Susižeisti gali visi – ir maži, ir dideli

Visi žmonės savo gyvenime patiria įvairiausių traumų – ­pradedant mėlynėmis ir baigiant rimtais, o kartais net mirtinais, sužalojimais.
Apie vaikų ir jaunimo dažniausiai patiriamas traumas, jų­ rū­šis ir prevenciją pasakoja Svei­katos mokymo ir ligų prevencijos centro Sveikatos mokymo skyriaus visuomenės sveikatos specialistė Liuda Ciesiūnienė, o Palangos reabilitacijos ligoninės fizinės medicinos ir reabilitaci­jos gydytojas Darius Kurlys pažymi pagrindinius sužalojimus, pasitaikančius suaugusiesiems.

Dažniausios vaikų traumos
Netyčiniai sužalojimai – viena didžiausių grėsmių Lietuvos vai­kų sveikatai ir gyvybei.
Nors skirtingose amžiaus grupėse susižalojimų statistika skiriasi, visose jose pastebimos bendros tendencijos. Dažniausios mirtys nuo sužalojimų yra transporto įvykiuose patirtos traumos, skendimai, atsitiktiniai kvėpavimo sutrikdymai. O sunkiausius nemirtinus susižeidimus, kuriuos prireikia gydyti stacionare, dažniausiai lemia nukritimai, sąlytis su karščiu, apsinuodijimai, vaikai nukenčia ir nuo įvai­rių mechaninių įrengimų.

Sužalojimų priežasčių – daugybė
Vaikų traumas lemia daugybė aplinkybių, tačiau labai svarbu – supanti aplinka, vaikų ir juos prižiūrinčių žmonių elgesys. „Per pirmuosius gyvenimo metus vyksta intensyvus fizinis, intelektinis, emocinis vystymasis. Mažamečiai nėra savarankiški, neturi pakankamai žinių apie pavojų susižaloti ir kaip tų sužalojimų išvengti, ­elgiasi spontaniškai, jiems labai daro įtaką bendraamžiai. Daugelis linkę pervertinti savo gebėjimus. Ypač paaugliai, jaunimas linkęs labiau ­rizikuoti ir prasčiau suvokia ­galimas savo veiksmų pasekmes“, – tei­gia L. Ciesiūnienė.

Svarbų vaidmenį vaidina ir fizi­niai skirtumai tarp vaikų ir suau­gu­siųjų. Pavyzdžiui, vaikai yra mažesni, dėl to kyla didesnė rizika būti nepastebėtiems. Jų oda yra plonesnė ir greičiau nudega, o kvėpavimo takai yra mažesni ir siauresni, tai lemia, kad kyla didesnis springimo pavojus. Vaikų galva yra santykinai didesnė, taigi, sunkiau išlaikyti pusiausvyrą. Vaikų kūno paviršiaus ir tūrio santykis yra didesnis nei suaugusiųjų, dėl to yra didesnė grėsmė prarasti skysčius, apsinuodyti.

Trys prevencijos priemonių grupės
Pasak L. Ciesiūnienės, suaugusieji turi suvokti, kad visi netyčiniai sužalojimai yra nuspėjami ir išvengiami. „Žinant sužalojimų aplinkybes, atliekant paprastus veiksmus, daugelis jų gali neįvykti.“
Sužalojimų prevencija yra veiksmai ar intervencijos, skirtos užkirsti kelią sužalojimams atsirasti arba sumažinti jų skaičių ir rimtumą. Svarbu nustatyti galimas grėsmes aplinkoje ir pakeisti aplinką ar elgesį.
Prevencijos priemones galima suskirstyti į tris grupes: švietimą, inžinerines priemones ir teisės normas, o geriausi prevencijos rezultatai pasiekiami tuomet, kai visų grupių prevencija įgyvendinama kartu.
Švietimas apima priemones, kuriomis siekiama pakeisti visuome­nės požiūrį ar elgesį. Tai vaikų eismo saugos mokymas, saugaus elgesio vandenyje ir prie vandens pamokėlės, paskaitos būsimiems tėvams, visuomenės sveikatos spe­cialistų, dirbančių vaikų ugdymo įstaigose, kvalifikacijos kėlimas.
Inžinerinės priemonės apima aplinkos pritaikymą, norint kuo labiau sumažinti pavojų susižaloti. Tai automobilinės kėdutės, kūdi­kių nešioklės, šalmai, alkūnių ir kelių ­apsaugos, specialūs varteliai laiptams, virtuvės zonai, židiniams, dūmų ir smalkių detektoriai, langų ribotuvai ir užraktai, kita.
Trečia grupė – teisės normos­ – skirta užtikrinti tam tikrą elgesį, nustatyti normas kasdieniame gyvenime ir užtikrinti saugios aplinkos sukūrimą. Tai žaislų, kitų kūdikiams ir vaikams skirtų prekių saugos standartų nustatymas, žaidimų aikš­telių įrangos saugos normų užtikrinimas, reikalavimas įrengti dūmų detektorius namuose, naudoti saugos diržus ir automobilines kėdutes, maudyklų reikalavimai, kita.

Garbaus amžiaus žmonių traumos
Kalbant apie suaugusiuosius, fi­zinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas D. Kurlys daugiausia susiduria su pacientais, patyrusiais šlaunikaulio ir stipinkaulio lūžius bei turinčiais peties sąnario pa­žei­dimų, nes, krisdami ir bandydami atsiremti, žmonės neretai susižei­džia šį patį judriausią kūno sąnarį.
Dėl susilpnėjusios regos ir klausos, sulėtėjusio judrumo, lėtinių ligų ir kitų sveikatos problemų garbaus amžiaus sulaukę žmonės priklauso didesnės rizikos grupei. Be to, nemaža dalis traumų įvyksta ir staiga apsvaigus galvai, o tam, pasak gydytojo, įtaką gali daryti per didelis ar nesuderintas medikamentų vartojimas: „Būna, kai negalvodami apie pasekmes žmonės neatsakingai užsiima savigyda arba kreipiasi pas gydytojus, norėdami išspręsti vieną sveikatos problemą, tačiau nutyli apie kitų vaistų vartojimą.“
Taip pat primenama, kad, siekiant sumažinti traumų rizikas, vertėtų reguliariai mankštintis, pasirinkti tinkamą avalynę, būti atidesniems lipant laiptais, keliantis iš lovos, vaikštant nelygiu grindiniu.

„Whiplash“ sindromas ir patarimai
Be viso to, labai dažnai suaugusieji (ir ne tik) patiria staigius botaginius kaklo sumušimus, vadinamus „Whiplash“ (kirčio traumos) sindromu. Paprastai tokie pažeidimai įvyksta avarijų metu, kai net ir po nestipraus smūgio galva lyg švytuoklė staigiai pajuda į priekį. Iš pradžių tai neatrodo rimta problema, nes jokių išorinių ar vidinių pažeidimų nesimato, tačiau po kurio laiko žmogui gali pradėti svaigti galva, skaudėti kaklą, tirpti rankos ir atsirasti kitų nemalonių sveikatos sutrikimų.
„Šios traumos gydymas – nelengvas procesas, reikalauja daug jėgų ir pastangų, todėl visuomet patariu žmonėms, įvykus net ir nestipriai avarijai, neskubėti taikiai išsiskirti, kadangi dažniausiai rimtos sveikatos problemos pa­sirodo tik praėjus kuriam laikui po konkretaus įvykio“, – pažymi D. Kurlys.

Nuotrauka iš „Santarvės“ archyvo

Užs. 1956