Pirmoji ponia Diana Nausėdienė: tolerancija padeda gyvenimui suteikti daugiaspalviškumo

Prezidento Gitano Nausėdos ir pirmosios ponios Dianos Nausėdienės bei autizmo paramos fondo „Pokyčių ambasada“ kvietimu lapkričio 16 d. redakcijos „Elektrėnų kronika“ atstovai, kartu su kitais regioninės žiniasklaidos atstovais, dalyvavo prezidentūroje vykusiame renginyje Tarptautinei tolerancijos dienai paminėti. Renginyje dalyvavo švietimo, mokyklų tėvų bendruomenių atstovai, nevyriausybinių organi­zacijų atstovai, žmonių su negalia teisių gynėjai. Renginyje vyko diskusija apie toleranciją, įtraukųjį ugdymą bei dokumentinio filmo „Aš esu“ peržiūra.
„Gyvename visuomenėje, kur labai daug įvairių žmonių. Teoriniu lygiu deklaruojame, kad viskas gerai, bet praktikoje kartais būname nepasirengę spręsti netikėtai iškylančias problemas, kurių neturėtų kilti. Ypatingai skaudu matyti dėl elementaraus nesupratimo ar kvailų stereotipų kenčiančius žmones. Tolerancijos nepasieksime per prievartą, leisdami įstatymus ar bausdami, ji turi formuotis natūraliai, kad žmonėms taptų savaime suprantama, jog šalia gyvena įvairių poreikių žmonės“, – diskusijoje sakė Prezidentas G. Nausėda, pastebėjęs, kad jam tolerancija – tai pagarba kiekvieno žmogaus teisei į kitą nuomonę arba tapatybę kasdien ir visur.  Jam tai yra veiksmažodis, veikla siekiant užtikrinti visiems lygias teises. Pirmoji ponia Diana Nausėdienė dalijosi asmeniniais pavyzdžiais, kaip tolerancija padeda gyvenimui „suteikti daugiaspalviškumo“, ir pabrėžė, kad svarbu kalbėtis apie toleranciją, svarstė, kiek toleranciją individualiems poreikiams ir psichosocialinę negalią turintiems asmenims lemia ugdymas mokykloje.
Diskusijoje dalyvavo Dovilų pagrindinės mokyklos specialioji pedagogė Svaja Venckienė, jau 20 metų ugdanti vaikus su negalia. Ji palygino įtraukiojo ugdymo įstatymo priėmimą su paleistu traukiniu, kuriam dar nenutiesti bėgiai. Pirmoji ponia į tai atsakė, kad nepriėmus šio įstatymo nebūtų buvę pajudėta iš mirties taško.
Po diskusijos Alytaus miesto teatro aktorė  ir režisierė Andra Kavaliauskaitė skaitė monologus apie kitokią, sunkiai įsivaizduojamų iššūkių kupiną motinystę iš savo spektaklio „Tylėja“, juos papildė labai jautriai Katažinos Zvonkuvienės atlikta lietuvių liaudies lopšinė. Abiem šioms menininkėms tolerancijos tema netipinės raidos vaikams labai svarbi – jos augina tokius vaikus.
Renginį vainikavo režisierės Aurelijos Savickienės sukurto filmo apie negalios, individualumo priėmimą, tėvų kelią į susitaikymą „Aš esu“ peržiūra. Filmas pasakoja tikras istorijas. Jame apie tai, kada ir kaip suprato, kad jų vaikų raida netipinė, kaip sekėsi tai priimti, su tuo susigyventi, pasakojo ir A. Kavaliauskaitė, K. Zvonkuvienė, fondo „Pokyčių ambasados“ įkūrėja Klementina Gruzdienė su vyru, apie autistiško jauno žmogaus išgyvenimus dalinosi IT sektoriuje dirbantis Povilas Staniulis ir jo motina.
P. Staniulis susirinkusių pa­prašė: „Nekeiskite mūsų. Žmogus turi būti priimtas toks, koks yra, negali būti kažkuo kitu“. Vyro įsitikinimu, visuomenė turėtų stengtis ne keisti tokius žmones, o ieškoti kompromisų, kaip juos įtraukti ir būti tolerantiškiems.
Filmo epizodai jaudino ir graudino, ne vienas renginio dalyvis braukė ašaras.
„Filmas siekia ne vien supažindinti su autistišką vaiką auginančių šeimų išgyvenimais. Ir ne sukelti gailestį. Reikia tik vieno – leis­ti jiems augti tarp visų“, – sakė jo režisierė ir prodiuserė Aurelija Savickienė. Ji tiki, kad šis filmas itin aktualus tėvams, esantiems vaikų negalios priėmimo kelio pradžioje, taip pat švietimo bendruomenei, su nerimu laukiančiai 2024-ųjų, kai mokyklos negalės atsisakyti priimti mokytis vaikų su negalia.

Prezidento kanceliarijos nuotrauka, aut. Eitvydas Kinaitis

Daiva Červokienė