Finansų ir strateginio planavimo skyriaus vedėja O. Salecienė, pristačiusi tarybai planuojamą beveik 72 mln. Eur biudžetą, vaizdinėje medžiagoje biudžetą sukišusi į maišą, sulaukė tarybos narių padėkų…
Julija Kirkilienė
Vasario mėnesio posėdis, vykęs 25 dieną, buvo trumpas ir vainikuotas LRT žurnalistų apsilankymu. Trumpas posėdis buvo todėl, kad buvo išbrauktas 2, 6 klausimas, skambantis taip: „Dėl kai kurių Elektrėnų savivaldybės tarybos sprendimų pripažinimo netekusiais galios“. O tie sprendimai buvo priimti 2016 m. sausio 27 d. ir vadinosi „Dėl VšĮ Elektrėnų savivaldybės asmens sveikatos priežiūros centro slaugos ir palaikomojo gydymo, paliatyviosios pagalbos lovų skaičiaus nustatymo“ ir antras analogiškas sprendimas dėl slaugos lovų skaičiaus nustatymo Elektrėnų ligoninėje. Prie to klausimo būtų kilę ilgos diskusijos ir, ko gero, sprendimo projekto priėmimui nebūtų užtekę balsų, nes klausimas siejamas su Elektrėnų savivaldybės sveikatos centrui priklausančios Vievio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės lovų perkėlimu į Elektrėnų ligoninę.
Posėdis, tylos minute pagerbus žuvusius Ukrainos kare žmones, pasveikinus vasario mėnesį gimtadienius šventusius tarybos narius, patvirtinus darbotvarkę, pradėtas buvo biudžeto svarstymu.
Biudžetas palydėtas plojimais ir bučiniais
Bene vienas svarbiausių taryboje svarstytomų klausimų kiekvienais metais yra biudžeto patvirtinimas. 2026–2028 metų planuojamame biudžete daugiausia diskusijų buvo dėl šių – 2026 metų – biudžeto pinigų. Kaip sakė klausimą svarstymui teikusi Finansų ir strateginio planavimo skyrius vedėja Oksana Salecienė, biudžete didėja pajamos ir, žinoma, išlaidos. Šių metų biudžetas sudaro 71,7 mln. eurų. Vaizdinėje medžiagoje pinigus specialistės sudėjo į maišus, vaizdavusius, kaip biudžetas per 20 metų augo nuo 12,8 mln. iki beveik 72 mln. eurų. Jeigu biudžetas bus renkamas taip sėkmingai, kaip 2025 metais, tai tie 72 mln. ir bus pasiekti. Į 2025 m. biudžetą daugiau nei planuota, buvo surinkta apie 400 tūkst. eurų. Biudžetas paskirstytas pagal prioritetus. 1 prioritetas – darbo užmokestis, 2 prioritetas – mokesčiai, 3 prioritetas – socialinės pašalpos ir t.t. Pagal programas pinigai paskirstyti taip: savivaldybės valdymui – 8,8 mln., švietimui – 32 mln., socialinei apsaugai – 11 mln., darniai veiklai (programoms, projektams) – 7,2 mln., kultūros veiklai ir sportui – 5,4 mln., verslo ir turizmo plėtros bei žemės ūkio konkurencingumo skatinimui – 3,3 mln. Kad ir koks bebūtų didelis biudžetas, bet jo neužteko visiems lūkesčiams išpildyti. Opozicijos lyderis Rimantas Baravykas nesuprato, kodėl švietimui skirta 2 mln. mažiau, nei yra poreikis. Bet poreikiai, pasak O. Salecienės, niekada nesutampa su galimybėmis. E. Baleišis siūlė į sprendimo projektą įtraukti eilutę, kad iš surinktų viršplaninių lėšų švietimui būtų skirta 50 proc., bet dauguma tokiam siūlymui nepritarė. Skyriaus vedėjai už profesionaliai paruoštą sprendimo projektą bei smagiai pateiktą vaizdinę medžiagą dėkojo ir valdantieji, ir opozicija. Dviems tarybos nariams susilaikius, patvirtintą biudžetą tarybos nariai palydėjo plojimais, o administracijos direktorė Jekaterina Goličenko vedėjai padėkojo bučiniu.
Geros naujienos kaimams
Taryba pritarė tokiems svarbiems klausimams seniūnijose, kaip poilsio erdvių įrengimui Kazokiškių kaime ir viešosios infrastruktūros gerinimui Beižionių kaime. Abu šie projektai iš dalies bus finansuojami Europos Sąjungos lėšomis pagal Elektrėnų savivaldybės vietos veiklos grupės vietos plėtros 2024-2029 m. strategijos priemonę „Viešosios infrastruktūros gerinimas“. Beižionyse planuojama apšiltinti kultūros namų sienas, įrengti pakylą renginiams su stogeliu prie kultūros namų pastato, sudarant galimybes organizuoti kultūrinius, bendruomeninius ir turistinius renginius lauko erdvėje, prie kultūros namų išasfaltuoti automobilių stovėjimo aikštelę, įrengti pavėsinę su kryptinėmis nuorodomis, skirtą turistų informavimui, poilsiui bei bendruomenės renginiams, pastatyti suolų su atlošais ir įrengti dviračių stovą.
Kazokiškėse planuojama ištisų metų veiklai sutvarkyti Kazokiškių kultūros namus, prie jų nutiesti pėsčiųjų takus, apželdinti poilsio zoną, įrengti lauko elektros tinklą, prekybos vietoms aptarnauti ir pan.
Taryba taip pat pritarė Autobusų parko direktoriaus Jono Grybausko siūlymui pakeisti keleivių vežimo reguliariais reisais vietinio susisiekimo maršrutų tarifus už vieną keleivio nuvažiuotą kilometrą. Bilietų kainos, žinoma, padidės, bet žinant, kad vietiniais maršrutais daugiausia naudojasi žmonės, kuriems taikomos važiavimo kainų nuolaidos, tai kainų padidėjimo našta apmokėta bus iš savivaldybės biudžeto.
Už kadro
Pasibaigus posėdžiui, į tarybos salę atskubėjo LRT žurnalistė Kristina Karlonė su operatoriumi ir apie Vievio ligoninės uždarymą kalbino ESSC slaugos skyriaus vedėją ir tarybos narę Editą Kircūnienę, opozicijoje dirbantį tarybos narį, nepritariantį ligoninės uždarymui Edvardą Baleišį ir merą Gediminą Ratkevičių. Dalis kalbų bus ištransliuota per TV, bet daugiau kalbų liko už kadro… Už kadro buvo kalbėta apie tai, kad Elektrėnų ligoninės patalpose palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugos atliekamos bus kokybiškiau, nes ligoninėje visą parą budi medikai, visą parą dirba Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrius, todėl pacientams visi laboratoriniai tyrimai ir reikalinga pagalba bus atliekama vietoje. O Vievio ligoninei reikia kapitalinio remonto, todėl Visuomenės sveikatos centras esą sustabdęs licencijas tol, kol bus įvykdyti jų reikalavimai. E. Baleišis turi kitokią nuomonę ir ją išsakė televizijai. Ligoninei reikia remonto, tam lėšų galima rasti savivaldybės biudžete, o dėl personalo trūkumo, pasak E. Baleišio, trūksta tik vieno gydytojo. E. Kircūnienė kalbėjo, kad žmonės dažniau vietoj slaugos ligoninių renkasi globos namus, nes ten atliekamos visos paslaugos, kaip ir ligoninėse. Vievyje įkurti globos namai „Gemma“ prisidėjo prie to, kad ligoninėje sumažėjo pacientų. Globos namus senoliai renkasi todėl, kad apie pusę sumos, reikalingos už gyvenimą globos namuose, finansuoja valstybė, kitą dalį žmonės turi galimybę susimokėti iš gaunamos pensijos, santaupų, arba sumoka vaikai. O slaugos ligoninėse gulintis pacientas nebegauna jam priklausančios slaugos pašalpos. Slaugos išmoką valstybė atiduoda ligoninei, kurioje ligonis gydomas. Meras kalbėjo, kad gerai būtų, jei būtų galimybė kiekviename kaime išlaikyti ligoninę, deja, slaugos ligoninės išlaikomos iš Ligonių kasų, kurios apmoka tik valstybės nustatytą lovų skaičių. Nustatyta tik 3 palaikomojo gydymo ir slaugos lovos vienam tūkstančiui gyventojų, o vienai lovai priklauso 5 kv. m ploto. Elektrėnų savivaldybėje gyvena apie 25 tūkst. žmonių, tai per metus iš ligonių kasų maksimaliai apmokėti būtų 75 lovadieniai. Palaikomasis ir slaugos gydymas skiriamas šeimos gydytojo sprendimu ne daugiau kaip 120 dienų per metus. Meras užtikrino, kad Elektrėnų ligoninėje vietų slaugos lovoms tikrai pakaks.
P.S.
Vasario mėnesio tarybos posėdis pradėtas ir užbaigtas buvo klausimu apie Vievio ligoninę. Dar prieš posėdžio pradžią valdančioji dauguma, kurią sudaro 7 Liberalų sąjūdžio partijos, 6 Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ ir 2 TS-LKD partijos tarybos nariai, tarėsi uždarame posėdyje. Valdančiojoje koalicijoje iš 6 tarybos narių – 5 yra vieviškiai ir pritarimas ligoninės uždarymui savivaldos rinkimuose jų partijai balsų neatneš. Bet ir išeities valdantieji kitos neturi – Vievio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės pastatui reikia kapitalinio remonto, lovos neužpildomos, todėl teritorinių ligonių kasų gaunamo apmokėjimo už lovadienius neužtenka darbuotojų atlyginimams.
Dar prieš atvažiuojant LRT žurnalistams, tarybos posėdžo metu buvo paaiškinta, kad tarybos narių sprendimo ligoninės pertvarkai nereikia, reikia tik panaikinti 2016 m. sprendimus. Bet apie tai geriausiai paaiškinti tarybos nariams galėtų Vyriausybės atstovas, kuris, tikriausiai, dalyvaus kovo mėnesio posėdyje.