Julija Kirkilienė
Pašnekovės profesinė kelionė prasidėjo dar jaunystėje. Vasaromis, grūdų supirkimo sezono metu, Inga atlikdavo praktiką Vievio malūno laboratorijoje. 1993 metais ji baigė Kauno prekybos mokyklą. Atkurtos nepriklausomybės pradžioje, kai darbo pasirinkimas nebuvo didelis, Vievio malūne kūrėsi nauja kepykla, todėl Ingai buvo pasiūlyta joje dirbti. Ji sutiko, apsigyveno pas krikšto mamą ir liko Vievyje.
Vievio malūnui išgyvenant sudėtingą laikotarpį, keitėsi įmonės veikla ir savininkai. 2002 m. malūnui atgimstant ir veiklą tęsiant „Malsena Plius“ vardu, į įmonę sugrįžo ir dalis specialistų. Tarp jų buvo ir Inga Kazakevičienė. Sugrįžusi ji dirbo skirtinguose padaliniuose ir ėjo įvairias pareigas, vėliau tapo pakavimo ir fasavimo padalinio vadove, o 2018 metais jai buvo patikėtos gamybos vadovės pareigos.
Gamybos vadovė kasdien planuoja, koordinuoja ir kontroliuoja gamybos procesus bei užsakymų vykdymą, kad vartotojus pasiektų kokybiška produkcija. Per daugiau kaip tris dešimtmečius Inga matė, kaip keitėsi ne tik pats malūnas, bet ir visa gamybos kultūra – nuo daugybės rankinio darbo reikalaujančių procesų iki automatizacijos, robotizacijos, modernių kokybės sistemų ir naujų technologijų.
Apie modernizuoto malūno veiklą, čia gimstančius produktus ir jame dirbančius žmones mūsų skaitytojams žinoti ne tik įdomu, bet ir svarbu – juk dažnas iš mūsų ar mūsų artimųjų skirtingais laikotarpiais pats prisidėjo prie šio malūno istorijos. I. Kazakevičienė yra viena iš ilgiausiai įmonėje dirbančių darbuotojų, todėl gali iš savo patirties papasakoti, kaip malūnas keitėsi per daugiau kaip tris dešimtmečius.
Pradėkime nuo pradžios. Kodėl mergina iš Jonavos praktiką pasirinko Vievyje?
Vievio malūne iš pradžių atlikdavau vasaros praktikas. Grūdų supirkimo sezono metu tai buvo galimybė papildomai užsidirbti. Tai buvo pirmieji atkurtos nepriklausomybės metai, darbų nebuvo daug. Tuo metu Vievio malūne kūrėsi nauja kepykla ir man buvo pasiūlyta joje dirbti.
Buvau jauna, dar niekur stipriai neprisirišusi, todėl sutikau. Atvažiavau gyventi pas krikšto mamą ir pradėjau dirbti. Taip Vievis po truputį tapo mano namais.
Vievyje ne tik sukūrėte šeimą ir užauginote sūnus, čia susipynė ištisos giminės istorijos gijos. Papasakokit trumpai apie tai.
Mano ryšys su Vievio malūnu prasidėjo nuo krikšto mamos Aldonos Petkevičienės. Ji visą savo gyvenimą dirbo šiame malūne ir būtent ji pastūmėjo dirbti čia ir mane. Vievio malūne laboratorijoje dirbo pusseserė Aušra Petkevičiūtė.
Vėliau Vievyje, kepykloje, sutikau savo vyrą Alvydą, kurio mama Aldona Kazakevičienė dirbo malūno elevatoriuje. Sukūriau šeimą, Vievyje augo mano du sūnūs. Todėl malūnas man seniai nebėra tik darbovietė. Su šia vieta susijusi labai didelė mano gyvenimo dalis – šeima, profesinis kelias ir žmonės, kurie mane lydėjo nuo pat pradžių.
Vadovaujančioms pareigoms užimti reikalingas išsilavinimas, kurio neužteko po mokslų Kaune. Kada tai supratote?
1993 metais baigiau Kauno prekybos mokyklą. Dirbdama kepykloje supratau, kad tai yra sunkus fizinis darbas ir kad noriu profesiškai judėti pirmyn.
2000 metais pradėjau mokytis Utenos regioniniame profesinio mokymo centre prekybos vadybininke. Tačiau nesustojau.
2008 metais Vilniaus universitete baigiau verslo vadybos studijas, o 2010 metais tame pačiame universitete įgijau magistro laipsnį audito srityje.
Mano mokslai vyko etapais. Kiekviename etape vis atsirasdavo supratimas, kad galiu ir noriu eiti dar toliau.
Baigėte studijas Vilniaus universitete, apsigynėte magistro laipsnį. Kartu auginote vaikus ir mokėtės. Kaip pasisekė viską suderinti?
Lengva tikrai nebuvo. 2002 metais, pačiame mokslų viduryje, susilaukiau antrojo sūnaus. Reikėjo vienu metu mokytis, dirbti ir auginti kūdikį.
Labai daug padėjo vyras, vyro tėvai. Vyresnysis sūnus buvo labai savarankiškas ir taip pat padėjo auginti jaunesnįjį brolį. Tai buvo visos šeimos palaikymas.
Manau, kad be to būtų buvę labai sunku. Bet kai turi tikslą ir šalia yra žmonių, kurie palaiko, galima padaryti labai daug.
Malūne ėjote įvairias vadovaujančias pareigas. Kaip buvote pastebėta, kad tinkate gamybos vadovo pareigoms?
Iki gamybos vadovės pareigų ėjau palaipsniui. Prieš tai buvau pakavimo ir fasavimo padalinio vadovė. Visada mėgau naujus darbus, nebijojau papildomos atsakomybės ir paprastai neatsisakydavau naujo iššūkio.
Gamybos vadovės pareigas man pasiūlė vienas iš buvusių įmonės direktorių. Tai buvo žmogus, kuris labai pakeitė mano profesinį mąstymą, daug ko išmokė ir, manau, pastūmėjo siekti daugiau, negu tuo metu pati buvau numačiusi.
Galbūt jis manyje pamatė galimybes, kurių tuo metu pati dar iki galo nemačiau.
Jums dirbant gamybos vadove, „Malsena Plius“ produkcija gavo daug apdovanojimų: 2009 m. „Malsena“ apdovanota nominacija „Populiariausia prekė ir tiekėjas“, greito paruošimo kapotos avižos ir miltinis mišinys cinamoninėms bandelėms pelnė 2024 metų gaminio nominaciją, o ir Jūs asmeniškai buvote apdovanota „Profesijos riterio“ nominacija. Papasakokite apie kelią iki įvertinimų.
Man visi įmonės ir produktų apdovanojimai pirmiausia yra viso kolektyvo darbo įvertinimas. Vienas žmogus gamyboje rezultato nesukuria.
Prie naujo gaminio prisideda komercijos komanda, technologai ir darbuotojai, kurie tas idėjas įgyvendina gamyboje. Todėl kai mūsų produktas sulaukia „Metų gaminio“ įvertinimo, tai yra ne tik apdovanojimas pačiam produktui, bet ir visos komandos darbo įvertinimas.
Asmeniškai man labai svarbus buvo 2024 metais gautas „Profesijos riterio“ įvertinimas. Jį skyrė Lietuvos pramonininkų konfederacija, Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos teikimu.
Man tai buvo prasmingas ilgamečio darbo įvertinimas – už patirtį, nuolatinį tobulėjimą, lyderystę, užsibrėžtų tikslų siekimą ir norą eiti į priekį.
Tačiau vadovo rezultatai neatsiejami nuo žmonių, su kuriais jis dirba. Gerų rezultatų daug lengviau siekti, kai šalia yra darbštus, atsakingas ir savo darbą išmanantis kolektyvas. Man pasisekė dirbti su žmonėmis, kuriems rūpi jų darbas ir bendras rezultatas. Todėl šį įvertinimą tam tikra prasme priimu ir kaip visos komandos darbo įvertinimą.
2010 metais Vievyje pastatytas naujasis mišinių gamybos cechas. Pagal viešą informaciją miltinių mišinių gamyba į Vievį perkelta iš Panevėžio. Gamybos vadovei tai buvo papildomas darbo krūvis. Kaip persiorientavote?
Tuo metu buvau pakavimo ir fasavimo padalinio vadovė. Kadangi visada mėgau naujus darbus ir nebijojau atsakomybės, man buvo patikėtas ir mišinių cechas.
Tai buvo tikrai nelengva. Reikėjo susipažinti su naujomis žaliavomis, joms keliamais reikalavimais, naujomis receptūromis, organizuoti naujus procesus ir išmokyti darbuotojus dirbti naujame ceche.
Vienu metu atsirado labai daug naujų dalykų. Tačiau būtent tokiose situacijose ir daugiausia išmoksti.
„Malsena Plius“ portale suskaičiavau daugiau kaip 25 mišinių ir 16 miltų rūšių. Papasakokite, kaip gimsta idėjos naujai produkcijai kurti ir kas kuria gaminio sudėtį?
Naujo gaminio kūrimas yra komandinis procesas. Dažniausiai poreikis ateina iš komercijos skyriaus. Jie vertina rinką, vartojimą, vartotojų poreikius ir mato, kokio produkto galėtų norėti vartotojas.
Tada prasideda diskusijos. Naujo gaminio technologas kuria receptūrą ir atlieka pirmuosius bandymus.
Vėliau naują produktą išbandome mišinių ceche. Turime įvertinti ne tik jo skonį, bet ir tai, ar produktą galima stabiliai pagaminti, ar jis tinkamas fasuoti, kaip elgiasi gamybinėje įrangoje.
Ir, žinoma, visi paragaujame. Kai receptūra, skonis ir pats gamybos procesas jau tinka, produktas gali keliauti toliau.
O kiek iš viso įmonėje dirba technologų?
Šiuo metu įmonėje dirba trys technologai: visos gamybos technologas, malimo technologas ir naujų gaminių technologas.
Tai labai patyrę specialistai. Imantas Gecevičius yra baigęs „Bühler“ mokyklą Šveicarijoje, kur rengiami malimo ir grūdų perdirbimo specialistai. Violeta Jakubauskienė malimo srityje dirba jau daugiau kaip 45 metus, todėl jos sukaupta praktinė patirtis yra milžiniška.
Rima Gerulaitienė – naujų gaminių technologė, atsakinga už naujų receptūrų kūrimą, bandymus ir produktų pritaikymą gamybai.
Jų kompetencijos skirtingos, tačiau gamyboje visos šios sritys glaudžiai susijusios. Mūsų stiprybė – ilgametės praktinės patirties ir šiuolaikinių technologinių žinių derinys.
Kaip suspėjate visus užsakymus įvykdyti ir nesumaišyti gaminių rūšių?
Užsakymus gauna Logistikos skyrius. Turime programas, kuriose matome visus užsakymus, ir pagal juos planuojame gamybą.
Procesas dažnai susideda iš kelių etapų. Pirmiausia reikia pagaminti reikiamos rūšies miltus, pasirūpinti kitomis reikalingomis žaliavomis ir tik tada galima gaminti galutinį produktą.
Todėl labai svarbus planavimas, žaliavų kontrolė, technologinė drausmė ir aiški gamybos seka.
Sužinojusi, kad manų kruopas malūnas gamina net trijų rūšių, ieškojau jų Elektrėnuose. Radau tik vienoje parduotuvėje ir tik vienos rūšies. Ar „Malsena Plius“ pasitiki tiekėjais, ar retkarčiais pasidomi, kaip prekybos centrai produkcija aprūpina pirkėjus?
Mes galime gaminti kelias skirtingas to paties produkto rūšis, tačiau tai nereiškia, kad kiekviename prekybos centre pirkėjas ras visas jas.
Kiekvienas prekybos tinklas pats sprendžia, kokį asortimentą įsivesti. Be to, dalis produktų gaminama konkretaus prekybos tinklo prekės ženklui.
Skiriasi ir pačių parduotuvių dydžiai bei kategorijos. Mažesnėje parduotuvėje asortimentas paprastai siauresnis nei dideliame prekybos centre.
Todėl, jei vienoje parduotuvėje randama tik viena manų kruopų rūšis, tai nereiškia, kad kitų negaminame. Dažnai tai yra konkretaus prekybos tinklo ar parduotuvės asortimento pasirinkimas.
Trumpai papasakokite, kokie pokyčiai įvyko malūne per tuos daugiau kaip tris dešimtmečius Jūsų darbo?
Pokytis yra milžiniškas.
Kai pradėjau dirbti, automatizacijos praktiškai nebuvo. Labai daug darbų buvo atliekama rankomis, reikėjo gerokai daugiau fizinio darbo ir daugiau žmonių atskiriems procesams.
Šiandien didelė dalis gamybos automatizuota. Turime modernias valdymo sistemas, technologinę kontrolę, automatizuotus procesus, robotus.
Pasikeitė ir gamybos vadovo darbas. Šiandien daug daugiau dirbame su duomenimis, našumu, efektyvumu, kokybės rodikliais ir technologinių procesų analize.
Per tuos metus stipriai pasikeitė ir reikalavimai maisto saugai bei kokybei?
Labai stipriai. Šiandien kokybė ir maisto sauga yra neatsiejama viso gamybos proceso dalis.
Įmonė turi BRC, ISO 9001, ISO 14001, ISO 22000, taip pat Halal ir Kosher sertifikatus.
Tai nėra tik dokumentai. Už kiekvieno sertifikato yra konkretūs reikalavimai procesams, atsekamumui, higienai, kokybės kontrolei, maisto saugai, aplinkosaugai ir visos vadybos sistemos veikimui.
Įmonė reguliariai audituojama, vyksta sertifikavimai ir persertifikavimai. Išlaikyti tokius standartus nėra lengva – tam reikia kasdienio visos komandos darbo.
Daug kalbama apie tvarumą ir žiedinę ekonomiką. Kaip tai atrodo realioje malūno gamyboje?
Tvarumas šiandien yra svarbi mūsų veiklos dalis. Įmonė yra parengusi tvarumo ataskaitą, o pati gamyba veikia žiedinės ekonomikos principais.
Malūne iš esmės nėra atliekų – yra šalutiniai produktai, kurie panaudojami toliau. Vieni jų keliauja pašarams, kiti tampa žaliava kitoms gamyboms.
Mums svarbu kuo pilniau panaudoti žaliavą ir kuo mažiau jos prarasti. Tai, kas susidaro viename gamybos procese, gali tapti naudinga žaliava kitame. Tai labai konkretus žiedinės ekonomikos principų taikymas gamyboje.
Ant dalies „Malsena Plius“ produktų galima pamatyti žalią „Rakto skylutės“ simbolį. Ką jis reiškia vartotojui?
„Rakto skylutė“ vartotojui padeda greičiau atpažinti palankesnės maistinės sudėties produktus.
Tokiu simboliu ženklinami produktai turi atitikti nustatytus maistinės sudėties kriterijus. Priklausomai nuo produktų grupės, vertinamas cukraus, druskos, sočiųjų riebalų, skaidulinių medžiagų kiekis ir kiti rodikliai.
Mūsų asortimente šiuo ženklu pažymėti įvairūs grūdiniai produktai. Vartotojui tai yra papildomas orientyras renkantis produktą.
Ir pabaigai. Kokių dar svajonių apie savo profesiją turi gamybos vadovė ir kas tas svajones gali padėti išpildyti?
Mane visada domino tai, kas nauja. Šiandien ypač domina naujos technologijos, automatizavimas, robotizavimas ir dirbtinio intelekto galimybės gamyboje.
Man svarbu ne vien tai, kad technologija yra nauja. Įdomu, ką ji realiai gali duoti – ar gali sumažinti rankinio darbo, padėti darbuotojui, padidinti našumą, geriau suplanuoti gamybą, greičiau pastebėti problemą ar padėti priimti tikslesnį sprendimą.
Per daugiau kaip tris dešimtmečius mačiau labai didelį gamybos pokytį. Tačiau man atrodo, kad dabar prasideda dar vienas labai įdomus etapas.
Ir aš noriu būti jo dalimi.
Ačiū už skirtą laiką, informatyvų ir įdomų pokalbį.
