Ar šuo gali sirgti depresija? Atsako veterinaras

Ar šuo gali sirgti depresija? Atsako veterinaras

Dauguma žmonių mano, kad depresija yra būdinga tik žmonėms, tačiau veterinarinė praktika rodo, kad ir šunys gali patirti emocinius sunkumus, kurie primena depresiją. Šis reiškinys tampa vis dažnesnė tema ne tik veterinarijos klinikose, bet ir tarp šunų šeimininkų, kurie pastebi savo augintinių nuotaikų ir elgesio pokyčius.

Veterinaras Tomas, kuis gali pasigirti daugiau nei 15 metų darbo su gyvūnais patirtį – dalijasi savo įžvalgomis ir patarimais – kaip atpažinti šuns depresiją, kokios priežastys ją sukelia ir kaip padėti savo augintiniui.

Kas yra šunų depresija?

Pasak veterinaro Tomo – depresija šunims nėra identiška žmonių depresijai, tačiau turi tam tikrų panašumų. „Šunų depresija gali pasireikšti elgesio ir emocijų pokyčiais, kurie rodo, kad gyvūnas jaučiasi nelaimingas, išsigandęs ar prislėgtas. Nors šunys nesugeba mąstyti abstrakčiai kaip tai daro žmonės – jie reaguoja į stresą, aplinkos pokyčius ir emocinį diskomfortą labai panašiai“, – aiškina Tomas.

Veterinaras pabrėžia, kad depresija nėra liga, kurią galima nustatyti atlikus kraujo tyrimą ar rentgeno nuotrauką. Tai elgesio sutrikimas, kurį reikia diagnozuoti atidžiai stebint gyvūno kasdienybę ir pokyčius jo įprastame elgesyje. Juos pastebėjus – veterinarijos klinika yra ta vieta, kur būtina keliauti su šunimi pirmiausia.

Kaip atpažinti depresijos požymius šuniui?

Veterinaras Tomas išskiria kelis pagrindinius požymius, kurie gali rodyti, kad šuo jaučia depresiją.

  1. „Jei šuo nustoja valgyti arba praranda susidomėjimą savo mėgstamu maistu – tai gali būti pirmas signalas apie emocines problemas“, – sako Tomas.

  2. Depresiją patiriantis šuo gali tapti vangus, daugiau laiko praleisti gulėdamas ar miegodamas. Jis gali vengti žaidimų, kuriuos anksčiau mėgo.

  3. Šuo, kuris paprastai džiaugiasi šeimininko dėmesiu, gali pradėti vengti kontakto, slėptis ar tapti abejingas.

  4. Kai kurie šunys pradeda rodyti destruktyvų elgesį, pavyzdžiui, kramtyti baldus ar draskyti duris. Kiti gali pradėti per daug laižyti savo kailį, o tai gali sukelti odos problemas.

  5. Šunų šeimininkai dažnai pastebi, kad jų augintinio akys tampa „liūdnos“, o pats šuo atrodo apatiškas.

Tomas pabrėžia, kad šie požymiai gali būti susiję ne tik su depresija, bet ir su kitomis sveikatos problemomis, todėl svarbu, kad šuo būtų apžiūrėtas veterinaro, kuris galėtų atmesti kitas ligas.

Kokios priežastys gali sukelti depresiją šuniui?

Pasak veterinaro Tomo – depresijos priežastys šunims gali būti įvairios ir jos dažnai kyla iš kasdienybės pokyčių ar emocinių traumų. „Šunys yra įpročių gyvūnai, todėl dideli pokyčiai, pavyzdžiui, persikėlimas į naujus namus, naujo augintinio atsiradimas šeimoje ar netgi baldų perstatymas – gali juos labai paveikti“, – teigia Tomas. Ypač didelį emocinį stresą šuo gali patirti praradęs šeimininką ar kai šis ilgam išvyksta. Šunys yra labai prisirišę prie savo šeimininkų, todėl netekus žmogaus, kuris jiems teikė saugumą ir meilę – gyvūnas gali patirti gilų liūdesį.

Nuobodulys ir vienatvė taip pat yra dažnos priežastys, dėl kurių šunys tampa emociškai pažeidžiami. Tomas pabrėžia, kad šunys yra socialūs gyvūnai ir jiems būtinas tiek fizinis, tiek protinis užimtumas. Ilgos valandos praleistos vienumoje – gali sukelti apatiją, o ilgainiui – depresiją. Kita vertus, šuns fizinė sveikata taip pat turi didelės įtakos jo emocinei būsenai. Lėtinės sveikatos problemos, pavyzdžiui nuolatinis skausmas ar hormoniniai sutrikimai, pavyzdžiui, hipotirozė – dažnai siejami su elgesio pokyčiais ir prislėgta nuotaika.

Trauma ar stresinės situacijos yra dar viena svarbi priežastis, kuri taip pat geba paskatinti depresiją. Tomas pastebi, kad šunys, kurie patyrė traumuojančius įvykius (tokius kaip autoįvykis, agresyvaus šuns ataka ar net fizinis smurtas) – gali tapti emociškai pažeidžiami ir prarasti pasitikėjimą aplinka bei žmonėmis.

Ką daryti, jei įtariate, kad jūsų šuo kenčia nuo depresijos?

Tomas pabrėžia, kad pirmasis žingsnis pastebėjus depresijos požymius yra apsilankymas pas veterinarą. „Veterinaras gali padėti nustatyti – ar šuns depresija nėra susijusi su fizinėmis ligomis, kurioms reikalingas gydymas“, – aiškina jis.

Be medicininės apžiūros, labai svarbu skirti dėmesio ir šuns kasdienybės organizavimui. Stabilus dienos režimas, įskaitant pastovų valgymo, pasivaikščiojimų ir žaidimų laiką – suteikia šuniui saugumo jausmą, kurio jis gali stokoti. Daugiau laiko, praleisto su šunimi, taip pat gali padėti jam jaustis mylimam ir saugiam. Ilgesni pasivaikščiojimai, žaidimai su kamuoliu ar mokymasis naujų komandų yra ne tik puikus būdas išlaikyti šunį aktyvų, bet ir padeda atsikratyti nuobodulio, kuris dažnai yra viena iš depresijos priežasčių.

Kada kreiptis į specialistą?

Jei šuns depresija trunka ilgiau nei kelias savaites ir nepagerėja – Tomas pataria kreiptis į veterinarą, kuris specializuojasi gyvūnų elgesyje. „Kartais šuniui gali prireikti specialių terapijų arba netgi vaistų, kurie padėtų atkurti cheminį balansą smegenyse“, – sako veterinaras.

Pasak jo, šiuolaikinė veterinarinė medicina siūlo įvairias gydymo galimybes, kurios yra pritaikytos kiekvieno šuns individualiems poreikiams. Tomas pabrėžia, kad vaistai turėtų būti paskutinė išeitis ir juos reikia vartoti tik veterinaro priežiūroje.

Ar depresijos galima išvengti?

Tomas įsitikinęs, kad tinkama priežiūra gali padėti išvengti depresijos daugeliu atvejų. „Svarbiausia yra užtikrinti, kad šuo jaustųsi mylimas, būtų aktyvus ir turėtų socialinius ryšius. Reguliarus bendravimas, tinkamas fizinis aktyvumas ir subalansuota mityba yra raktas į šuns emocinę sveikatą“, – reziumuoja veterinaras.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami Video

Aktualijos

Aktualijos

Aplinkos apsauga

Archyvas

Darbo partija

Elektrėnai

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose

Elektrėnų krašto šviesuoliai

Europietiška savivaldybė

Europos Pulsas

Keliai aukštumų link