Vidurvasaris savivaldybės ūkiuose

Vidurvasaris savivaldybės ūkiuose

Julija Kirkilienė

Vidurvasaris savivaldybės ūkininkams nėra prastas: ir palyja, ir saulė šviečia. Kruša ir škvalai vis pakraščiais praeina, o šienapjūtei gamta sausros nepagailėjo. Tik va, kiaulių liga pro šalį nepraėjo – kad ir kaip buvo auklėjami žemdirbiai saugoti gyvulius nuo pavojingos ligos, vienam apsaugoti kiaulių nepasisekė. Apie tai, kaip vasarą gyvena ūkininkai, apie tai, ar turės žiemą ko valgyti miestiečiai, kalbėjomės su savivaldybės žemdirbiais.

Aruodus matuosime vėliau

Pagal išankstines Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto prognozes, Lietuvos grūdų aruoduose šiemet pastebimų pokyčių nebus. Elektrėnų savivaldybėje – taip pat. Tik savivaldybėje mažėja ūkininkų, o deklaruojamų pasėlių daugėja. Tai reiškia, pasak Žemės ūkio ir melioracijos skyriaus specialisto Stasio Virganavičiaus, kad ūkiai stambėja: mažieji ūkininkai savo žemes arba išnuomoja, arba parduoda stambesniems. Savivaldybės ūkininkų sąjungos pirmininkas Algirdas Grotuzas pats dirba apie 150 ha žemės, bet nuosavos žemės turi tik 15 ha. Sutartyse su nuomininkais yra numatyta: jei žemę nuomotojas norės parduoti, nuomininkas prieštarauti negalės. Jaunas ūkininkas norėtų plėsti ūkį, tik laisvos žemės, kurią galėtų pirkti ar nuomoti, surasti savivaldybėje sunku. Bet ūkininkai vidurvasarį dažniau apie būsimą derlių nei apie ūkio plėtrą galvoja. Jei orai leis, žieminius kviečius kulti bus galima jau po savaitės. Žemės ūkio ir melioracijos skyriaus vedėjas Antanas Aleksiūnas, nors ir atostogauja, bet dažnai pavažinėja savivaldybės keliais, apžiūri laukus: gražiai jie šiemet žaliuoja, noksta, nėra išguldyti. Ir pavasarį atsėti tik keliems ūkininkams grikius reikėjo. O apie grūdų derlių ūkininkai kalba atsargiai: jei gamta išdaigų neiškrės, derlius bus geras. Kaip ir pernai. Šiemet už deklaruotus pasėlius išmokas ūkininkai gavo iki liepos 1 dienos, todėl jau turi lėšų ruoštis kitų metų sėjai.

Kuls naujais kombainais

Ūkininkai, laukdami javapjūtės, ruošia techniką. Vieni remontuoja senąją, kiti derina naująją, įsigytą, gavus Europos Sąjungos paramą. Ekologiškai ūkininkaujantis Gintaras Marcinkevičius savo sandėliuose darbuojasi su nauju krautuvu, o šį rudenį dirvą planuoja arti nauju plūgu. Kaip sakė Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Elektrėnų biuro vadovė Greta Sinkevičienė, naujais kombainais derlių šį rudenį kuls trys ūkininkai. Keturi nauji traktoriai išvažiuos arti laukų, o dar 7 naujų traktorių ūkininkai sulaukti turėtų iki metų pabaigos. Ūkininkai, panaudoję ES paramą, įsigijo 14 naujų padargų: plūgų, skutiklių, akėčių ir kitų, dar 20 padargų savivaldybės ūkininkams atkeliaus vėliau. Vienas ūkininkas nupirko ir jau stato naują grūdų džiovyklą. Šiais metais, pasinaudoję parama, savivaldybės bitininkai įsigijo per 600 avilių.

Paramai gauti pagal Kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemones buvo pateikta 90 paraiškų: 2 pagal priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas, 6 paraiškos pagal priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas, 80 paraiškų (9 272 Eur) papildomam bičių maitinimui pagal galiojančius teisės aktus, 2 paraiškos naujiems aviliams įsigyti pagal priemonę „Parama Lietuvos bitininkystės sektoriui“.

Gyvuliai bus sotūs

GrotuzasGyvulininkyste užsiimantys savivaldybės ūkininkai šienainio galvijams priruošti ne visi suspėjo. Kai buvo sausa, žolė menka buvo, o dabar lietūs trukdo. Galvijus savivaldybėje laiko per 360 ūkininkų. Iš beveik 1400 laikomų galvijų deklaruota 560 karvių. Pieno kvotos yra panaikintos, bet supirkėjai už pieną moka tris kartus mažiau, nei pavyzdžiui, Suomijoje, kur lankėsi A. Grotuzas. Tiesa, valdžia bando nuostolius ūkininkams kompensuoti – už vienos karvės laikymą ir pieno pridavimą supirkėjams buvo išmokėta beveik po 80 eurų. Didžiausias savivaldybės karvių ūkis – 25 karvės, mažiausias – 1 karvė. 2015 m. pereinamojo laikotarpio nacionalinės paramos už parduotą pieną išmokėta 20 000 eurų 139 paramos gavėjams.

Kazokiškietis ūkininkas Teodoras Jablonskis laiko apie 70 karvių žindenių, o prieauglius, kurių nenuperka žmonės laikymui, parduoda mėsos perdirbimo įmonėms. Karvių žindenių laikymas – įdomus užsiėmimas, nereikalaujantis prisirišimo, nors nelabai pelningas. Karvių melžti nereikia, o veršiukai karves žinda 6-8 mėnesius. Aptvaruose bandos laikomos kartu su buliumi, todėl veisiasi natūraliai. T. Jablonskis ES parama nesinaudoja. Tik 84 ha žemės deklaruoja želmenis pašarams ir gauna išmokas. Gyvuliams žiemą išmaitinti reikia per 600 rulonų šienainio, bet jo ūkininkas pakankamai dar neprisiruošė. Grūdinius pašarus ūkininkas perka.

Du ūkininkai laiko avių fermas. Kiaulių fermų savivaldybėje nėra, o ir smulkūs kiaulių augintojai dabar gyvena neramiais laikais – aptiktas kiaulių maro židinys. A. Aleksiūnas sako, kad visiems kiaulių laikytojams buvo pravesti mokymai, kaip apsaugoti gyvulius nuo ligos, bet vienas ūkininkas, matyt, neišmoko pamokos. Žemės ūkio ir melioracijos skyriaus vedėjo nuomone, žmogus gal grįžo iš miško grybavęs ar uogavęs ir nepersirengęs bus nuėjęs į tvartą. O gal žolės bus kiaulėms parovęs pamiškėje.

Jeigu ūkininkams ir teks sveikas kiaules išskersti, tai elektrėniškiai be mėsos vis tiek neliks. Galvijų ir avių fermoms ūkininkai šienainį jau baigia ruošti, o pašarinių grūdų dar prikuls.

Ūkininkų sąjungoje

Elektrėnų savivaldybėje 2015 metais buvo įregistruoti 1 473 ūkininkų ūkiai, iš jų deklaracijas paramai gauti pildė 1063 ūkininkai. 55 ūkininkauja ekologiškai, bet ekologiškų ūkių nuolatos mažėja. Kaip sako ekologiškai ūkininkaujantys Rita ir Gintaras Marcinkevičiai, ekologiškai ūkininkauti įstatymai nėra palankūs – taisyklės keičiamos nuolatos ir ne ūkininkų naudai. O ir parduoti ekologiškai užaugintą derlių sunku: išlaidos neatitinka pajamų.

Iš to gausaus ūkininkų būrio Elektrėnų savivaldybės ūkininkų sąjungoje užsiregistravę yra per 50, o mokesčius, sako ūkininkų sąjungos pirmininkas A. Grotuzas, moka gal 20 žmonių. Šiame technologijų amžiuje ūkininkai tarpusavyje dažniausiai bendrauja elektroniniais laiškais. Opiausios pokalbių temos – paramos programų taisyklių kaitaliojimas. Šį rudenį, nuėmus derlių, pirmininkas ruošiasi sukviesti ūkininkus į bendrą susirinkimą. Jam priklauso atsiskaityti už pirmuosius darbo metus. Rudenį, kai aruodai bus užpildyti derliumi, žemdirbiai galės pasidžiaugti nuveiktais darbais, vieni su kitais pasidalinti patirtimi ir aptarti, ką dar būtų galima nuveikti, ką galima daryti kitaip, kad žemdirbystė ir gyvulininkystė savivaldybėje klestėtų, o savivaldybės žmonės gyventų geriau.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Aktualijos

Aktualijos

Aplinkos apsauga

Archyvas

Darbo partija

Elektrėnai

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose

Elektrėnų krašto šviesuoliai

Europietiška savivaldybė

Keliai aukštumų link

Keliai link aukštumų