Į redakciją kreipėsi keletas skaitytojų, prašydami plačiau paaiškinti apie naują atliekų rūšiavimo tvarką – maisto atliekų surinkimą ir rūšiavimą. Kelios skaitytojos, gyvenančios po vieną, nerimauja dėl mažo kiekio maisto atliekų išmetimo. Moterys nesupranta, ar joms kiekvieną savaitę reikės išmesti pustuštį maišelį, ar jį pusmetį smardinti namuose. Jeigu reikia išmesti pustuštį, tai klausė, kodėl plastikinius maišelius apmokestino, kad neterštų aplinkos, o tuos didelius oranžinius maišus reikia išmesti pustuščius. Jei nereikia mesti tuščių, kodėl jos turi juos smardinti namuose?
Skaitytojos nerimauja ir dėl pasklidusios informacijos, kad už blogą atliekų rūšiavimą bus skiriamos baudos. Skaitytojos domisi, kas, kaip ir kur tikrins, ar atliekos rūšiuojamos teisingai.
Į visus šiuos klausimus atsakyti paprašėme mero pavaduotojo ūkio reikalams Mariaus Urvakio.
Pirmiausia pavaduotojas paragino nuraminti skaitytojus, kad niekas atliekų rūšiavimo kaip netikrino, taip ir netikrins. Viskas paliekama žmogaus sąmoningumui. Svarbiausia, sako pavaduotojas, turėtų būti motyvacija ir finansinė grąža, kaip yra su taros pridavimu. Maisto atliekų rūšiavimu taip pat apeliuojama į žmonių sąmoningumą, todėl kol kas žmonėms siūloma maisto atliekas rūšiuoti į maišelius. Vėliau bus prieita ir prie atskirų maisto atliekų konteinerių. Pavaduotojas supranta, kad nei Elektrėnai, nei Vievis nėra didmiesčiai, dauguma žmonių turi žemės, todėl dalis maisto atliekų tinka kompostui, žmonės laiko augintinius, kurie taip pat sumažina maisto atliekų kiekį. O į oranžinius maišelius maisto atliekas rūšiuoti reikėtų taip, kad nesukeltų patiems gyventojams diskomforto. Pavyzdžiui, tam oranžiniam maišiukui galima surasti kampelį vietos šaldytuve ir jį pildyti atliekomis. Galima išmesti ir nepilnus maišiukus. Oranžiniai maišiukai yra pagaminti iš perdirbto plastiko, jie iš bendrų atliekų bus išimami, išvalomi ir vėl priduodami plastiko perdirbimui.
Vietoj mažų plastikinių maišelių į konteinerius mesime dešimtlitrinius?
