Nelaimė ar onkologinė liga – didžiausia gyvenimo mokykla. (Volteras)
Žmogus privalo žinoti, kaip padėti sau nelaimėje ar sergant, turint galvoje, kad sveikata yra didžiausias žmogaus turtas. Atsiranda vis naujos ir netikėtos ligos, tam atrandami ir naudojami vis nauji ir nauji vaistai. Ir tam, atrodo, niekada nebus pabaigos, jeigu nesirūpinsime ir nebandysime padėti patys sau. Padėti sau galima aktyviu poilsiu, sveikuolišku gyvenimo būdu, normalaus fizinio krūvio darbais, pusiausvyra tarp aktyvumo ir poilsio bei proto ir emocinės būklės gerinimu. Tačiau rūpintis savimi, ypač brandžiame amžiuje, tikrai nelengva. Ir vadovaujantis teiginiu, kad „Geros emocijos stiprina ir gydo“, ir pasitarus su Elektrėnų pagyvenusių moterų organizacijos „Puriena“ vadove Genute Dapkevičiene nusprendėme kartu pravesti dvi paskaitas: „Visos ligos nuo nervų“ ir „Rūpinimasis savimi brandžiame amžiuje“, pakviečiant jas paskaityti psichologę Natalją Čeikuvienę.
Kaip tarėm, taip padarėm. Šių metų rugsėjo 27 d. buvo pravesta paskaita „Streso valdymas vyresniame amžiuje“, o gruodžio 1 d. pravesta kita „Rūpinimasis savimi brandžiame amžiuje“.
Ir taip projektas-seminaras „Geros emocijos stiprina ir gydo“ vyko sklandžiai ir įdomiai.
Lektorė pastebi, remiantis mokslininkų tyrimais, labiausiai gyvenimu patenkinti yra brandaus amžiaus žmonės, kurie paprastai atitinka bent 2 iš šių kriterijų:
daug bendrauja, daug laiko būna tarp žmonių; fiziškai aktyvūs, daug juda; užsiima kūrybiška veikla (rankdarbiai, sodininkystė, kt.) per kurią reiškia savąjį „Aš“.
Gerai savijautai palaikyti svarbus įvairiapusis rūpinimasis savimi kaip:
reguliarus sveikatos patikrinimas; spaudimo, svorio, diabeto kontrolė; pasivaikščiojimas gryname ore; aktyvi fizinė veikla pagal galimybes.
Lektorė patarė kartas nuo karto tarsi stabtelėti ir pasikalbėti su savo kūnu ar savo kūno dalimi. Patarė patogiai įsitaisyti, užmerkti akis, lėtai pakvėpuoti pilvu ir įsiklausyti į savo kūno pokyčius. Ir su švelnumu paklausti, ką pasirinktoji kūno dalis pasakytų? Dėl ko ten skauda? Ko tai kūno daliai trūksta? Ką ji norėtų iš jūsų gauti? Ko reikia, kad ji pagytų? Visa tai išklausėme ir padiskutavę bandėme atsižvelgti į tai, ko organizmui reikia gauti ir kaip padėti realiame gyvenime pagal galimybes. Reguliarus įsiklausymas į save gali padėti laiku sureaguoti į kūno poreikius ir laiku užbėgti už akių tam tikroms ligoms. Didelė jų dalis priklauso nuo mūsų gyvenimo būdo.
Rūpinantis savo emocine sveikata svarbiausias dalykas – dažniau stebėti savo jausmus, emocijas ir jų atspalvius. Dažnas žmogus apie savo savijautą teatsako: normali, gera, šiaip sau. Tačiau būna atvejų, kai žmogus jau kurį laiką atsiribojęs nuo savo jausmų, jų nejaučia arba nesugeba atsiverti ne tik kitam, bet ir pats sau.
Seminaro pradžioje lektorė ant atskiro stalo buvo išdėsčiusi spalvingas kortas. Seminaro metu ji pakvietė paimti po vieną metaforinę asociatyvią kortą, kurios jai paaiškinus, pasirodo, atspindi mūsų būseną. Tame pačiame paveikslėlyje ji atkreipė dėmesį į skirtingas detales, spalvas, simbolius. Seminaro dalyviai galėjo pakomentuoti savo kortą, ką joje mato, tuo pačiu papasakoti apie savo savijautą, tiesiog paklausiant savęs apie ją. Žiūrėdami į kortos paveikslo spalvas, vaizdus galėjome reikšti savo jausmus atvirai ir taip įsijausdami galime iš dalies keisti savo emocinę būseną ir tiesiog paklausti savęs, kaip norėčiau jaustis? Taip pamažu įsijaučiame į savo būseną, aktyvizuojame tą savo asmenybės stipriąją dalį, pataisome savo laikyseną, eiseną, dėl to pakinta mūsų jausena.
Po paskaitos-seminaro pasijutome daug lengviau, geriau ir aktyviau. Patariame ir kitiems susidomėti minėtu seminaru, kurį išsamiai, įdomiai, prasmingai ir jausmingai pravedė psichologė.
Visus renginio dalyvius labai sudomino nagingosios Svetlanos Kločinskos kvilingo būdu su kaspinėlių paįvairinimu sukurti paveikslai. Parodėlė nedidelė, bet be galo įdomi. Dar įdomiau pasidarė, kai Svetlana paėmė gitarą ir melancholiškai uždainavo Ukrainai skirtas dainas. Ačiū jai už kūrybingumą.
Po seminaro draugijos „Mes esame“ dalyvės apžiūrėjome Elektrėnų viešosios bibliotekos III a. suorganizuotą „Interjerinės lėlės“ parodėlę, kurioje puikavosi pasiūtos lėlės ir mūsų draugijos narių Svetlanos Kločinskos ir Onutės Kulbokienės. Visos lėlės viena už kitą gražesnės, sudėtingesnės, išradingesnės. Už suorganizuotą parodą esame dėkingos Elektrėnų viešosios bibliotekos dailininkei Rimai Čepienei.
Draugijos „Puriena“ ir draugijos „Mes esame“ nariai labai dėkingi Elektrėnų viešosios bibliotekos vadovams už leidimą pasinaudoti bibliotekos patalpomis ir lektorei Nataljai Čeikuvienei už aiškiai, išsamiai ir naudingai pravestą seminarą ir linkime visiems gerų švenčių.
LKRS narė Onutė Kulbokienė