Beižionis okupavo šliužai

Beižionis okupavo šliužai

Julija Kirkilienė

Šiemet per Jonines beižio­niškiai rasose praustis negalės. Beižionių visus žalumynus, ant kurių krenta rasa, okupavo inva­ziniai šliužai. Jie, po savęs palikdami gleives, bizūnais šliaužia visur – į daržus, sodus, gėlynus, pievas – godžiai ėsdami viską, ką pakeliui ­randa. Ištikti bėdos beižioniškiai ieško pagalbos, kaip galėtų nuo įkyriųjų šliužų apsaugoti nors dalį savo derliaus, kurį šį pavasarį at­sodinti jau teko keletą kartų.

Šliaužikų medžioklė

Ūkininkei Ritai Ogurkevičienei kovoti prieš šliužus padeda antytės bėgikės

Karštą birželio pirmadienį Bei­žionyse pakalbinau penkis­ ūki­ninkus, kurie tarsi susitarę bėdojo, kad per tuos šliužus vakarais ar rytais ir į kiemą išeiti nebegalima jų nesumindžius ir batų glotniomis gleivėmis neišsiterliojus, o apie nusiaubtą derlių ir kalbėti nebenori. Žmonės šliužus naikina įvairiais girdėtais ir negirdėtais būdais. Ūkininkams Rulevičiams šliaužikai nuniokojo braškių, kurias augino pardavimui, derlių. Audrai ir Juozui Gudeliūnams kenkėjai nunio­kojo visus tris šiltnamius. Ūkininkė Rita Ogurkevičienė paskaitė, kad tuos šliužus esą renka antys bėgikės. Vieną kartą jų įsigijo, bet laputė ­patykojo patamsyje bemedžiojančių antyčių ir nepasigailėjo. Teko an­tyčių antrą kartą pirkti. Antytes ūkininkai išleidžia prietemoje, tai jos aprenka šliužus, bet paryčiais naujų atšliaužia. Pensininkė Onutė Riškienė prie mažos pensijos šiais metais savų daržovių nebeprisiaugins – teks pirkti. Cheminėms priemonėms įsigyti nuo 330 eurų pensijos irgi nelieka, be maisto vaistams tenka daug išleisti. Todėl moteris šliaužikus, kaip rekomenduoja gamtininkai, renka ir „humaniškai neutralizuoja“. Moteris sako kiekvieną vakarą prirenkanti po penkių litrų kibirą, juos užpilanti druskos tirpalu, o vėliau užkasanti į specialią duobę. Bet jos sizifiškas darbas naudos neduoda – humaniškai neutralizuojančios priemonės šliaužikų kiekio nesumažina. Efektyviausia būtų naikinti cheminėmis priemonėmis, kurių yra parduotuvėse, bet kainuoja labai brangiai – pusės kilogramo dėžutė – iki 20 eurų. Išbarsčius tų miltelių pakuotę, šliužų gaišenų ­pilna, bet vos tik rasai iškritus – at­šliaužia nauji.

Problemą žino
Aplinkos apsaugos ministerijos agentūros atstovė žiniasklaidai Milda Milbutaitė redakcijai sakė, kad Aplinkos ministerija šią problemą žino, nes šliužai puola ne tik bei­žioniškius. Ministerijoje šia tema neseniai vykęs pasitarimas. Sodininkų ir daržininkų prakeiksmu tapę luzitaniniai arionai puola ne tik dekoratyvinius augalus, daržoves, uogas, bet ir kelia grėsmę biologinei įvairovei – vietinėms moliuskų, augalų rūšims. Iniciatyvos kovoti su šiais invaziniais kenkėjais turėtų imtis savivaldybės, nes pavienės žmonių pastangos rezultatų neduoda, be to, jie veisiasi ir viešose erdvėse. Aplinkos ministerija svarstys galimybę įteisinti visuotinę prievolę naikinti šiuos gyvūnus. „Aplinkos ministerija

This slideshow requires JavaScript.

kartu su Invazinių rūšių kontrolės taryba tarsis, kokias invazines rūšis, be Sosnovskio barščio, pirmiausia būtina kontroliuoti, naikinti. Kadangi gauname vis daugiau informacijos apie labai intensyviai plintančius luzitaninius šliužus, ir juos siūlysime priskirti prie invazinių rūšių, kurias naikinti turėtų visi“, – sako Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vyr. specialistė Laura Janulaitienė. Laukinės augalijos įstatymas numato, kad Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija nustato ir konkrečius įpareigojimus vandens telkinių, žemės savininkams, naudotojams bei valdytojams dėl atskirų invazinių rūšių naikinimo priemonių, stabdančių jų plitimą, atsižvelgusi į konkrečios rūšies daromą neigiamą poveikį biologinei įvairovei, žmonių sveikatai, plitimo ypatumus ir į naikinimo priemonių veiksmingumą. Aplinkos ministerijos iniciatyva 2019 m. Gamtos tyrimų centras pradėjo projektą „Invazinių ir svetimžemių rūšių būklės tyrimai Lietuvoje“. Tiriamas luzitaninio ariono paplitimas, sudarytas jo žemėlapis, parengta naikinimo metodika, organizuoti mokymai visuomenei. Aptarus tyrimų rezultatus, bus planuojami kontrolės veiksmai. Projektą numatoma baigti kitais metais. Dėl šio kenkėjo naikinimo galima pasikonsultuoti su Lietuvos entomologų draugijos specialistais – Mantu Adomaičiu arba Grita Skujiene el. paštu invaziniai.sliuzai@gmail.com

Žada gelbėti
Aplinkos apsaugos ministerija informavo, kad savivaldybės, nelaukdamos paraginimų, jau dabar savo iniciatyva gali naikinti invazines rūšis. Šiam tikslui jos gali panaudoti savivaldybės Aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšas. Be to, jos gali Tarybos sprendimais pasitvirtinti atskiras tvarkas dėl invazinių rūšių kontrolės ir naikinimo savo teritorijoje.

Beižioniškės Gražina ir Rita rodo šliužų nuniokotus daržus…

Kai kurios savivaldybės jau esą skyrusios finansavimą naikinti invazinius šliužus. Kai kurios savivaldybės kartu su Lietuvos entomologų draugija ir Vilniaus universiteto mokslininkais rengia luzitaninio ariono populiacijos gausos reguliavimo planą, kurį sieks įgyvendinti su partneriais ir taip mažinti šio kenkėjo plitimą.
Elektrėnų savivaldybės administracijos direktorius Gediminas Ratkevičius sako, kad po paklausimo apie šliužus Beižionyse jau pravedęs pasitarimą su Beižionių seniūnu ir savivaldybės ekologu. Preliminariais duomenimis, gyviai veisiasi labiau apleistuose sklypuose. Seniūnijai duota užduotis pateikti konkretesnę informaciją apie problemos mastą ir lokaciją. Gyviams nepatinka tvarkinga, nušienauta teritorija, juos taip pat veikia cheminės medžiagos, druska. „Kreipsimės į konkrečių sklypų savininkus, kad imtųsi priemonių. Jei bus poreikis, ieškosime būdų savivaldybei prisidėti finansiškai prie problemos sprendimo, kad šliužai neplistų ir išnyktų“, – sako administracijos direktorius.

Patarė, kaip šliužauti
Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro biomokslų instituto docentė, biologijos mokslų dr. Grita Skučienė savo straipsnyje pataria: „Kai vežatės bet kokį naują augalą sodinti į savo daržą, sodą ar sodybą – turite tam augalui skirti karantino laikotarpį. Tai reiškia, kad jį reikia labai gerai apžiūrėti, kelias dienas palaikius uždaroje aplinkoje. Neperlaistykite augalo, palaukite, kol žemės vazone apdžius, ir tada šalia patieskite drėgną skudurą. Po tuo skuduru šliužas gali nušliaužti ieškodamas geresnės aplinkos“, – pataria mokslininkė. Ji perspėja, kad vazone gali būti nebūtinai suaugęs gyvis, bet jo kiaušinėliai: „Jie būna paprastai arba vazono apačioje, jei ten įdėti akmenukai, molio gabalėliai, arba ant žemių paviršiaus. Norint įsitikinti, kad jų nėra, augalą reiktų išsitraukti iš vazono ir patikrinti, ar jo šaknys, vazono dugnas, žemės paviršius neslepia kiaušinėlių. Jie yra baltos spalvos, nedaug mažesni už raudonuosius lašišų ikrus, tik kieti, neskaidrūs. Taip atrodo invazinių šliužų kiaušinėliai. Būtina juos sunaikinti. Neinvazinių šliužų jie dažnai permatomi, skaidrūs.“ Gera žinia, kad nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. kovoti su invazinėmis rūšimis, taigi ir šliužais, yra paprasčiau, nes įsigaliojo įstatymas: jei žmogus yra žemės ploto savininkas, kuriame yra invazinių augalų ar gyvūnų, jis yra atsakingas už jų naikinimą. Taigi, ir už šliužų. Jei teritorija priklauso valstybei – įgaliotos savivaldybės turi naikinti joms pri­klausančiose teritorijose esančius invazinius augalus ir gyvūnus. Todėl pamačius šiuos gyvius viešose vietose reiktų nedelsiant pranešti savivaldybei ar seniūnijai. Dar vienas svarbus dalykas ir naujovė – dažnai žmonės susiduria su problema, ypač turintys sodus, kad vieni savininkai yra labai tvarkingi, o kiti – apsileidę: nešienaujama žolė, šiukšlės, nebaigtos statybos ir būtent jų sklypuose veisiasi bei žiemoja šie šliužai. Tad jei sodyboje pastebėjote apgraužtus augalus ir gleivėtus pėdsakus – tai ženklas, kad jūsų darže pradėjo karaliauti šliužai. Nors teks apsišarvuo­ti kantrybe, kova dar nepralaimėta. Esant rimtam šliužų antplūdžiui, jų rankiojimas gali pasirodyti tarsi bandymas išsemti jūrą kibirėliu. „Visgi jei šliužų nėra daug, šliužaujant jų skaičių galima gerokai apmažinti“,- sako mokslininkė.

Komentarai:

  1. pirktinese žemese (maišuose) ,kompostuose ,…taip kad tą brudą jus tiesiog nusiperkate parduotuvese

    1. Straipsnyje minima Aplinkos Apsaugos ministerija nebeegzistuoja, tiksliau, Aplinkos ministerija yra, bet ji save tik taip ir teįvardina – aplinkos, o apie apsaugą pamirškite – jie nieko nebesaugo, tik miškus masiškai pjauna ir sako, kad Lietuva per šią kovidinę pasaką labai gerai gyvena – BVP prigamina daugiausia Europoje. Va taip.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Aktualijos

Aktualijos

Aplinkos apsauga

Archyvas

Darbo partija

Elektrėnai

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose

Elektrėnų krašto šviesuoliai

Europietiška savivaldybė

Keliai aukštumų link

Keliai link aukštumų