Virginija Jacinavičiūtė
Vasario 16-ąją Elektrėnų kultūros centre vykęs šventinis renginys atvėrė seną problemą – dar daug likę vietų, kurios vežimėlyje sėdintiems neįgaliesiems savarankiškai nepasiekiamos. Viena šių vietų – Elektrėnų kultūros centras.
Šventinę dieną Kultūros centre koncertavo Elektrėnų neįgaliųjų draugijos ansamblis „Žara“, kuriame ilgus metus dainuoja ir groja Elektrėnų neįgaliųjų draugijos pirmininkas Zigmantas Jančauskis, judėti galintis tik neįgaliojo vežimėliu. Atėjus metui koncertuoti, į sceną Z. Jančauskį užkėlė, o vėliau ir nukėlė kiti vyrai. Šis vaizdas sutrikdė dalį žmonių ir privertė susimąstyti, kodėl Kultūros centre lig šiol nėra neįgaliesiems pritaikyto keltuvo.
Po renginio Z. Jančauskis pasakojo, kad neįgaliesiems turėtų būti atviros visos, o ypač valstybinės įstaigos. Vyriškis akcentavo, kad toks patekimas ant scenos ne tik žemina neįgalaus žmogaus orumą, bet gali pridaryti ir piniginių nuostolių. Pasak Z. Jančauskio, neįgaliojo vežimėlis kainuoja beveik 4000 Eur. Pusę šios sumos turi sumokėti pats neįgalusis. Keliant vežimą už ratų ar kitų dalių, jis gali lūžti, tuomet galimybės judėti būtų visiškai apribotos.
Pasak Z. Jančauskio, Elektrėnų kultūros centras turi keltuvą, pirmininkas juo jau yra kilęs į sceną. Nors ir lėtai, bet keltuvas savo darbą atlieka. Iš anksto žinota, kad ansamblyje „Žara“ koncertuoja vežimėliu besinaudojantis asmuo, tad keista, kad niekas nepasirūpino keltuvo atnešti iki scenos. Net mažame Gilučių kaimelyje yra keltuvas, kuris neįgalųjį į kultūros namų salę pakelia.
Kad Kultūros centras turi keltuvą, patvirtino ir direktorius Remigijus Suslavičius. Klausėme direktoriaus, kodėl šventėje keltuvas nebuvo panaudotas, bet direktorius teisinosi, kad dėl didelio užimtumo nespėsiąs atsakyti.
Reikia pastebėti, kad neįgalus žmogus ne tik ant scenos, bet ir į patį Kultūros centrą savarankiškai negali patekti. Kultūros centro fojė taip pat pasitinka laiptai. Neįgaliesiems yra įrengtas liftas, į kurį patekti galima tik per bibliotekos patalpas. Bet, jei liftas sugedęs, tuomet ir vėl pagelbės tik stiprios rankos.
Z. Jančauskis akcentavo, kad net kaip žiūrovas salėje negali jaustis patogiai. Su vežimėliu šalia žiūrovų kėdžių tampa kliūtimi praeiviams. Šią problemą jis siūlo spręsti iš kėdžių sekcijos pašalinant kelias kėdes ir tą nišą paliekant neįgaliajam.
Kaip į sceną buvo keliamas Z. Jančauskis, matė administracijos direktorius Gediminas Ratkevičius, kuris dalyvavo šventiniame minėjime. Paklausėme, kaip jis vertina matytą situaciją?
„Ne tik mačiau, bet ir pats jį (Z. Jančauskį. Red.) kėliau fojė laiptais. Tokios situacijos negalėjau toleruoti, todėl neatidėliodamas pasiaiškinau priežastis. Bibliotekos liftas, kuriuo buvo galima pakilti į Kultūros centro patalpas, yra sugedęs, dalių rinkoje nėra, todėl užtrunka remontas. Kultūros centras turi scenos keltuvą. Artimiausiu metu jis bus įrengtas. Papildomai bus įrengtos vietos prie scenos neįgaliesiems“, – sakė administracijos direktorius.
Elektrėnuose lig šiol išliko dar nemažai vietų, kur negali patekti neįgalieji. Z. Jančauskis prisimena kuriozišką situaciją, kad net į balsavimo apygardą negalėjo patekti. Tąkart rinkimai vyko pastate, kur įsikūręs Elektrėnų komunalinis ūkis. O rinkimų biuleteniai vyriškiui buvo išnešti į lauką.
Neįgaliesiems skirto keltuvo nėra ir vienoje svarbiausių savivaldybės įstaigų – Elektrėnų seniūnijoje. Elektrėnų seniūnas Antanas Šalkauskas sako, kad ši problema žinoma nuo seno, bet dar nerastas būdas problemai išspręsti.
Ant laiptų prie kampinio įėjimo keltuvo neįrengsi, nes laiptai siauri ir nepakanka vietos. Šoniniame, avariniame įėjime, kur aukšti laiptai, keltuvo įrengimo sąmata viršija metinę neįgaliųjų reikalams skiriamą sumą. Paskaičiuota, kad keltuvas kainuotų apie 40 tūkst. Eur. O norint įrengti liftą, kuris keltų ne tik iki seniūnijos, bet ir iki antro aukšto, reikia balkoną ir šachtą įrengti. Paprasčiausia prie šoninio įėjimo būtų įrengti pandusą, bet seniūnas sako, kad laiptai tokie aukšti, kad tektų nemažą mašinų aikštelės dalį panaudoti, kad būtų išgautas rekomenduojamas panduso nuolydis.
„Patalpos nepritaikytos neįgaliesiems, o kaip pritaikyti, nežinau. Tai sena problema, kurią spręsti reikia ne mano vieno rankomis. Man reikėjo paskaičiuoti, kiek kainuotų keltuvo įrengimas. Paskaičiavau, bet sąmata buvo didelė, todėl tokio sprendimo atsisakyta“, – paaiškino seniūnas A. Šalkauskas.
Kol kas, paslaugų prireikus neįgaliojo vežimėlyje sėdinčiam asmeniui, jis su vežimėliu atnešamas iki seniūnijos, o jei reikia dokumentus paduoti, tai darbuotojai juos išneša laukan.
Pastebėtina, kad pandusai, liftai ir keltuvai reikalingi ne tik neįgaliojo vežimėlyje sėdintiems asmenims, bet ir besinaudojantiems vaikštyne ar mamoms su kūdikių vežimėliais.
Z. Jančauskio teigimu dėl nepritaikytų erdvių neįgalieji užsidaro tarp keturių sienų, tampa pasyvūs, mažai juda, nukenčia socialinis gyvenimas, tampi nevisavertis visuomenės narys. Pirmininkas pastebi, kad Elektrėnuose yra vienintelis knygynas, bet į jį neįgalieji patekti negali. O įrengti panduso nėra kur – iš abiejų pusių rūsio laiptai.
Kartais net panduso įrengimas negarantuoja patekimo į patalpas. Z. Jančauskis sako, kad negalėjo patekti į Elektrėnų profesinio mokymo centro valgyklą, nes nepakako jėgų užkilti pandusu. Sako, būtų patekęs, jei būtų įrengti turėklai.
Neįgaliųjų draugijos pirmininkas apkeliavo visą savivaldybę ir pastebėjo – likę dar daug neįgaliesiems nepritaikytų vietų. Į Beižionių bažnyčią patekti savarankiškai negalėjo, Kietaviškių parduotuvėje pandusas įrengtas prie pat bordiūro, todėl nuo panduso tiesiai ant važiuojamosios kelio dalies reikia nušokti, neįgalieji negali patekti į Elektrėnų bažnyčios rūsyje įrengtus laidojimo namus.
Savivaldybėje yra ir gerų pavyzdžių, kai įstaigos įsiklausė į neįgaliųjų poreikius. Pavyzdžiui, į Mokesčių inspekciją ir poliklinikos odontologijos kabinetą galima pandusu pakilti, prie Vievio seniūnijos taip pat įrengtas pandusas, o baseine keltuvas.
Pasak Z. Jančauskio neįgaliajam labai svarbu būti savarankiškam, gyventi visavertį gyvenimą. O prie to didele dalimi prisideda tinkamai įrengta infrastruktūra.