Jeigu prieš darydami nusikaltimą žmonės turėtų galimybę apsilankyti Lietuvos policijos departamento Kriminalistinių tyrimų centre, dauguma iš jų nerizikuotų nusikalsti, manydami, kad nusikaltimas nebus atskleistas.
Regioninės žiniasklaidos atstovai kovo 14 d. pakviesti į susitikimą su policijos generaliniu komisaru Sauliumi Skverneliu, jo pavaduotojais Algirdu Stončaičiu, Renatu Požėla, Komunikacijos skyriaus darbuotojais, buvo supažindinti ir su Kriminalinių tyrimų centro atliekamais tyrimais ir galimybėmis.
Gerojo pareigūno modelis
Dėmesio regioninei žiniasklaidai Policijos departamentas skyrė įsibėgėjant Seime skandalui tarp konservatorių ir Vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio, kylant įvairių mitingų bangoms, kai tiesioginė atsakomybė už vidaus tvarkos palaikymą tenka policijos pareigūnams.
PD Komunikacijos skyriaus viršininko pavaduotojas Ramūnas Matonis supažindino žurnalistus su gyventojų apklausos rezultatais apie žmonių požiūrį į policiją ir pasidžiaugė, kad pasitikėjimas policijos pareigūnais auga ir dabar siekia apie 58 procentus, pasidalino patirtimi, kad galima dirbti geriau, gaunant vis mažesnį finansavimą, informavo apie kuriamą naują policininko įvaizdį – gerojo pareigūno modelį. Bet žurnalistams kur kas svarbiau buvo paklausinėti apie savo regiono neišspręstas problemas. Vieniems rūpėjo, jų nuomone, nesąžiningi pareigūnai, kitiems – neteisingai vykdomos apklausos, tretiems – pareigūnų bendravimas su žurnalistais. „Elektrėnų kronikai“, žinoma, rūpėjo incidentas prie Kazokiškių sąvartyno ir ten piketavusių žmonių sulaikymas. Šį įvykį tyręs R. Požėla sakė, kad protesto akcijai prie Kazokiškių sąvartyno žmonės leidimo neturėjo. Tokiuose protestuose pareigūno pareiga nėra aiškintis, kuri pusė teisi ar kalta, bet jie turi užtikrinti viešąją tvarką. Ar Elektrėnų policininkai, vesdami Algirdą Dambrauską į automobilį, nepažeidė pareigūno etikos, Etikos komisija netyrusi. Komisaras pripažino, kad per televiziją parodyti vaizdai, kaip žmogus laikomas už nosies, o ne už rankų, atrodė negražiai, bet pareigūnai įstatymams nenusižengė. Tiesa, tokie pareigūnai negalėtų būti to kuriamo gerojo modelio pareigūnais. Jiems teko atlikti blogojo pareigūno vaidmenį. Pareigūnų mokymams, sakė komisaras S. Skvernelis, departamentas skiria daug laiko ir lėšų, pareigūnai mokomi bendravimo, įgyja medicinos žinių – pavyzdžiui, kaip priimti naujagimį. Deja, departamente norinčių dirbti žmonių vis mažėja.
Nusikaltėliai Kriminalinių tyrimų centre pažinčių neieško
Ekskursija į Kriminalinių tyrimų centrą, susitikimai su šio centro viršininku Genriku Nedveckiu, kuriam jo pareigos esančios ir gyvenimo būdas, tyrimų skyrių vedėjais ir ten dirbančiais specialistais žurnalistams davė daug informacijos, kurią žino tik šios srities specialistai. Kriminalinių tyrimų centras, pasirodo, turi tarptautinių standartų akreditaciją, jų tyrimai pripažįstami kitų šalių tyrimuose, Lietuvos kriminalistai moko ir konsultuoja kitų šalių pareigūnus, turi pačius geriausius tyrimams reikalingus įrengimus. Tyrėjų darbo rezultatai priklauso nuo specialistų kvalifikacijos, bet nėra mokyklos, ruošiančios kriminalinių tyrimų specialistus. Lietuviai savo specialistus paruošia patys, departamente. Kaip sakė Ginklų ir sprogmenų tyrimo skyriaus viršininkas Romualdas Švagždys, tarptautinėje akreditacijoje, kurioje dalyvavo 63 laborantai, tik 13 laborantų nepadarė klaidų. Tarp tų trylikos buvo ir Lietuvos specialistai.
Žurnalistai turėjo progos pamatyti, kaip atskiriami padirbti dokumentai nuo originalų, kaip identifikuojamas žmogus, kaip atskleidžiami nusikaltimai pagal šaunamuosius ginklus ir kaip atskiriama gamyklinė degtinė nuo „kaukolinės“. Alkoholinių skysčių tyrimo skyriaus viršininkas Vytas Kuliešius sako, kad skundai dėl didžiuosiuose prekybos centruose pirktos negamyklinės degtinės, pastaruoju laikotarpiu nepasitvirtina. Degtinių skonis skiriasi dėl skirtingų gamyboje naudojamų spirito rūšių ir technologijų. Bet taškuose, sako, prekiaujama tikrais nuodais.
Apžiūrėję visą ginklų arsenalą ir sužinoję kriminalinių tyrimų paslapčių, pasidomėjome, kaip nusikaltėliai ieško pažinčių su Kriminalinių tyrimų specialistais. Visų skyrių viršininkai vienbalsiai tikino, kad tokių pažinčių nusikaltėliai neieško. Gal nežino, kur ieškoti, o gal žino, kad čia dirba tikrai sąžiningi, savo darbą su asmeniniu gyvenimu sutapatinę žmonės. Patys tyrėjai sako esą įsitikinę dėsniu, kad kiekvienas nusikaltimas anksčiau ar vėliau būna atskleistas.
Gerojo pareigūno modelis
Dėmesio regioninei žiniasklaidai Policijos departamentas skyrė įsibėgėjant Seime skandalui tarp konservatorių ir Vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio, kylant įvairių mitingų bangoms, kai tiesioginė atsakomybė už vidaus tvarkos palaikymą tenka policijos pareigūnams.
PD Komunikacijos skyriaus viršininko pavaduotojas Ramūnas Matonis supažindino žurnalistus su gyventojų apklausos rezultatais apie žmonių požiūrį į policiją ir pasidžiaugė, kad pasitikėjimas policijos pareigūnais auga ir dabar siekia apie 58 procentus, pasidalino patirtimi, kad galima dirbti geriau, gaunant vis mažesnį finansavimą, informavo apie kuriamą naują policininko įvaizdį – gerojo pareigūno modelį. Bet žurnalistams kur kas svarbiau buvo paklausinėti apie savo regiono neišspręstas problemas. Vieniems rūpėjo, jų nuomone, nesąžiningi pareigūnai, kitiems – neteisingai vykdomos apklausos, tretiems – pareigūnų bendravimas su žurnalistais. „Elektrėnų kronikai“, žinoma, rūpėjo incidentas prie Kazokiškių sąvartyno ir ten piketavusių žmonių sulaikymas. Šį įvykį tyręs R. Požėla sakė, kad protesto akcijai prie Kazokiškių sąvartyno žmonės leidimo neturėjo. Tokiuose protestuose pareigūno pareiga nėra aiškintis, kuri pusė teisi ar kalta, bet jie turi užtikrinti viešąją tvarką. Ar Elektrėnų policininkai, vesdami Algirdą Dambrauską į automobilį, nepažeidė pareigūno etikos, Etikos komisija netyrusi. Komisaras pripažino, kad per televiziją parodyti vaizdai, kaip žmogus laikomas už nosies, o ne už rankų, atrodė negražiai, bet pareigūnai įstatymams nenusižengė. Tiesa, tokie pareigūnai negalėtų būti to kuriamo gerojo modelio pareigūnais. Jiems teko atlikti blogojo pareigūno vaidmenį. Pareigūnų mokymams, sakė komisaras S. Skvernelis, departamentas skiria daug laiko ir lėšų, pareigūnai mokomi bendravimo, įgyja medicinos žinių – pavyzdžiui, kaip priimti naujagimį. Deja, departamente norinčių dirbti žmonių vis mažėja.
Nusikaltėliai Kriminalinių tyrimų centre pažinčių neieško
Ekskursija į Kriminalinių tyrimų centrą, susitikimai su šio centro viršininku Genriku Nedveckiu, kuriam jo pareigos esančios ir gyvenimo būdas, tyrimų skyrių vedėjais ir ten dirbančiais specialistais žurnalistams davė daug informacijos, kurią žino tik šios srities specialistai. Kriminalinių tyrimų centras, pasirodo, turi tarptautinių standartų akreditaciją, jų tyrimai pripažįstami kitų šalių tyrimuose, Lietuvos kriminalistai moko ir konsultuoja kitų šalių pareigūnus, turi pačius geriausius tyrimams reikalingus įrengimus. Tyrėjų darbo rezultatai priklauso nuo specialistų kvalifikacijos, bet nėra mokyklos, ruošiančios kriminalinių tyrimų specialistus. Lietuviai savo specialistus paruošia patys, departamente. Kaip sakė Ginklų ir sprogmenų tyrimo skyriaus viršininkas Romualdas Švagždys, tarptautinėje akreditacijoje, kurioje dalyvavo 63 laborantai, tik 13 laborantų nepadarė klaidų. Tarp tų trylikos buvo ir Lietuvos specialistai.
Žurnalistai turėjo progos pamatyti, kaip atskiriami padirbti dokumentai nuo originalų, kaip identifikuojamas žmogus, kaip atskleidžiami nusikaltimai pagal šaunamuosius ginklus ir kaip atskiriama gamyklinė degtinė nuo „kaukolinės“. Alkoholinių skysčių tyrimo skyriaus viršininkas Vytas Kuliešius sako, kad skundai dėl didžiuosiuose prekybos centruose pirktos negamyklinės degtinės, pastaruoju laikotarpiu nepasitvirtina. Degtinių skonis skiriasi dėl skirtingų gamyboje naudojamų spirito rūšių ir technologijų. Bet taškuose, sako, prekiaujama tikrais nuodais.
Apžiūrėję visą ginklų arsenalą ir sužinoję kriminalinių tyrimų paslapčių, pasidomėjome, kaip nusikaltėliai ieško pažinčių su Kriminalinių tyrimų specialistais. Visų skyrių viršininkai vienbalsiai tikino, kad tokių pažinčių nusikaltėliai neieško. Gal nežino, kur ieškoti, o gal žino, kad čia dirba tikrai sąžiningi, savo darbą su asmeniniu gyvenimu sutapatinę žmonės. Patys tyrėjai sako esą įsitikinę dėsniu, kad kiekvienas nusikaltimas anksčiau ar vėliau būna atskleistas.
Julija Kirkilienė