Merui įteikus regalijas, savivaldybės garbės pilietę suskubo pasveikinti folklorinio ansamblio „Runga“ nariai
Julija Kirkilienė
Virginija Jacinavičiūtė
Rašinį apie Valstybės dienos minėjimą Elektrėnuose norisi pradėti arkivyskupo, J.E. Gintaro Grušo pamokslo, pasakyto Liepos 6 d. Arkikatedroje aukotose šv. Mišiose, žodžiais:
„Prisimenu vieną istoriją apie statybininką. Po ilgų darbo metų jis rengėsi išeiti į užtarnautą poilsį. Savininkas jo paprašė pastatyti dar vieną namą. Statybininkas sutiko, tačiau jau nebedirbo taip kruopščiai kaip anksčiau. Nenaudojo pakankamai medžiagų, skubėjo, nebesistengė atlikti darbų taip kokybiškai, kaip buvo įpratęs. Baigęs statyti namą, atėjo atsisveikinti. Tuomet savininkas jam įteikė raktus ir pasakė: „Šis namas yra mano dovana tau už visus tavo darbo metus.“ Tik tada statybininkas suprato, kad visą laiką statė namą, kuriame pats gyvens“. Tas namas – tai mūsų valstybė.
Arkivyskupo pamokslas atsišaukė ir Elektrėnuose, kur klebonas, mons. Jonas Sabaliauskas kvietė melstis už tai, kad Dievas mus vestų teisingu keliu ir priminė, kad valstybė yra žmogiškojo gyvenimo dalis.
Nuo savęs dar noriu pridėti perskaitytą mintį, kad valstybė gyvuoja ne vien todėl, kad turi sienas ar valdžią. Ji gyvuoja tol, kol jos žmonių širdyse gyvena tiesa ir tikėjimas. Šios vertybės yra tvirčiausia karūna, kurią galime perduoti ateities kartoms.
Apie kartų kaitas ir valstybingumo pagrindus kaip niekad ryškiai priminė Lietuvos moksleivių dainų šventė, kurios atgarsiai nuvilnijo per Lietuvą, neaplenkdami Elektrėnų.
Šių metų Valstybės dienos minėjimo scenarijus taip pat aprėpė Lietuvos istoriją nuo Mindaugo laikų. Iš karto po šv. Mišių, bažnyčios šventoriuje prie paminklo partizanams, žuvusiems už Lietuvos laisvę, koncertavo Norkūnų šeimyna. Vita Norkūnienė, koncerto režisierė ir vedėja, pasirūpino, kad visi susirinkusieji turėtų dainų žodžius ir kartu dainuotų. O dainose atspindėta visa Lietuvos istorija: nuo tų laikų, kai Gediminas tauro ragą pūtė, iki meilės – link šeimos: „Vai žydėkite linai, prie šaltinio gilaus, mėlynai mėlynai, kaip akelės brangaus“. Tarp tų dainų buvo ir buvusio vikaro Ginto Petkevičiaus palikta, jo senelio užrašyta daina „Partizanams atminti“: „Mes nežudyt gi brolių ėjom, į laisvę skinti jiems kelių…“. Tarp dainų susirinkusiuosius pasveikino ir apie Valstybės dienos prasmę kalbėjo Elektrėnų seniūnė Toma Žilinskytė. Savivaldybės vadovai – meras Gediminas Ratkevičius, vicemerė Inga Kartenienė, administracijos direktorė Jekaterina Goličenko ir seniūnė prie paminklo padėjo gėlių.
Po šv. Mišių šventė perkelta buvo į Lietuvos Valstybės Atkūrimo Šimtmečio aikštę, kur tradiciškai buvo pakelta Lietuvos valstybės vėliava. Ją iškėlė Elektrėnų Algirdo 1001-osios šaulių kuopos nariai. Sugiedant Lietuvos valstybės himną grojo Elektrėnų meno mokyklos pučiamųjų instrumentų orkestras, vadovaujamas Valdo Stanaičio.
Susirinkusiuosius pasveikinęs Elektrėnų savivaldybės meras Gediminas Ratkevičius pažymėjo, kad liepos 6-oji sujungia net tris svarbias progas – Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną, Tautiškos giesmės dieną ir Tautinio drabužio dieną. Pasak jo, Mindaugo karūnavimas žymi Lietuvos valstybės pradžią ir jos pripažinimą tarp kitų pasaulio valstybių. Meras šventės dalyviams linkėjo sveikatos, geros nuotaikos ir kitų žmonių pagarbos.
Šventės dalyvius pasveikino ir Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Kęstutis Vilkauskas. Jis pabrėžė, kad susirinkimas drauge pagerbti vieniems kitus, savo istoriją ir kultūrą yra prasminga proga padėkoti Lietuvos valstybei.
Šventės metu Elektrėnų savivaldybės garbės piliečio regalijos įteiktos poetei, kraštotyrininkei, etnologei, tautodailininkei ir ilgametei Elektrėnų krašto puoselėtojai Onai Rasutei Šakienei. Renginio vedėja Greta Garmašaitė pažymėjo, kad šis vardas skiriamas žmogui, kurio darbai, talentas ir atsidavimas paliko ryškų pėdsaką Elektrėnų krašto istorijoje, o jos gyvenimas ir veikla tapo svarbia krašto kultūros, istorijos ir tapatybės dalimi.
Svarbu paminėti, kad idėją Elektrėnų garbės piliečio vardą pirmą kartą suteikti moteriai pasiūlė Elektrėnų savivaldybės garbės pilietis Algis Viktoras Mekas. Šiai minčiai pritarė Elektrėnų savivaldybės taryba, o jos sprendimą aikštėje perskaitė vicemerė Inga Kartenienė.
Nutarime rašoma „Suteikti poetei, kraštotyrininkei, etnologei, tautodailininkei ir ilgametei Elektrėnų krašto kultūros puoselėtojai Onai Rasutei Šakienei Elektrėnų savivaldybės garbės piliečio vardą už ilgametę ir nuoseklią kultūrinę, kraštotyrinę ir etnologinę veiklą, reikšmingą indėlį į Elektrėnų krašto tapatybės išsaugojimą, aktyvų dalyvavimą savivaldybės kultūriniame gyvenime, literatūrinę kūrybą, garsinančią Elektrėnų kraštą, išliekamosios vertės darbus, svarbius tiek dabarties, tiek ateities kartoms“.
Dėkodama už įvertinimą Ona Rasutė Šakienė kalbėjo, kad jai visada rūpėjo kultūra ir gimtinė, todėl po studijų Vilniuje ji grįžo į gimtąjį kraštą ir daug metų rinko jo istoriją bei tautosaką. Ji kalbėjo, kad ne visi suprato jos pasirinkimą, klausdavo, kam ji laksto po kaimus, kalbina diedulius ir bobulas. O kalbino todėl, kad savas kraštas rūpėjo. Statyti miesto žmonės daugiausia atvyko iš svetur, o vietiniai su liūdesiu kraštą „palaidojo“ (mariomis užlieti kaimai ir ežerai. Red.) O. R. Šakienė padėkojo archeologui Vykintui Vaitkevičiui už pagalbą renkant Elektrėnų krašto istoriją. Jis buvęs tas žmogus, kuris paskatino ir palaikė sumanymus. Naujoji garbės pilietė sakė, kad šis apdovanojimas yra vienas brangiausių gyvenime, o baigdama kalbą susirinkusiems priminė, kad mūsų miestas nestovi tuščioj vietoj, jis turi istorinę praeitį.
Šventės metu Garbės piliečių alėjoje atsirado nauja gairelė su Onos Rasutės Šakienės vardu. Muzikinį sveikinimą naujajai garbės pilietei skyrė folkloro ansamblis „Runga“, su kuriuo ją sieja ilgi kūrybos ir bendrystės metai.
Gimtadienio proga taip pat pasveikintas Elektrėnų savivaldybės garbės pilietis Algis Viktoras Mekas.
„Vilnius Litua Rotary“ klubo atstovas Andrius Malašauskas Elektrėnų savivaldybei padovanojo Kvedlinburgo analų dvilapio kopiją-faksimilę, kurioje pirmą kartą, 1009 metais, paminėtas Lietuvos vardas.
Vakare šventė persikėlė į amfiteatro zoną. Renginį tautiniais rateliais pradėjo Elektrėnų šokių kolektyvas „Vijūnas“ ir Kaišiadorių šokių kolektyvas „Savingė“, vadovaujami tautinio šokio puoselėtojos Angelės Pačėsienės. Šokiai šventėje tapo prasmingu tautiškumo akcentu.
Vėliau scenoje koncertavo Jonas Sakalauskas, jam pritarė Elektrėnų kultūros centro moterų choras „Eldija“. Prieš visuotinį Tautiškos giesmės giedojimą aktorius Vytautas Rumšas skaitė ištrauką iš Justino Marcinkevičiaus istorinės poemos „Mindaugas“, o prie scenos išsirikiavę šokių kolektyvų nariai laikė Lietuvos trispalvę. Kiek vėliau, nei planuota amfiteatre nuskambėjo Lietuvos valstybės himnas, kurį drauge giedojo susirinkusieji.
Šventinį vakarą tęsė Monikos Liu ir ba. koncertai. Renginį užbaigė dronų šou, kurio metu danguje buvo kuriami Lietuvos ir Elektrėnų simboliai, o paskutiniu šventės akordu tapo fejerverkai.