Savanorystės metai – 2011-ieji – jau praeityje, tačiau savanorystės idėjų Alfonsas Jakimavičius, Semeliškėse gimęs aktyvus vilnietis, socialdemokratas, pamiršti neketina. Šio vyro pavardė laikraščiuose atsidūrė todėl, jog Alfonsas, ką tik pradėjęs aštuntą dešimtį, tapo vyriausiu praėjusio Europos krepšinio čempionato savanoriu. Vis dėlto senjoras pasigenda dėmesio ir padėkos kitiems, milžinišką darbą atlikusiems sporto savanoriams.
Alfonsą aplankėme Abromiškių reabilitacijos ligoninėje. Nors gydymosi Traumatologijos skyriuje dideliu malonumu nepavadinsi, Alfonsas šiai įstaigai gražių žodžių negailėjo: jam patiko ir aplinka, ir ten dirbantys žmonės. O šie, ko gero, toliau išdėstytą Alfonso gyvenimo istoriją jau bus girdėję iš pirmų lūpų…
Tėvas irgi buvo savanoris
Sporto savanoriu, kaip pats pasakoja, Alfonsas nusprendė tapti apie tokią galimybę perskaitęs laikraštyje. Iki išėjimo į pensiją Alfonsas budėdavo Susisiekimo ministerijoje, tad paraišką internetu už senjorą užpildė šios ministerijos tarnautojas. Natūraliai kyla klausimas, kaipgi Alfonsą išrinko būti Europos krepšinio čempionato savanoriu? Pretendentų juk buvo 6000, o savanorių – keturiskart mažiau – apie 1500.
Alfonsas moka kelias užsienio kalbas, jaunystėje gerai žaidė futbolą, todėl ir fiziškai yra stiprus. Kas žino, gal jis būtų garsinęs Lietuvą pasaulio futbolo aikštėse, jei ne jaunystėje iš jo sveikatą atėmusi džiova. Taigi nors kiti savanoriai buvo daugiausiai studentai, nieko nuostabaus, jog Alfonsui buvo patikėta tokia atsakomybė.
Dar vienas įdomus faktas – Alfonso tėvelis 1919 m. buvo savanoris – Lietuvos kariuomenės kūrėjas.
Darbų sūkuryje
Europos krepšinio čempionatas Alfonsui leido įsimintinomis nuotraukomis užpildyti daugiau nei pusę fotoalbumo: nors su krepšininkais savanoriai nebendravo, užtat su kitų šalių sirgaliais Alfonsas fotografavosi ir gražiai sutarė. Nuotraukose su Alfonsu įsiamžino įspūdinga atributika pasipuošę makedonai, prancūzai, slovėnai, suomiai…
Tačiau savanoriavimas – ne vien linksmybės. Kasdien dirbti reikėdavo po 14-16 valandų. Darbas – triukšmingose salėse, dar reikėdavo pasitikti ir palydėti svečius oro uostuose bei stotyse, konsultuoti juos, daug kuo pasirūpinti… Nenuostabu, jog paklaustas, kaip į tokią jo veiklą reagavo žmona, vyriausias savanoris tik nusišypso. Anot Alfonso, savanorių indėlis į čempionato organizavimą – žymus, todėl tikisi, jog savanoriškai dirbę žmonės dar bus tinkamai įvertinti.
Pats Alfonsas yra apdovanotas padėkos raštu bei čempionato savanorių atributika. Jis džiaugiasi tuo, jog turi paties Arvydo Sabonio dovanotus vardinius marškinėlius, sportinius batus bei kamuolį su šio žymaus krepšininko autografu.
Gyvenimas – turtingas pažinčių
Bendrauti Alfonsas mėgsta – gal todėl ir savanoriauti masiniame renginyje sekėsi taip gerai. Buvęs inžinierius elektrikas, Lietuvos socialdemokratų partijos narys ir bičiulis gali pasigirti pažintimis ne tik su Lietuvos politikais, sportininkais… Vienos komandiruotės Stavropolyje metu Alfonsas susipažino su Michailu Gorbačiovu, šokdino jo sutuoktinę Raisą. Tačiau senjoras to nesureikšmina, pasak jo, svarbiausia išlikti žmogumi, su visais visada elgtis vienodai.
Alfonsas svarsto, kokią karjerą galėjo padaryti, bet nepadarė, nes buvo nepriimtinas anuometei sistemai – turėjo giminių Jungtinėse Amerikos Valstijose. Beje, lankydamas gimines šioje šalyje vyriausias savanoris išvažinėjo 22 valstijas ir atrado, jog lietuvių bažnyčios globėjas Baltimorėje – šventasis Alfonsas.
Dabar Alfonsas sveiksta ir brandina įvairius planus. Vienas jų – Gelvonų, miestelio Širvintų savivaldybėje, kuriame užaugo, mokykloje įkurti muziejų, kuriame atsidurtų ne tik jo savanorio atributika, bet ir Lietuvos prezidentų, politikų ir kitų žymių žmonių knygos su parašais, kurias Alfonsas kolekcionuoja.
Nenuilstantis vyras planuoja susitikimus su čempionato savanoriais, lietuvių sirgaliais, vizitus mokyklose. Vienas iš Alfonso planų – apsilankyti kitame Europos krepšinio čempionate Slovėnijoje.
Tėvas irgi buvo savanoris
Sporto savanoriu, kaip pats pasakoja, Alfonsas nusprendė tapti apie tokią galimybę perskaitęs laikraštyje. Iki išėjimo į pensiją Alfonsas budėdavo Susisiekimo ministerijoje, tad paraišką internetu už senjorą užpildė šios ministerijos tarnautojas. Natūraliai kyla klausimas, kaipgi Alfonsą išrinko būti Europos krepšinio čempionato savanoriu? Pretendentų juk buvo 6000, o savanorių – keturiskart mažiau – apie 1500.
Alfonsas moka kelias užsienio kalbas, jaunystėje gerai žaidė futbolą, todėl ir fiziškai yra stiprus. Kas žino, gal jis būtų garsinęs Lietuvą pasaulio futbolo aikštėse, jei ne jaunystėje iš jo sveikatą atėmusi džiova. Taigi nors kiti savanoriai buvo daugiausiai studentai, nieko nuostabaus, jog Alfonsui buvo patikėta tokia atsakomybė.
Dar vienas įdomus faktas – Alfonso tėvelis 1919 m. buvo savanoris – Lietuvos kariuomenės kūrėjas.
Darbų sūkuryje
Europos krepšinio čempionatas Alfonsui leido įsimintinomis nuotraukomis užpildyti daugiau nei pusę fotoalbumo: nors su krepšininkais savanoriai nebendravo, užtat su kitų šalių sirgaliais Alfonsas fotografavosi ir gražiai sutarė. Nuotraukose su Alfonsu įsiamžino įspūdinga atributika pasipuošę makedonai, prancūzai, slovėnai, suomiai…
Tačiau savanoriavimas – ne vien linksmybės. Kasdien dirbti reikėdavo po 14-16 valandų. Darbas – triukšmingose salėse, dar reikėdavo pasitikti ir palydėti svečius oro uostuose bei stotyse, konsultuoti juos, daug kuo pasirūpinti… Nenuostabu, jog paklaustas, kaip į tokią jo veiklą reagavo žmona, vyriausias savanoris tik nusišypso. Anot Alfonso, savanorių indėlis į čempionato organizavimą – žymus, todėl tikisi, jog savanoriškai dirbę žmonės dar bus tinkamai įvertinti.
Pats Alfonsas yra apdovanotas padėkos raštu bei čempionato savanorių atributika. Jis džiaugiasi tuo, jog turi paties Arvydo Sabonio dovanotus vardinius marškinėlius, sportinius batus bei kamuolį su šio žymaus krepšininko autografu.
Gyvenimas – turtingas pažinčių
Bendrauti Alfonsas mėgsta – gal todėl ir savanoriauti masiniame renginyje sekėsi taip gerai. Buvęs inžinierius elektrikas, Lietuvos socialdemokratų partijos narys ir bičiulis gali pasigirti pažintimis ne tik su Lietuvos politikais, sportininkais… Vienos komandiruotės Stavropolyje metu Alfonsas susipažino su Michailu Gorbačiovu, šokdino jo sutuoktinę Raisą. Tačiau senjoras to nesureikšmina, pasak jo, svarbiausia išlikti žmogumi, su visais visada elgtis vienodai.
Alfonsas svarsto, kokią karjerą galėjo padaryti, bet nepadarė, nes buvo nepriimtinas anuometei sistemai – turėjo giminių Jungtinėse Amerikos Valstijose. Beje, lankydamas gimines šioje šalyje vyriausias savanoris išvažinėjo 22 valstijas ir atrado, jog lietuvių bažnyčios globėjas Baltimorėje – šventasis Alfonsas.
Dabar Alfonsas sveiksta ir brandina įvairius planus. Vienas jų – Gelvonų, miestelio Širvintų savivaldybėje, kuriame užaugo, mokykloje įkurti muziejų, kuriame atsidurtų ne tik jo savanorio atributika, bet ir Lietuvos prezidentų, politikų ir kitų žymių žmonių knygos su parašais, kurias Alfonsas kolekcionuoja.
Nenuilstantis vyras planuoja susitikimus su čempionato savanoriais, lietuvių sirgaliais, vizitus mokyklose. Vienas iš Alfonso planų – apsilankyti kitame Europos krepšinio čempionate Slovėnijoje.
Gražina Radzvilavičiūtė