„Vėjo įpūstas festivalis“ parašiau susižavėjusi Elektrėnų kultūros centro dramos kolektyvo suvaidintu Remigijaus Peciukonio spektakliu „Ko vėjas neįpūtė“.
O teatro festivalį, kuris Elektrėnuose pirmą kartą įvyko 2006 metais, kai Nadiežda Lotovina subūrusi keletą elektrėniečių, norinčių vaidinti, ir teatro dienos proga į Elektrėnus pasikvietusi dar keletą kolektyvų, tą šventę pavadino festivaliu „Prie marių kranto“. Tas pirmasis blynas nebuvo gerai iškepęs, bet idėja, tarsi vėjo įpūsta rusenanti anglis, Elektrėnuose įsiliepsnojo. Įsiliepsnojo tada, kai Elektrėnų dramos kolektyvui vadovauti pradėjo režisierės specialybę turinti Elektrėnų kultūros centro metodininkė Nijolė Skorubskienė, kai elektrėniškiai vaidinti pradėjo vos ne kaip profesionalūs aktoriai, o į Elektrėnų festivalį atvyksta žinomi mėgėjiškų teatrų kolektyvai. Šiais metais be Elektrėnų dramos kolektyvo festivalyje dalyvavo Gilučių kultūros klubo dramos kolektyvas, Panevėžio dramos studija „Arka“, Prienų raj. Naujosios Ūtos laisvalaikio salės mėgėjų teatras ir Trakų karališkasis teatras. Tarp kolektyvų pasirodymų žiūrovus linksmino respublikinės dainų šventės „Čia mano namai“ folkloro dienos pasakorius Vytas Davidavičius, Respublikinės dainų šventės folkloro dienos dalyvė Genutė Davidavičienė, Elektrėnų kultūros centro kapela „Vaivorykštė“. Elektrėniškiai kartu su aktoriais-mėgėjais išgyveno, juokėsi, stebėjosi, nerimavo, pergyveno ilgiau nei 3 valandas. Jie žiūrėjo elektrėniškių vaidinamą nuotaikingą ir pamokantį spektaklį „Ko vėjas neįpūtė“ (režisierė Nijolė Skorubskienė), gilutiškių nuotaikingą „Kaimišką vaizdelį“ (režisierė Vida Vičkačkienė), prieniškių atliktą Liucijos Kanapeckienės spektaklį „Dora moteris“ (režisierė Anelė Lukjančiuk), panevėžiečių ištrauką iš Julijos Žemaitės „Trys mylimos“ (režisierė Rima Žostautienė), trakiškių vaidinamą S. Mrožeko vieno veiksmo juodąją komediją „Našlės“ (režisierius Robertas Čuta).
Kultūros centro padėkos raštais bei atminimo dovanėlėmis apdovanoti buvo visi kolektyvai. Organizatoriai taip pat dėkoja rėmėjams, be kurių pagalbos renginys, jei ir įvyktų, tai tikrai nebūtų toks šventiškas.