Ar svarbu išsaugoti tai, kas brangu?

Ar svarbu išsaugoti tai, kas brangu?

Į laikraščio „Elektrėnų kronika“ redakciją dėl įvairių priežasčių gana dažnai kreipiasi savivaldybės gyventojai. Taip nutiko ir šį kartą. Vievio miesto gyventojai pastebėjo, jog ant namo, esančio Vievyje, Vilniaus g. 28, kur gyveno J. Milančius, nėra 1990 m. vasario 16 d. pakabintos medinės memorialinės lentos, skirtos J. Milančiaus atminimui įamžinti. ­Atminimo lentą išdrožė dailininkas Ričardas Audickas. Sunerimę gyventojai kreipėsi į redakciją, domėjosi, ar atminimo lenta bus išsaugota ir grąžinta į senąją vietą, nes jos buvimas priklauso nuo namo savininkų valios. Tad „Elektrėnų kronika“ padeda atsakyti į iškilusį klausimą. Susisiekus su namo savininkais paaiškėjo, jog neseniai namo gyventojų Birutės ir Broniaus Tartėnų sūnus Bronius Tartėnas nutarė namą perdažyti, todėl atminimo lenta buvo nuimta. Džiugu, jog memorialinė lenta išsaugota ir po namo renovacijos vėl grąžinta į savo vietą, taigi toliau džiugina vieviečių akis ir širdis.

Jurgio Milančiaus veikla Vievyje
J. Milančius gimė 1869 m. balandžio 18 d. Navinykų kaime, Punsko valsčiuje, mirė 1956 m. gegužės 9 d. Vievyje. Buvo vaistininkas ir ­knygnešys, visuomenininkas ir lietuviškos savimonės puoselėtojas, poetas.
J. Milančius su pertraukomis Vievyje gyveno apie 50 metų.
Kai Varšuvos universitete baigė Aukštuosius farmacinius mokslus, grįžo į Lietuvą ir Vievyje 1903 m. rugsėjo 22 d. įsigijo vaistinę, kuri tapo dar ir knygnešių susitikimo vieta, draudžiamos lietuviškos spaudos slaptaviete.
1907–1910 m. J. Milančius suteikė prieglobstį rašytojai Sofijai Pšibiliauskienei-Lazdynų Pelėdai. Čia trejus metus ji dirbo vaistininko padėjėja, tvarkė jo ūkį ir laisvalaikiu rašė apysaką „Klaida”.
1914 m. šis namas sudegė. Vėliau J. Milančius jį atstatė.
J. Milančius prisidėjo prie to, kad lietuvių kalba būtų pradėta vartoti Kietaviškių, Semeliškių, Giedraičių, Vievio ir kitose bažnyčiose.
Po Pirmojo pasaulinio karo J. Milančius įsteigė lietuviškas daraktorines mokyklas įvairiose dabartinės Elektrėnų savivaldybės vietose: Rusakalnyje, Aleniškėse, Žebertonyse.
Vievyje buvo pirmosios lietuviškos mokyklos (Vievio pra­džios mokyklos) pirmuoju vedėju, subūrė lietuvius mokytojus.

Knygnešio J. Milančiaus atminimo įamžinimas Vievyje
Savivaldybės administracijos direktorius Gediminas Ratkevičius redakciją in­formavo, kad knyg­nešio Jurgio Milančiaus atminimas yra įamžintas suteikiant Vievio gatvei ir pradinei mokyklai jo vardo pavadinimą (1990 m. kovą buvusi Komjaunimo gatvė Vievyje pavadinta J. Milan­čiaus vardu, 2018 m. Vievio pradinei mo­kyklai suteiktas J. Milančiaus vardas). Vievio seniūno kabinete kabo gražus šios asmenybės paveikslas. Artimiausiu metu savivaldybės vadovai nėra numatę, ką nors dar papildomai padaryti, tačiau sako esą atviri pasiūlymams ir privačioms iniciatyvoms. Atminimo lenta nėra oficialiai saugoma. Jos buvimas priklauso nuo namo savininko valios. Savivaldybė ir vieviškiai dėkingi pastato savininkui už lentos išsaugojimą.

Ieva Barauskaitė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Aktualijos

Aktualijos

Aplinkos apsauga

Archyvas

Darbo partija

Elektrėnai

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose

Elektrėnų krašto šviesuoliai

Europietiška savivaldybė

Keliai aukštumų link

Keliai link aukštumų