Prisižaidėme – šiukšlių išvežimo paslauga brangs

Prisižaidėme – šiukšlių išvežimo paslauga brangs

Virginija Jacinavičiūtė

Elektrėnų savivaldybėje brangs šiukšlių išvežimas. Už tai gyven­tojai turėtų „dėkoti“ kaimynams, kurie stambiagabarites atliekas ­pa­lieka šalia konteinerių, nors tu­rėtų vežti į specialią aikštelę.

Nuostolis įmonei
Baldai, vonios įranga ir buitinė technika, palikti prie konteinerių, – įsisenėjusi problema Elektrėnuose. Kad stambiagabaritės atliekos ne­gadintų estetinio miesto vaizdo, UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ (EKŪ) darbuotojai kone kasdien pravažiuoja gatvėmis ir jas surenka. Bet ši situacija greitai pasikeis – už šias paslaugas teks susimokėti.
Pasak EKŪ direktoriaus infra­struktūrai Vyto Barzdaičio, toks šiukšlių surinkimas įmonei yra nuo­s­tolingas. Atliekų nuo konteinerių surinkimas ir utilizavimas per metus atsieina 36 tūkst. eurų.

Šiukšlių išvežimo operacija: trukdo ir automobiliai, ir medžiai, ir žmonių lengbvabūdiškumas
Šiukšlių išvežimo operacija: trukdo ir automobiliai, ir medžiai, ir žmonių lengbvabūdiškumas

Gyventojai atliekas patys turėtų nuvežti į stambiagabaričių atliekų aikštelę Elektrinės gatvėje arba Vidugirių k. 3, Vievio seniūnijoje. Neturint galimybės išsivežti sta­bia­gabaričių at­liekų, šią paslaugą siūlo EKŪ. Paslauga įvertinta 85 Eur ir PVM už toną atliekų. Didžioji dalis Elektrėnų ir Vievio gyventojų laikosi taisyklių ir atliekas tvarko pagal reikalavimus, bet ta saujelė neatsakingų gyventojų nulėmė tai, kad mokestis už šiukšlių išvežimą brangs visiems savivaldybės gyventojams. Pasak V. Barzdaičio, daugumoje šalies miestų stambiagabaritės atliekos surenkamos vos keturis kartus per metus, o Elektrėnuose tai vyksta kone kasdien. Tačiau grei­tu metu stambios atliekos bus išvežamos pagal grafiką, kuris bus pa­tvirtintas Elektrėnų savivaldybės ta­rybos posėdyje, vyksiančiame spalio pabaigoje.
EKŪ yra numačiusi du būdus, kaip bus surenkamos atliekos. Pagal pirmą būdą atliekas prie konteinerių gyventojai galės palikti du sekmadienius per mėnesį, nuo 18 val. Šios atliekos apvažiavimo būdu bus surenkamos pirmadieniais. Jei bus pa­tvirtintas antras būdas, atliekas gyventojai galės palikti 4 sekmadienius per mėnesį. Kuo dažniau bus išvežamos atliekos, tuo brangiau tai kainuos Elektrėnų ir Vievio miestų gyventojams. Kaimiškose vietovėse taip pat bus sudaromas grafikas stambiagabaričių atliekų surinkimui. Numatoma, kad surinkimas vyks kas tris mėnesius. Individualius konteinerius turintiems gyventojams dėl šios paslaugos mokestis už šiukšlių surinkimą padidės neženkliai.

Renkasi lengviausią kelią
Dar 2019 metų kovą, kai požeminiai atliekų konteineriai bu­vo tik planuose, EKŪ direktorius infrastruktūrai Vytas Barzdaitis nuo­širdžiai džiaugėsi, kad požeminiai konteineriai bus didesni, kad gyventojams bus sudarytos sąlygos iš­rūšiuoti daugiau. Teoriškai projektas turėjo būti sėkmingas, bet kaip dažnai būna, praktika parodė, kuo skiriasi nuo teorijos. Visi pastebėjo, kad konteinerių aikštelės pradėjus eksploatuoti naujus konteinerius tapo daug netvarkingesnės, o kas dėl to kaltas, elektrėniškiai diskutuoja socialiniuo­se tinkluose ir nunešę šiukšles prie konteinerių. Paklausus V. Barzdaičio nuomonės, jis žodžių į vatą nevyniojo. „Tai žmonių neatsakingumas, nenoras skirti laiko ir pastangų. Vyrauja nuomonė, kad atvažiuos kiti ir sutvarkys. Renkasi lengviausią būdą – savo problemas numesti kitam. Kažkodėl pirkdami daiktą žmonės susiorganizuoja, kas jį atveš, o kai reikia išmesti, tuomet tai palieka kitų atsakomybei“, – kalbėjo V. Barzdaitis.
Pasak V. Barzdaičio, nauji konteineriai į gera pakeitė miesto kraštovaizdį, bet gaila, kad žmonės to nevertina. Į naujus buitinių at­liekų konteinerius telpa 60 l maišai, žmonės piktinasi, kad negali sutalpinti dvigubai didesnių. Paprasčiau būtų ne piktintis, o darant namuose tvarką, atliekas suskirstyti į skirtingus maišus, tuomet jie tilptų ir nereikėtų krauti šalia konteinerių. V. Barzdaitis pasakoja, kad žmonės į konteinerius kažkokiu būdu sukiša plastikines lenteles, gipso kartoną, dėl to užstringa atliekų paėmimo būgnas ir gyventojai vėl atliekas krauna šalia konteinerių. Tas pats nutinka ir su didesnėmis dėžėmis, kurios netelpa per siaurą plyšį. Pasak V. Barzdaičio, atliekų išmetimo angos yra siauros, kad gyventojai ten nemestų buitinių atliekų ir neužterštų antrinių žaliavų. Dideles dėžes reikia supjaustyti ar sulankstyti, nes kito būdo jas išrūšiuoti nėra.
Šiukšlių išvežimo diena EKŪ darbuotojams dažnai būna tikras kantrybės išbandymas. Neretai pasitaiko, kad atliekų surinkimo dieną konteineriai būna užstatyti automobiliais, nors prie konteinerių stovi ženklai, žymintys, kuomet atliekos išve­žamos. Tokiu atveju kviečiama policija, bet kol ji atvažiuoja, neretai jau būna praėjęs ženkle pažymėtas atliekų išvežimo laikas. Dėl neatsakingų vairuotojų EKŪ darbuotojai nespėja pagal grafiką atlikti darbų.
V. Barzdaitis pasakoja, kad net patys gyventojai stoja į kovą su tokiais vairuotojais. Nesugalvodami, kaip paauklėti vairuotojus, statančius mašinas taip, kad nė prieiti prie konteinerių negali, gyventojai šiukš­les palieka ant automobilio kapoto.

Konstrukcijos brokas
Gyventojai, kurie nuo seno įpratę rūšiuoti, pastebėjo, kad lyginant su senaisiais konteineriais, nau­jieji nėra tokie patogūs rūšiuoti. Norint sumesti atliekas, reikia atidaryti dureles, kurios neužsifiksuoja. Sunku dviem rankomis ir maišą, ir dureles laikyti, ir atliekas mesti. Todėl žmonės rūšiuoti eina poromis ar bando dureles prilaikyti alkūne. V. Barzdaitis su tokiomis pastabomis sutiko ir informavo, kad dėl tokio konstrukcijos netobulumo dažnai tenka kreiptis į konteinerius pardavusią įmonę, nes bandant plačiau atidaryti dureles, jos užstringa ir tuomet visai neatsidaro. „Manome, kad tai yra konstrukcijos problema. Dėl šių priežasčių buvome išsikvietę įmonės, tiekiančios šiuos konteinerius, atstovus. Prie mūsų akių jie surašė pretenziją ir išsiuntė gamintojams į Nyderlandus. Mes tikrai neduosime ramybės tiekėjams, kol jie neras būdų, kaip problemą ­išspręsti“, – kalbėjo V. Barzdaitis.
Redakcijai gyventojai dažnai skundžiasi dėl nemalonių kvapų buitinių atliekų konteineriuose. Pasak V. Barzdaičio, ši problema bus sprendžiama į konteinerio pagrindą pilant aplinkai draugišką, kvapus naikinančią chemiją. Direktorius infrastruktūrai pasakoja, kad cheminių medžiagų pasiūla yra didelė, tačiau EKŪ ieško būtent aplinką tausojančių priemonių. Siekiant išvengti nemalonių kvapų, konteineriai bus plaunami ir dezinfekuojami. Šiuo metu EKŪ sprendžia, kaip tai padaryti, įgyvendinant aplinkosaugininkų reikalavimą – surinkti plaunant naudojamą vandenį. Užsienyje konteineriai plaunami, įkeliant juos į specialias mašinas, o Elektrėnuose teks rasti paprastesnį sprendimą.

Trūksta pagarbos
Nemalonūs kvapai konteineriuose susidaro dėl pūvančių maisto atliekų, todėl redakcija pasidomėjo, gal Elektrėnuose planuojama statyti atskirus konteinerius maisto atliekoms.
V. Barzdaitis paaiškino, kad kol kas organinės atliekos renkamos tik Alytaus regione, kur mokesčiai už šiukšlių išvežimą yra kelis kartus didesni nei Elektrėnų savivaldybėje. Tokią atliekų surinkimo sistemą sukurti yra labai brangu, be to, reikia įmonės, kuri tokias atliekas surinktų. Alytuje atliekas tvarko Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras, kuris iš bioatliekų gamina elektrą. Vilniaus apskrityje nėra įmonių, kurios surinktų bioatliekas. Įvertinant kaštus, artimiausiu metu nėra planų rinkti bioatliekas.
EKŪ direktorius infrastruktūrai V. Barzdaitis sako, kad žmonės vis daugiau rūšiuoja, tačiau pagarbos ­kitiems vis dar trūksta. Savivaldybė­je yra įsisenėjusių problemų, kurios tęsiasi metų metais. Nors EKŪ nuo­lat primena žmonėms, kaip reikia rūšiuoti – dalina lankstinukus, klijuoja plakatus, informuojančius kaip rūšiuoti, – žmonės vis tiek rūšiuo­ja netinkamai. Net individualių konteinerių savininkai susipainioja rūšiuodami. Kita įsisenėjusi problema yra Vievyje, kur gyventojai nuolat prie konteinerių suverčia žaliąsias atliekas – ypač rudenį ir pavasarį. V. Barzdaitis pabrėžia, kad dauguma žmonių randa būdą tvarkyti žaliąsias atliekas, pavyzdžiui, įsirengia papildomą kompostavimo vietą. Tuo pavyzdžiu galėtų pasekti ir su atliekomis nesusitvarkantys vieviečiai.
Su žaliosiomis atliekomis susi­jusių problemų kaimiškųjų vieto­vių gyventojams neiškyla, tačiau čia susiduriama su kitomis problemomis. Dauguma gyventojų yra sudarę sutartis su EKŪ bei rūšiuoja atliekas.
Viena dažniausiai pasitaikančių bėdų, kad gyventojai savo buitinių atliekų atsikrato konteineriuose prie kapinaičių. Bet, kaip sako Semeliš­kių seniūnė Loreta Karalevičienė, geriau jau taip atliekas išmesti, nei vežti į miškus ar pakeles.

Seniūnijų bėdos
Beižionių seniūnas Mindaugas Makūnas sako, kad patys kaimelio gyventojai stengiasi rūšiuoti ir seniūnijos teritorijoje stambiagabaričių atliekų nemėto. Pasitaiko, kad konteineriuose prie kapinių išmetamos buitinės atliekos, bet tai daro ne nuolatiniai gyventojai, o tie, kurie į savo sodybas atvyksta tik savaitgaliui. Seniūnas sako, kad nuošalūs Beižionys, lyginant su miestais, bėdų dėl atliekų neturi.
Gilučių seniūnė Kristina Vitartė sako, kad pagrindinė problema yra dėl šiukšlių prie kapinių. Dažnai konteineriai užpildomi buitinėmis, statybinėmis ar ardomų automobilių dalimis. Seniūnė nėra tikra, kad atliekas meta vietos gyventojai – pagal adresus šiukšlėse nustatyta asmenų ir iš kitų savivaldybių. Seniūnė spėja, kad pravažiuojantys tai daro dėl patogumo, bet džiaugiasi, kad tos šiukšlės atsiduria ne miškuose ar pakelėse.
K. Vitartės klausėme, ką daro se­niūnija, jei pavyksta rasti duomenų apie žmogų. „Jei randame telefono numerį, susisiekiame ir pasikalbame, kad taip elgtis negalima ir nekorektiška kapinių lankytojų atžvilgiu, paaiškiname, kad kiekvienas namų ūkis ar įmonė turi turėti savo sutartis su atliekų tvarkytoju. Grasinimai tokiu atveju nenaudingi, geriau pabendraujame ir sudrausminame, paaiškiname, kam konteineriai skirti, kas juos prižiūri ir kas apmoka už jų išvežimą. Į policiją ar gamtos apsaugą nesame kreipęsi, nes šiukšlės konteineriuose, ne miškuose“, – pasakojo K. Vitartė. Seniūnė sako, kad atvejai, kai randama dokumentų, yra vienetiniai, šiukšlės dažniausiai paliekamos tamsiu paros metu ir be jokių kontaktų.
Pastrėvio seniūnas Arūnas Kanapeckas džiaugiasi, kad gyventojai tampa vis tvarkingesni. Pastaruoju metu nepastebėta atvejų, kad gyventojai netinkamai atsikratytų atliekų, seniūnija negauna ir skundų dėl šiukšlinimo.
Kietaviškių seniūnė Jurgita­ Mat­kevičienė sako, kad konteineriai­ prie kapinaičių nuolat pripildomi buitinių, kartais ir statybinių atliekų. Naujai paskirta seniūnė dar nežino, kokios priežastys verčia žmones taip elgtis – nesudarytos sutartys ar atsakomybės stoka. „Kapų šiukšlės ­neretai atsiranda už tvoros, nors jas nunešti iki konteinerių ne ką daugiau kelio būtų. Pasitaiko, kad neprofesionaliai elgiasi ir kapus rekonstruojančių įmonių atstovai, kapus juosiančios tvoros pakraštyje palikę senus antkapius ar nebereikalingus augalus. Kartais gyventojai seniūnijai permeta savo didelių gabaritų atliekų rūpestį tiesiog sudėdami jas šalia konteinerių“, – pasakojo seniūnė J. Matkevičienė ir pasidžiaugė dėl sąmoningų, pilietiškų gyventojų, kurie patys sėkmingai rūšiuoja atliekas, o pamatę netvarkingai atliekas paliekančius asmenis, juos sudrausmina.
O savivaldybės gamtos lopšys – Kazokiškės – kenčia nuo šiukšlintojų, kurie čia atvyksta gamtos gėrybių. Žvejai šiukšles palieka Neries pakrantėse, o grybautojai atliekas nuo pietų – ant miško paklotės. Pasak seniūno Arvydo Vyšniausko, seniūnijoje pasitaiko rasti automobilių padangų, lovų, televizorių. Opesnes vietas žadama tvarkyti organizuojant talkas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Aktualijos

Keliai aukštumų link

Keliai link aukštumų

Kultūra

Liaudies balsas

Policija informuoja

Projektai

Reklama

Šimtmečio portretai

Sportas

Verslas