Vidury brastos arklių niekas nekeičia – tik Lietuvos paštas? Parama spaudai – tik vizijose, o leidybos pabaigos jau skelbiamos

Vidury brastos arklių niekas nekeičia – tik Lietuvos paštas? Parama spaudai – tik vizijose, o leidybos pabaigos jau skelbiamos

Vilija BUTKUVIENĖ

Laikraščių ir žurnalų leidėjai nė juodžiausiame sapne nesapnavo, kad 2024-aisiais metais, kai Lietuva švęs spaudos atgavimo 120-metį, teks kovoti už savo išlikimą. Spauda ištvėrė įvairiausias ekonomines krizes, naujųjų technologijų spaudimą, tačiau yra beveik bejėgė atsilaikyti prieš AB Lietuvos pašto ketinimus vėl didinti ateinančių metų prenumeratos pristatymo įkainius.
Yra posakis, kad vidury brastos arklių niekas nekeičia, tačiau Lietuvos paštas varo spaudos leidėjus į neviltį jau paskelbus ateinančiais metai keisti ne tik prenumeratos kainodarą, bet ir laikraščius iš bet kurio Lietuvos krašto pristatyti į logistikos centrą Vilniuje. O paskui vėl juos pervežti į regionų paštus.
Tačiau viena bėda – ne bėda. Leidėjus nuvylė ir naujai sukurto Medijų rėmimo fondo planuojamas menkas biudžetas. Ilgai laukta parama – tik vizijose, o spaudos leidėjai jau praneša apie sustabdomą leidybą ir uždaromas redakcijas.

Reforma lūkesčių nepateisino
Pirmoji žinia, ne veltui sujaudinusi spaudos leidėjus, atskriejo spalio pradžioje: AB Lietuvos paštas išplatino pranešimą spaudai, kuriame paskelbė artimiausiu metu atleisiantis 400 laiškininkų. Nors ši žinia iš pirmo žvilgsnio atrodo lyg ir tiesiogiai nesusijusi su prenumeratos paslauga, tačiau kiekvienam leidėjui aišku, kad drastiškas laiškininkų sumažinimas gali atsiliepti prenumeratos priei­namumui, ypač regionuose. Pastaraisiais metais Lietuvos paštas uždarė daug stacionarių paštų kaimiškose teritorijose, įvedė mobiliojo paštininko paslaugą. Tuomet šiuos savo sprendimus bendrovė aiškino kintančia rinka, bendrovės veiklos efektyvinimo būtinybe. Ir, žinoma, gražiai skambėjo Lietuvos pašto pažadas, esą mobilio­jo laiškininko paslauga pašto skyrių priartins prie kliento ir leis jam sutaupyti laiko. Tačiau klientai netruko įsitikinti, kad pašto paslaugų prieinamumas po šios reformos ne priartėjo, o nutolo. Pavyzdžiui, spaudos leidėjai pastebėjo, kad mobiliojo paštininko įvedimas nebuvo panacėja: atkrito nemaža dalis prenumeratorių. AB Lietuvos paštas kaip užsikirtusi plokštelė nuolat tvirtina, kad tam įtakos turi pre­numeratorių mažėjimas dėl naujųjų technologijų įtakos, demografinės padėties, mirtingumo. Tačiau ne vieną leidėją pa­siekė prenumeratorių skundai dėl pablogėjusių sąlygų užsiprenumeruoti leidinius: reforma buvo atlikta, bet klientai permainoms nebuvo paruošti.
Svarbiausia priežastis, kuri mažina prenumeratorių skaičių, yra apdairiai nutylima. Tai yra nuolatinis pašto prenumeratos pristatymo paslaugos brangimas. Laikraščio ar žurnalo prenumeratos kaina susideda iš dviejų dedamųjų: paties leidinio kainos ir pristatymo kainos. Prenumeratorius mato tik galutinę kainą ir jam susidaro įspūdis, kad spauda, o ne pristatymas nuolat brangsta. Leidėjai kainas didino nežymiai, o pastaruoju metu dauguma nepakėlė nė centu.
Mobilieji laiškininkai, kurie negali tiesiogiai bendrauti su redakcijomis, vis dėlto pašnibždomis praneša, kad žmonės neprenumeruoja ne todėl, kad nebenori skaityti spaudos, o todėl, kad juos gąsdina kainos. Žmonės, ypač gyvenantys regionuose, turi mažesnes pajamas, yra labiau socialiai pažeidžiami, ir jautriai reaguoja į bet kokius pabrangimus.

Pertvarka užklupo leidėjus
Spalio pradžioje paskelbęs apie kelių šimtų laiškininkų atleidimą AB Lietuvos paštas savo sprendimą vėl motyvavo efektyvumo ir optimizavimo būtinybe: esą tradicinių pašto paslaugų poreikis mažėja, keičiasi klientų siuntimo įpročiai. Dabar vėl teigiama, kad laiškininkų tinklo ir pašto apylinkių pertvarka Lietuvos paštui per metus leis sutaupyti apie 4,8 mln. eurų, o esą nesiimant tinklo efektyvinimo priemonių bendrovė turėtų gerokai pakelti savo teikiamų paslaugų kainas, nors ji jas ir taip kelia.
Įdomu tai, kad apie tokį drastišką laiškininkų tinklo pertvarky­mą Lietuvos pašto atstovai nė žodeliu laikraščių ir žurnalų leidėjams neužsiminė, kai rugpjūčio pabaigoje nuotoliniu būdu kalbėjosi apie prenumeratos paslaugos kokybės gerinimą ir su tuo susijusį paštininkų motyvavimą. Taip pat nebuvo užsiminta ir dėl prenumeratos pristatymo subsidijų, kurios skiriamos Lietuvos paštui, mechanizmo pakeitimo.
Nacionalinė rajonų ir miestų laik­raščių leidėjų asociacija (NRMLLA) kreipėsi paaiškinimo į AB Lietuvos paštas generalinį direktorių Rolandą Zuką, kodėl apie planuojamą pertvarką nebuvo nė žodeliu užsiminta per nuotolinį susitikimą su leidėjais vasaros pabaigoje.
Generalinis direktorius R. Zukas atsakyme Asociacijai neatsakė, kodėl planuojamos laiškininkų tinklo pertvarkos neaptarė su leidėjais, o beveik pakartojo tai, kas jau buvo skelbta pranešime spaudai. „Tinklo optimizavimas leis vienodžiau paskirstyti esamus darbų krūvius laiškininkams, mažėjant tradicinių pašto paslaugų apimtims. Vien tik Lietuvoje šių paslaugų apimtys per pastaruosius penkerius metus sumažėjo kone perpus“, – atsakyme NRMLLA dėstė R. Zukas.

Skundai nepaveikia situacijos
Lietuvos pašto vadovas nemato bėdos ir dėl prenumeratos paslaugos kokybės, kuria leidėjai nėra patenkinti. R. Zukas atremia, kad statistika rodo, jog atvejai, susiję su nekokybiškai suteikta prenumeratos paslauga, yra itin reti.
„Pavyzdžiui, 2023 m. sausį pagrįsti skundai dėl nepristatytų leidinių su­darė vos 0,04 proc. nuo bendro išnešiotos prenumeratos kiekio, o, naujausiais duomenimis, 2023 m. rugsėjį sudarė 0,01 proc. Atkreipiame dėmesį, kad pavienį prenumeruojamų leidinių nepristatymą laiku žiemos sezono metu dažniausiai lemia itin nepalankios meteorologinės sąlygos, dėl kurių dalis rajoninės reikšmės kelių būna neišvažiuojami“, – aiškina R. Zukas. Tačiau yra ir kita medalio pusė: tiek prenumeratoriai, tiek leidėjai neretai jau net nebesiskundžia, kad prenumerata neateina laiku. Jei laikraštis neatnešamas išleidimo dieną, tai prenumeratoriaus ar leidėjo neguodžia, kad jį atneš po kelių dienų. Posakis, kad laikraštis surūgsta greičiau nei pienas, yra visa pasakantis. Jei laikraštis vėluoja, prenumeratoriaus naujausių žinių poreikis nėra patenkinamas. Tad prenumeratorius tokių vėlavimų nepakenčia, dažniausiai jokių skundų paštui nerašo, nes dalis net nežino, kaip ir kur rašyti. Tiesiog nebeprenumeruoja. Tad Lietuvos pašto generalinio direktoriaus optimistinė prielaida, kad „pašto apylinkių stambinimas ir dalies darbuotojų atleidimas neturės jokios įtakos Lietuvos pašto teikiamų pašto paslaugų, tarp jų ir prenumeratos pristatymo, kokybei“, veikiau yra tik hipotezė negu realybė. Jei jau dabar prenumerata vėluodavo, tai kaip bus, kai laiškininkų sumažės, o esantys juk gali ir susirgti, ir dėl kitų priežasčių laikinai nedirbti – kuo šiuos darbuotojus paštas pakeis, kai laiškininkų mažinama iki minimumo?

Paslaugų tobulinimo paradoksas
„Dėl susitraukusio ir pasitraukusio pašto žmonės, ypač gyvenantys atokiau nuo regionų centrų, dažnai laiku negauna pensijų, neteko paslaugų, nes jokios alternatyvos žmonėms nėra prieinamos. Tuo metu „mobilieji paštininkai“ verčiami užsiimti prekyba“, – atkreipia dėmesį Seimo socialdemokratų frakcijos seniūnė Orinta Leiputė.
Po Lietuvos pašto paskleistos žinios apie laiškininkų tinklo pertvarką NRMLLA kreipėsi į Seimo frakcijų seniūnus su klausimu, kaip vertina tokį valstybinės įmonės žingsnį, kaip tai atliepia regioninei politikai? Asociacija išreiškė nuogąstavimą, kad taip mažinamas žiniasklaidos įvairovės prieinamumas, o mažėjanti prenumerata leidėjams grėstų finansiniais nuostoliais. Liberalų sąjūdžio ir Laisvės partijos frakcijų vadovai atsakyti iš viso nesiteikė. Tėvynės sąjungos-krikščionių demokratų frak­­cijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė – Mikulėnienė atsakė, kad AB Lietuvos paštas vidinių įmonės sprendimų frakcijoje nevertino. „Manau, kad labai svarbu, jog sprendimai būtų suderinti su įmonės darbuotojų profsąjunga bei kuruojančiu ministru, o tai, mano žiniomis, buvo padaryta.“ Akivaizdu, kad klausta buvo apie ratus, o atsakyta apie batus.
Frakcijos „Vardan Lietuvos“ se­niūnas Saulius Skvernelis atsakyme Asociacijai pastebėjo, kad nusi­skundimų Lietuvos pašto veikla kas­met vis daugiau ir daugiau, „tad turime paradoksą: kuo labiau paštas „tobulina“ savo paslaugas, tuo daugiau nusiskundimų. Tad Seimo Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ pertvarką vertina neigiamai ir tikrai jos nepalaiko. Visi supranta, kad, atleidus kelis šimtus laiškininkų, įvyks grandininė reakcija ir nukentės visi šios sistemos dalyviai.“
Pasak S. Skvernelio, svarbu galvoti apie regionuose, ypač atokesniuose, gyvenančių žmonių atskirtį. Ir kalbėti būtina ne tik apie tai, kad jiems taps sunkiau gauti kai kurias laiškininkų papildomai teikiamas paslaugas. „Šiuo atveju turime akcentuoti kultūrinę ir informacinę atskirtį. Deja, panašu, kad, rengiant tokias „pertvarkas“, galvojama ne apie paslaugų kokybę, ekonominius ir socialinius padarinius, galimybę užkirsti kelią sklisti klaidingai informacijai, bet tik apie pelną“, – tokią išvadą daro ne tik „Vardan Lietuvos“ frakcijos seniūnas.

Pasigenda viešojo intereso
„Bendrovės Lietuvos paštas galutiniai savininkai yra mokesčių mo­kėtojai, todėl bendrovė privalo dėti visas pastangas, kad būtų valdoma bei paslaugos teikiamos atsižvelgiant į Lietuvos respublikos gyventojų lūkesčius ir poreikius. Bendrovė privalo užtikrinti universaliosios pašto paslaugos ir periodinių leidinių pristatymo kaimo gyvenamųjų vietovių prenumeratoriams paslaugų teikimą, kaip tai yra apibrėžta teisės aktuose. Tuo metu, kai buvo uždaromi pašto skyriai regionuose, labiausiai pasigedome Lietuvos pašto vadovų kūrybiškumo ir lankstumo sprendžiant tokias problemas – derinant savo pelno siekimą su gyventojų poreikiais“, – atsakyme Asociacijai samprotauja Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė.
Kol politikai rašė atsakymus į mūsų klausimus ir atkreipė dėmesį į Lietuvos pašto vadovų kūrybiškumo ir lankstumo stoką, Lietuvos paštas spalio viduryje pasidalijo itin optimistine žinia. Ironiška, bet Lietuvos pašto bendrovei pirmą kartą atiteko aukš­čiausias A+ valdysenos įvertinimas Gerosios valdysenos indekse. Palyginti su praėjusiais metais, bendrovė indekso didelių įmonių kategorijoje padarė pastebimą šuolį ir pakilo iš 12 į 5-ąją vietą. Šį indeksą kasmet skelbia Valdymo koordinavimo centras, vertinantis valstybės valdomų įmonių skaidrumą, kolegialius organus ir strateginį planavimą.
Tačiau Seimo socialdemokratų frakcijos vertinimu, Lietuvos paštas pavirto prekyviete. „Nors bendrovė – valstybės, jos veiksmai prieštarauja viešajam interesui. Už tai atsakomybę turi prisiimti ir susisiekimo ministras, Laisvės partijos atstovas Marius Skuodis. Masiškai atleidžiami darbuotojai, naikinami skyriai, didinamos leidinių pristatymo kainos, tuo metu LP vadovybė patenka į didžiausią algą gaunančių vadovų dešimtuką. Bendrovės pajamos skaičiuojamos šimtais milijonų, ji įsikūrė naujame, prabangiame biure. Šimtai darbuotojų atleidžiami neva dėl prastos įmonės finansinės padėties. Ministerijos valdininkai pateisina tokius veiksmus sakydami, esą leidinių pristatymas ir prenumerata – prabangos dalykas. Bet juk laikraščius prenumeruoja senjorai, rajonų gyventojai“, – dėmesį atkreipia atsakyme Asociacijai Seimo socialdemokratų frakcija.

Paštas vėl spaudžia
Liaudies išmintis byloja, kad viena bėda – ne bėda, o kelios ir žmogų suėda. Pasirodo, kad žinia apie atlei­džiamus laiškininkus ir taip galimai pablogėsiančią situaciją dėl prenumeratos yra ne pati blogiausia žinia spaudos leidėjams.
Metų viduryje Susisiekimo ministerija suderino su NRMLLA Vy­riausybės nutarimo projektą, kuriame fiksuota, kad prenumeratos pristatymui per LP 2024 metams bus išlaikyti esami, t. y. 2023 m., tarifai kaimuose ir mažuosiuose miestuose, tad prenumeratos paslaugos kainodara nebus keičiama. Mat ji drastiškai buvo pakeista 2022 gruodžio viduryje, kai, jau įsibėgėjus ateinančių metų prenumeratai, jos įkainiai buvo pakeisti net ne procentais, o kartais. Prieš porą savaičių jau paskelbus 2024 m. prenumeratą leidėjai vėl gavo Lietuvos pašto signalą apie numatomus kelti įkainius, pavyzdžiui, kaimo teritorijose net du kartus. Negana to, spaudos leidėjams pasiūlyta laikraščius bei žurnalus pristatyti į Vilniuje esantį Lietuvos pašto logistikos centrą iki 20 val. vakaro. Galite įsivaizduoti, kada reiktų pradėti spausdinti laikraščius, kurie yra išlei­džiami Vakarų Lietuvoje, kad jie tokiu laiku pasiektų Vilnių? Beveik prieš parą. Ar mes tikrai esame XXI amžiuje po šio pasiūlymo? AB Lietuvos pašto generalinis direktorius R. Zukas spalio 26 d. nuotoliniame susitikime su leidėjų asociacijomis tokius pašto planus vėlgi grindė optimizavimu, efektyvinimu ir darbuotojų algų kėlimu. „Supraskite mus“, – sakė vienos didžiausių valstybinės įmonės vadovas. Tačiau 15 min. grupės ir BNS direktoriaus pavaduotojas dr. Donatas Večerskis replikavo, kad suprasti sunku, kai leidėjus nuolat lydi įtampa, nežinia dėl planuojamų pašto reformų, įkainių kėlimo. Šiemet leidėjai jau tikrai tikėjosi bent kiek stabilumo ateinančių metų prenumeratos procese.
Nei Susisiekimo ministerijos, kuriam paštas yra pavaldus, nei Kultūros ministerijos, kuri kuruoja žiniasklaidą, atstovų šiame susitikime nebuvo. O Vyriausybės kanclerė Giedrė Balčytytė, susitikimo pradžioje tarusi įžanginį žodį su palinkėjimu susitarti, išskubėjo į kitą susitikimą. Žodžiu, skęstančiųjų gelbėjimas yra pačių skęstančiųjų reikalas?

Spaudai – revoliucinis laikotarpis
„Pirmiausia manau, kad Lietuvos paštui ruošiamas Mažeikių naftos, Lietuvos geležinkelių ar Klaipėdos uosto likimas – pelningai dirbusi ir monopoliją pašto sektoriuje turinti valstybinė įmonė bus nustekenta ir tuomet parduota. Kitas momentas – tolesnis tikslinis regionų žlugdymas. Kaip jau esu minėjęs, regionuose naikinamos bibliotekos ir mokyklos, o dabar žmones siekiama palikti ir be paskutinio nesisteminio žinių šaltinio – spaudos. Regionų gyventojams vis sunkiau užsisakyti laikraščių, žurnalų, brangsta ir jų pristatymas. Mobili paslauga, kaip rodo praktika, kaimo gyventojų irgi nepasiekia“, – pranešime spaudai savo nuomonę yra išsakęs ir Lietuvos regionų partijos pirmininkas Jonas Pinskus.
NRMLLA valdybos pirmininkas Alvydas Balčiūnas dar nelinkęs nuleisti rankų, jis akcentavo, kad informacija apie AB Lietuvos pašto sumanymą pasiekė Vyriausybę.
„Norisi tikėti, kad bus realiai įvertintas laikraščių pristatymo kaštų dydis ir jų pokytis, taip pat bus nustatytas socialiai teisingas įkainis už laikraščių prenumeratą bei jų pristatymą skaitytojams. Šiuo metu vietinių ir regioninių laikraščių, leidžiamų Lietuvoje, bendros prenumeratos kiekis sudaro per 170 tūkst. vieno numerio egzempliorių, o įvertinant, kad vieną leidinį skaito du ir daugiau žmonių, galima teigti, kad kainos ir pristatymo laiko pokyčiai susiję su daugiau negu puse milijono šalies piliečių, kuriems brangtų spaudos prenumerata, tad vietiniai laikraščiai būtų tik sunkiau priei­nami“, – įsitikinęs Asociacijos valdybos pirmininkas.
Pasak A. Balčiūno, periodiniai leidiniai, o ypač regioniniai ir rajonų laikraščiai, šį rudenį išgyvena revoliucinių permainų laikotarpį. Ir ne gerąja prasme. „Negana to, kad brangsta energetiniai ir kiti ištekliai, auga įvairūs mokesčiai ir komercinių bankų apetitas, o tai neigiamai atsiliepia nedidelių spaudos bendrovių biudžetams, AB Lietuvos paštas nutarė vienašališkai, nesitarusi su redakcijomis ir spaustuvėmis, „efektyvinti“ savo veiklą keisdama laikraščių pristatymo sąlygas ir prenumeratos paslaugos kainą. Toks pašto veiklos „efektyvinimas“ vietinių laikraščių redakcijoms prilygsta revoliucijai, arba, atvirai sakant, regioninės ir vietinės spaudos žlugdymui“, – įsitikinęs NRMLLA valdybos pirmininkas A. Balčiūnas.

Fondas dar neremia
Pastarosiomis dienomis laikraščių ir žurnalų leidėjus užgriuvo dar viena netikėta naujiena: pasiūlytas hibridinis kompensavimo už prenumeratos pristatymą mechanizmas. Mat Lietuvos paštui nuostolinga kaimiškose vietovėse ir miesteliuose prenumeratos pristatymo paslauga iki šiol būdavo iš dalies kompensuojama iš valstybės biudžeto. Lietuvos paštas subsidijų per metus gaudavo apie 8–9 mln. eurų. Tačiau prieš savaitę spaudos leidėjams pasiūlytas naujas modelis: dalį kompensacijos skirti per naujai įkurtą Medijų rėmimo fondą (MRF). Šis fondas dar tik pradeda funkcio­nuoti, tik praėjusią savaitę patvirtintas įstaigos direktorius, neaptarti ir nepa­tvirtinti konkretūs veiklos rėmimo kriterijai, o jau norima dalį prenumeratos pristatymo kompensavimo lėšų skirti būtent per šį fondą. Spaudos leidėjai nerimauja, kad vis brangs­tant šiai paslaugai ta kompen­sacija bus per menka nors kiek amortizuoti patiriamus nuostolius.
Svarbu tai, kad vietoj žadėto mažiausiai dukart didesnio biudžeto negu Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondui (SRTRF), kuris kasmet turėjo didėti, MRF numatyta tik 5 mln. eurų, kai tuo pat metu vienos žiniasklaidos grupės – LRT – finansavimas auga iki 73 mln. eurų, t. y. beveik 9,5 mln. eurų, nuo 63,5 mln. eurų.
Net 22 žiniasklaidos organizacijos kreipėsi į Prezidentą Gitaną Nausėdą, Seimo Pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen, Premjerę Ingridą Šimonytę, Vyriausybės kanclerę Giedrę Balčytytę, finansų ministrę Gintarę Skaistę, kultūros ministrą Simoną Kairį, Sei­mo Biudžeto ir finansų, Ekonomikos, Kultūros komitetus, Kultūros ir Finansų ministerijas, prašydami laikytis duotų pažadų visos šalies žiniasklaidos bendruomenei ir numatyti kitais metais 9 mln. eurų biudžetinį finansavimą, kuris kasmet didėtų, kaip ir finansavimas visuomeniniam transliuotojui. Visos šalies žiniasklaidos bendruomenėms atstovaujan­čios organizacijos atkreipia dėmesį, kad MRF privalo būti skiriamas mažiausiai dvigubai didesnis finansavimas dėl kelių priežasčių. Pirmiausia MRF ne tik perima SRTRF funkcijas, kurioms skiriamų lėšų neužtekdavo įgyvendinti būtiniems projektams. Antra, MRF numatyta naujovių – atskira programa tautinių bendrijų ir išeivijos žinia­sklaidai, parama turinio pritaikymui žmonėms su negalia, stipendijoms tiriamosios žurnalistikos atstovams, skaitmenizacijai.

Laikraščiai stabdo leidybą
Taigi, kol Medijų rėmimo fondas dar tik skambus pavadinimas, laikraščių ir žurnalų redakcijos negali dalyvauti rėmimo konkursuose ir tikėtis finansinės paramos leidybai laiku. Esant SRTRF kūrybinių projektų rėmimo rezultatai būdavo žinomi jau gruodžio mėnesį ir redakcijos galėdavo planuoti kitų metų biudžetą. Dabar viskas dar tebėra pažadų migloje.
Kol Lietuvos paštas modeliuoja naujas prenumeratos pristatymo kainas ir logistiką, kol Medijų rėmimo fondui biudžetas dar tik planuojamas, regionų laikraščiai jau pradėjo skelbti apie sustabdytą leidybą.
Bene pildosi Seimo socialde­mokratų frakcijos nuomonė, kad „planuojamas 400 LP darbuotojų atlei­dimas – tik ledkalnio viršūnė. Tokio masto atleidimai – įrodymas, kad žmonių patiriami finansiniai sunkumai nejaudina Vyriausybės.“
Šiomis dienomis „Tauragės žinių“ redakcija pranešė nutraukianti laikraščio leidybą. Nuo 2024-ųjų sausio 1-osios laikraštis nebebus leidžiamas. Kaip paskelbė „Tauragės žinių“ redakcija, 14-us metus kartą per savaitę leidžiamo savaitraščio nebeliks. Redakcija laikraščio puslapiuose rašo, kad, kaip ir daugelis Lietuvos spaudos leidinių, susidūrė su finansiniais sunkumais.
„Turėjome tam tikrą rezervą, kuris leido laikytis įprasto periodiškumo ir apimčių, tačiau resursai išseko. Sprendimą nutraukti leidybą nulėmė nuolatinis laikraščio lei­dybos kaštų didėjimas“, – rašoma „Tauragės žiniose“.
Anot darbą nuo Naujųjų metų baigiančios redakcijos, laikraščio platinimo kaina šiais metais išaugo keturis kartus, spausdinimo – du kartus. Priimant lemtingą sprendimą prisidėjo ir kilusios energetikos kainos.
„Tauragės žinių“ redakcija – jau ne pirmoji kregždė, kai finansiniai sunkumai laikraščiui tapo nebepakeliami. Veiklą taip pat baigė laikraščiai „Utenis“, „Ignalinos diena“, „Utenos apskrities žinios“. Kas kitas? Įdomu, kiek laikraščių ir žurnalų kitais metais švęs spaudos atgavimo 120-ąsias metines? Ar tai nebus žiniasklaidos įvairovės pakasynos?

Dainiaus Radzevičiaus, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininko, komentaras:
– Lietuvos regionuose spaudoje dirbantys žurnalistai ir redaktoriai kasdien renka svarbiausią informaciją apie vietos valdžios darbus, žmonių vargus ir rūpesčius. Gyvybiškai svarbi profesionaliai parengta informacija sugula į laikraščių puslapius. Tačiau jau ne vienus metus už šį darbą redakcijos negali gauti tinkamo atlygio, nes didžiąją dalį už prenumeratą gautų pinigų leidėjai turi atiduoti valstybei ir jos valdomam Lietuvos paštui. Nors gyventojus tinkamai informuoti turėtų būti pačios valstybės interesas. Vadinasi, leidinių pristatymas turėtų rūpėti valstybei, tačiau realiai laikraščio gamyba iš esmės lieka grynas nuostolis leidėjams. Lietuvos paštas, nuolat keldamas įkainius ir dar už laikraščių pristatymą gaudamas valstybės milijonines subsidijas, iš esmės gali ne tik nesirūpinti pristatymo paslaugos kokybe. Jau dabar grasinasi kitąmet drastiškai dar didinti laikraščio pristatymo įkainius. Taip žlugdomi vietos leidiniai ir naikinamos žurnalistų darbo vietos. Baisiausia, kad tokiu būdu atimama iš žmonių teisė į informaciją, teisė būti išgirstiems, teisė gintis nuo valdžios savivalės. Todėl šiandien atsakingi ministrai ir Vyriausybės vadovai turi aiškiai atsakyti, ko jie siekia – padėti visuomenei gauti informaciją ar užgniaužti žurnalistiką regionuo­se? Juk valstybės veiklos viešinimui (propagandai) šiandien skiriami milijonai, o štai parama leidėjams yra tik simbolinė ir situacija nuolat blogėja. Taip būti negali.
Lietuvos pašto pajamos pirmąjį šių metų pusmetį siekė 55,6 mln. eurų – 12,2 proc. daugiau nei tuo pat laiku pernai, įmonė uždirbo 5,3 mln. eurų grynojo pelno, kai prieš metus patyrė 4,2 mln. eurų nuostolį, šių metų rugsėjo viduryje pranešė Lietuvos paštas.
Bendrovės pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) šiemet siekė 10 mln. eurų, pernai nuostolis buvo 0,6 mln. eurų.
Pelningai veiklai didžiausios įtakos padarė išaugusios veiklos pajamos ir 5,9 proc. sumažėjusios sąnaudos, o išaugusias pajamas lėmė per paštomatų tinklą keliavusių siuntų srauto augimas 49 proc. iki 3,95 mln., didėjęs į Lietuvą iš užsienio siųstų siuntų skaičius, taip pat vasarį įsigaliojusi nauja pašto paslaugų kainodara. Tradicinių pašto paslaugų – laiškų siuntimo ir prenumeratos pristatymo – pa­klausa ir toliau smarkiai traukėsi – jų apimtys šiemet sumenko 24 proc., o vien tik laiškų – 36 proc. iki 7 mln. vienetų.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami Video

Aktualijos

Aktualijos

Aplinkos apsauga

Archyvas

Darbo partija

Elektrėnai

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose

Elektrėnų krašto šviesuoliai

Europietiška savivaldybė

Keliai aukštumų link

Keliai link aukštumų