Vievio TAU bendruomenė dėkinga autorei už prasmingą ir įkvėpiantį susitikimą, kuris dar ilgai išliks atmintyje kaip šiltas, šviesus ir dvasiškai praturtinantis pasibuvimas kartu
Šviesa skverbiasi
Anksčiau už saulės spindulį.
Nušvitimas išsklaido tamsą.
B.Kanevičienė
Vasario 23 d. Vievio kultūros centre Vievio TAU susitiko su poete, dainų autore, kūrėja, kuriai žodis ir muzika yra neatsiejami, Birute Kanevičiene. Čia buvo pristatyta nauja literatūrinė-muzikinė kompozicija „Bekraštė erdvė“.
Tai kompozicija, kuri kviečia klausytoją į vidinę kelionę per jausmų, minčių ir dvasinių ieškojimų platybes.
Birutė Kanevičienė – ilgametė kūrėja, savo talentą skleidžianti poezijoje ir muzikoje. Tai autorė, kurios kelias prasidėjo brandžiame gyvenimo etape, tačiau per palyginti trumpą laiką tapo prasmingas ir turtingas. Jos kūryboje ryškus nuoširdumas, gilus žmogaus vidinio pasaulio pajautimas, pagarba gyvenimui ir gamtai. Jos eilėrasčiai gimsta iš vidinės tylos, iš asmeninių patirčių, būties trapumo, karo ir dvasinių išbandymų temos.
Birutė Kanevičienė yra išleidusi kelias poezijos knygas. Tarp jų – „Atvertos langinės“, kurioje susipina poezija ir miniatiūros, taip pat poezijos rinkinys „Būties atšvaitai“, jautri ir dramatiška knyga „Apakino spąstai“, kurioje atsispindi karo tema ir žmogaus vidinės kovos.
Tačiau autorės kūryba neapsiriboja tik rašytiniu žodžiu. Ji kuria ir dainuojamąją poeziją – pati rašo tekstus, kuria muziką ir atlieka savo dainas. Jos kūrybai būdingas lyrizmas, dvasinė ramybė ir išmintis, ateinanti iš gyvenimo patirties. Poetės tekstuose atsispindi meilė žmogui, gimtajam kraštui, tikėjimas šviesa, net sudėtingiausiais gyvenimo momentais. Susitikimas Vievyje vyko šiltoje, jaukioje atmosferoje. Salėje tvyrojo susikaupimas ir pagarba kūrybai. „Bekraštė erdvė“ – tai ne tik literatūrinė-muzikinė kompozicija, bet ir dvasinis pasikalbėjimas su klausytoju.
Skambėjusios dainos ir eilės kvietė stabtelti, įsiklausyti į save, pajusti būties trapumą ir kartu jos didybę. Daugelio klausytojų akyse buvo galima išvysti susimąstymą, kartais ir jaudulio ašarą.
Ypatingą įspūdį paliko autorės nuoširdumas. Ji kalbėjo paprastai, bet labai tikrai, tarsi bendrautų su kiekvienu asmeniškai. Tokie susitikimai primena, kad literatūra gyva tada, kai ji skamba iš širdies į širdį.
Po renginio dar ilgai nesiskirstėme – norėjosi pasidalinti įspūdžiais, padėkoti autorei, įsigyti jos kūrybos. Širdyse liko šviesos, ramybės ir vidinės pilnatvės jausmas. Birutės Kanevičienės kūryba dar kartą priminė, kad žodis turi galią gydyti, įkvėpti ir suartinti. „Bekraštė erdvė“ – tai kvietimas nebijoti savo minčių ir jausmų gelmės, ieškoti prasmės kasdienybėje ir išsaugoti dvasinį jautrumą.
Irina Kazlauskienė
Nuotr. E.Šimaičio