, kodėl jis pavaduotoju ūkio reikalams įdarbino tarybos narį Virgilijų Pruską, esantį įtariamuoju Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro byloje, jam dirbant Kazokiškių sąvartyno vadovu. Direktorius atsakė gavęs atsakymą iš STT, kad V. Pruskas nėra teistas, o konkurse į pareigas buvę tik du kandidatai, iš kurių tinkamiausias buvęs V. Pruskas.
EKŪ stengiasi
Paskutiniuoju klausimu Elektrėnų komunalinio ūkio direktorė Greta Sinkevičienė tarybos nariams pristatė sprendimo projektą dėl 2025 m. faktiškai įgyvendintų investicijų administracinėje veikloje derinimo. Išlaidas suderinti reikia prieš ataskaitą teikiant Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT). Veiklą EKŪ administracija gerino už 81,89 tūkst. Eur. Už juos programinės įrangos įsigijo už 14,00 tūkst. Eur, pastato I a. atnaujino už 23,04 tūkst. Eur, kompiuterinės įrangos įsigijo už 12,94 tūkst. Eur, kitai įrangai išleido 31,68 tūkst. Eur ir baldams – 230 Eur. Po šių investicijų pagerintos klientų aptarnavimo sąlygos, sustiprintas kibernetinis saugumas ir duomenų apsauga, atnaujinta IT, tinklo ir duomenų saugojimo įranga, nauji telefonai, reklaminiai stendai, LED ekranai, interjero detalės suteikia patogesnę aplinką darbuotojams ir klientams. EKŪ valdyba šiam projektui buvo pritarusi, o taryba pritarusi buvo su sąlyga, kad investicijų išlaidos bus suderintos. Todėl direktorė ir prašė pritarti sprendimo projektui dėl UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ 2025 metais faktiškai įgyvendintų investicijų administracinėje veikloje derinimo. E. Baleišis klausė dėl EKŪ pastato renovacijos. Direktorė atsakė, kad laukia ES kvietimo projektui, pagal kurį pastatą galėtų renovuoti ir, žinoma, labai norėtų būti pavyzdys gyventojams, neapsisprendusiems renovuoti savo gyvenamuosius daugiabučius. Derinimui pritarus ir merui apžvelgus darbus dėl stichijos padarinių šalinimo, EKŪ direktorė turėjo priekaištų kai kuriems tarybos nariams po audros viešoje erdvėje reiškusiems priekaištus, kad EKŪ dėl stichijos padarinių nieko nedarė. „Bet niekas nepaklausė, kaip mums sekėsi. Niekas iš kritikuojančių nepaskambino, nors aš visą parą buvau prie telefono“, – guodėsi direktorė. Iš tiesų, sakė direktorė, išeiginėmis dienomis buvo pasitelktos visos tarnybos, buvo žmonės atšaukti iš atostogų, darbuotojai pasitelkė net savo šeimos narius padariniams šalinti. EKŪ darbuotojai ir pati direktorė ištisas paras bendravo su seniūnais, su administracija, su dirbančiais žmonėmis, aprūpino gyventojus geriamu vandeniu, šalino nuo kelių ir nuo namų stogų užverstus medžius, dalinosi generatoriais ir kt. Direktorė ir meras viešai dėkojo savo darbuotojams, dirbusiems šalinant audros padarinius. Meras priminė, kad žmonės, daugiau kaip 72 val. neturėję elektros, gali kreiptis į ESO dėl kompensacijų, o savivaldybė tiems žmonėms gali suteikti teisinę pagalbą.