Gegužės 20-osios rytą oro pavojaus signalas vienu metu pasiekė ne tik namus, bet ir kelis šimtus mokyklų, darželių bei darboviečių Vilniaus apskrityje. Tūkstančiai tėvų tuo pat metu buvo darbe, o jų vaikai – klasėse ar darželio grupėse. Ši situacija atskleidė klausimą, kurio dauguma šeimų anksčiau net nesvarstė: ką daryti, kai pavojus kyla ne tada, kai visi kartu namuose, o kai šeima yra išsibarsčiusi po skirtingas miesto vietas.
Ką daryti, jei oro pavojus paskelbiamas darbo ar mokyklos metu
Gavus perspėjimą darbo metu, svarbiausia nedelsiant vykti į artimiausią saugią vietą, o ne bandyti pasiekti namus ar vaikų ugdymo įstaigą. Oficialios rekomendacijos aiškiai nurodo: kiekvienas suaugęs turėtų pasiekti artimiausią priedangą ar saugią patalpą ten, kur tuo metu yra, nesvarbu, ar tai biuras, parduotuvė, ar gatvė. Jei priedangos netoliese nėra, tinka bet kuri saugi patalpa be langų su tvirtomis sienomis: rūsys, cokolinis aukštas, sandėliukas ar koridorius.
Vienas sunkiausių psichologinių momentų per tokią situaciją yra natūralus noras būti kartu su vaiku. Tačiau saugumo požiūriu skubėjimas per miestą į ugdymo įstaigą gali sukurti papildomą, o ne mažesnę, riziką: tai reiškia laiką praleistą atvirose gatvėse ir automobilyje, kai reikėtų būti saugioje vietoje. Oficialios rekomendacijos ugdymo įstaigoms nurodo aiškią logiką: mokiniai turi likti su mokytojais ir eiti į mokyklos numatytą priedangą ar saugią vietą, o tėvai lieka savo darbovietės ar buvimo vietos priedangoje. Ugdymo įstaigos privalo turėti aiškų ekstremaliųjų situacijų valdymo planą, o darbuotojai – žinoti tikslią tvarką iš anksto: mokiniai ir darbuotojai nukreipiami į priedangas, rūsius arba vidinius koridorius, o jei patalpoje yra langų, jie uždengiami baldais, kol bus paskelbtas pavojaus atšaukimas.
Ar visos mokyklos ir darbovietės pasirengusios vienodai gerai?
Gegužės 20-osios patirtis parodė mišrų vaizdą. Savivaldybės atstovai pripažino, kad didžioji dalis kelių šimtų sostinės ugdymo įstaigų susitvarkė sklandžiai ir operatyviai, tačiau pavieniais atvejais personalas ir mokiniai nebuvo deramai nukreipti į saugias vietas, o kai kurios administracijos priėmė savarankiškus, ne visada tinkamus sprendimus. Tokie atvejai, nors ir pavieniai, nebuvo ignoruojami, o savivaldybė kartu su mokyklomis įsipareigojo peržiūrėti pasirengimą ateičiai.
Ekspertai atkreipė dėmesį į gilesnę problemą: nemaža dalis mokyklų pastatų apskritai neturi tam pritaikytų priedangų, todėl esamu reguliavimu tenka naudotis kitomis patalpomis, kurių tinkamumas skiriasi nuo pastato iki pastato. Panašią nevienodo pasirengimo problemą galima aptikti ir tarp darboviečių: kai kurie darbdaviai iš anksto pažymėję artimiausią saugią vietą ir supažindinę darbuotojus su veiksmų planu, o kiti krizės akimirką priversti improvizuoti.
Kaip pasiruošti iš anksto, kad nereikėtų improvizuoti
Namuose paruošta atsarga nepadės, jei pavojus užklumpa biure ar automobilyje. Todėl verta turėti nedidelį, kompaktišką rinkinį su savimi arba darbo vietoje: dokumentų kopijas, šiek tiek grynųjų pinigų, geriamojo vandens, ilgai negendantį užkandį, būtiniausius vaistus ir nešiojamą šviesos šaltinį. Tam, kad nereikėtų kiekvieno daikto rinkti atskirai, patogiausia turėti jau paruoštą 72h išgyvenimo kuprinę, kurią galima laikyti automobilio bagažinėje ar po darbo stalu, kad ji visada būtų po ranka, nesvarbu, kur tuo metu būtumėte.
Geriausias būdas išvengti panikos yra iš anksto susitarti su šeima, kaip elgtis, jei visi būtumėte skirtingose vietose: kur eina vaikas mokykloje, kur eina kiekvienas suaugęs iš darbo, ir kaip vieni kitiems pranešate, kad esate saugūs. Toks planas turėtų apimti ir tai, kad kiekvienuose namuose bei automobilyje būtų laikomas paruoštas rinkinys, kurio nereikėtų komplektuoti pačiu krizės metu. Jei norite, kad šis pasiruošimas užimtų kelias minutes, o ne kelias valandas, patogiausia rinktis jau paruoštus išgyvenimo rinkinius, kuriuose viskas sukomplektuota pagal civilinės saugos rekomendacijas tiek namams, tiek automobiliui.
Išvados
Gegužės 20-osios rytas parodė, kad ekstremali situacija nepasirenka patogaus laiko: ji gali užklupti tuo metu, kai šeima yra išsibarsčiusi po skirtingas miesto vietas. Svarbiausia žinoti, kad kiekvienas turėtų pasiekti saugią vietą ten, kur tuo metu yra, o ne bandyti susijungti su artimaisiais per pavojingą laiką. Mokyklos ir darbovietės turi turėti aiškius planus, o šeimos, iš anksto susitarusios, kaip elgtis, ir turinčios paruoštus būtiniausius daiktus, susidoros su tokia situacija gerokai ramiau.
72h.lt inf.
