Julija Kirkilienė
Pakalniškėse gyvenanti Janina Lapinskienė spalio 9 d. švenčia 100 metų jubiliejų. Pas dukrą Genovaitę Šestavickienę amžėjimo dienas leidžianti senolė šiuo metu turi vieną svarbų užsiėmimą – melstis… Rankoje sukdama iš Romos artimųjų parvežtą rožančių Janina Dievo jau nieko neprašo, tik dėkoja už laimingas senatvės dienas. „Dabar gyvenu kaip kokia ponia – maistas skanus, visur švaru, pati pavaikštau, tik gaila, kad negirdžiu, ką Jūs sakote“, – vis dar jaunatviška šypsena puošdama savo šviesų veidą pasakoja močiutė. Dukra sako, kad klausos aparatas mamai jau nepadeda. Anksčiau dar susirašinėdavo, o dabar jau silpnai ir skaityti mato. Bet močiutė yra guvi, paprašo, ko nori, papasakoja, ką sapnavusi, ir nepamiršta džiaugtis senatve…
Tarpukariu Pakalniškėse gimusi Janina Sakalinskaitė augo didelėje šeimoje: trys seserys ir trys broliai. Janina buvo vyriausia ir tik viena liko gyventi. Dembinos mokykloje prieš karą baigusi 3 klases. Janina apie mamos gyvenimą žino iš prisiminimų ir iš pasakojimų. Karas Sakalinskų, lyg tai, ir nepalietęs. Bet kaimyniniame kaime gyvenusius Lapinskus gyvenimas nuskriaudė. Vladas Lapinskas, Janinos vyras, buvo pašauktas į karą ir ten sužeistas. Grįžęs iš karo nerado mamos ir sesers – nušovęs pažįstamas žmogus. Nušovęs moteris už tai, kad jos neleidusios svirne iškrauti savo javų. Tas žmogus nušovęs ir daugiau kaimo gyventojų, o vėliau pats nuskendęs upėje. Po karo, 1946 metais, Janina ištekėjo už 12 metų vyresnio Vlado ir apsigyveno jo tėvų namuose, Budos kaime. Vladas buvo stalius, Janina – garsi audėja. Ir dabar dukros namuose dar saugomos mamos išaustos lovatiesės. Janina ir Vladas užaugino tris dukras: Genę, Aldoną ir Danutę. Visas dukras Janina išmokiusi austi. Dabar senolę lanko 6 anūkai, 8 proanūkiai ir dviejų metukų proproanūkis Markas…
Senolė sako, kad gyvenimas ir nebuvęs labai lengvas, bet 100 metų vis tiek pralėkė labai greitai. Dabar dienas ilgesnėmis pavertė klausa… „Kai negali girdėti, ką žmonės kalba, džiaugsmo yra mažiau, bet gerai, kad visus artimuosius galiu matyti, apkabinti“, – atsisveikinant kalbėjo šimtametė Janina Lapinskienė.