Apsipirkimas elektroninėse parduotuvėse patogus dėl kelių priežasčių – rinktis prekes galima neišeinant iš namų, nereikia stovėti ilgose eilėse, tempti sunkių krepšių į namus, o nepatikusį ar neįtikusį daiktą galima grąžinti pardavėjui lygiai taip pat, kaip ir nupirkus jį įprastoje parduotuvėje.
Tačiau už šių privalumų slypi ir pavojus – paspaudus vos kelis mygtukus galima tapti kibernetinių atakų auka.
„Pabandžiusi pirkti e. parduotuvėse supratau, kad tai puiki galimybė sutaupyti laiko bei rinktis iš gerokai platesnio prekių asortimento nei vaikštant po paprastas parduotuves. Prekės į namus dažniausiai pristatomos per 2-3 dienas, yra galimybė jas grąžinti. Žinau, kad didžiuosiuose Lietuvos miestuose žmonės internetu perka net maisto produktus. Į provinciją tokia pažanga dar neatėjo, bet jeigu tik būtų galimybė, šia paslauga naudočiausi“ – pasakojo 37-erių metų Vilma, auginanti du mažamečius vaikus. Pasak pašnekovės, e. parduotuvėse ypač patogu pirkti prekes vaikams, taip sutaupoma nemažai pinigų.
Paklausta, ar nebijo, kad mokėdama už prekes internetinėje erdvėje, gali nukentėti nuo kibernetinių sukčių, moteris teigė: „Turiu vieną nuostatą, kurios visada laikausi – nors ir žinau, kad tam tikrose parduotuvėse prekių galima įsigyti vos už kelis eurus (kalbu apie prekes iš Azijos šalių), jose vengiu apsipirkinėti. Aš perku tik iš žinomų prekių ženklų parduotuvių“.
Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) vadovas dr. Rytis Rainys sakė, jog pagrindinis faktorius, kurio turime paisyti internetinėje erdvėje pateikdami savo asmeninius duomenis, yra kritinis mąstymas.
„Labai grubus patarimas – kuo mažiau duomenų, tuo yra saugiau. Kai mes internete pamatome mažas kainas, tai dažniausiai ir matome tik mažas kainas. Didžiulės nuolaidos, neįtikėtinai mažos kainos – tuo yra viliojami potencialūs pirkėjai. Tačiau nereikėtų iš karto pasiduoti mažų kainų sukeltam pirkimo džiaugsmui. Įtarimą turėtų sukelti nežinomas, naujas e. parduotuvės pavadinimas. Reikėtų interneto paieškos sistemoje susivesti tą parduotuvės pavadinimą ir pasižiūrėti, kokią informaciją galima gauti. Paprastai taip nebūna, kad rimta internetine prekyba užsiimantys verslai neturėtų savo oficialaus puslapio arba, kad jame nebūtų nurodyti kontaktai.
Jeigu nerandate atsiliepimų apie parduotuvę, jau reikėtų sunerimti – žmonės nėra pasyvūs: jie ir džiaugiasi, ir piktinasi, ir aptarinėja įsigytus daiktus. Kilus įtarimui, kad tai gali būti fiktyvi parduotuvė, vertėtų paskambinti nurodytu telefono numeriu ar parašyti elektroninį laišką. Jeigu nesulaukiate atsako, jau yra signalas, kad tai – nesaugi prekybos platforma“ – apie e. parduotuves kalbėjo kibernetinio saugumo specialistas.
Pasak dr. R. Rainio, nuo kibernetinių atakų kompiuterius, planšetes, išmaniuosius telefonus saugo gamintojų sukurtos ir nuolat atnaujinamos saugumo programos. Tačiau reikia pasirūpinti, kad ir jos būtų saugios. Tik legaliai įsigytos programos gali užtikrinti maksimalų saugumą. „Noriu pabrėžti, kad įvairios „iššokančios“ nuorodos, reklamos vienu mygtuko paspaudimu gali nuvesti į virusais užkrėstą puslapį ir tokiu būdu kibernetiniai sukčiai gali gauti priėjimą prie jūsų asmens duomenų – slaptažodžių, elektroninės bankininkystės prisijungimo kodų ir t.t. Tad svarbu išlikti budriems“ – patarė NKSC vadovas.
„Labai dažnai žmonės nesusimąsto, kokią informaciją kelia į internetą, nepagalvoja, ką skelbia socialiniuose tinkluose. Reikia prisiminti, jog, jeigu vieną kartą kažką paskelbei, panaikinti tai bus labai sunku. Nors šiuo metu Europos Sąjungoje taikomas reglamentavimas lyg ir suteikia mums teisę „būti pamirštiems internete“, tačiau mums, kibernetinio saugumo specialistams, akivaizdu, kad tai įgyvendinti labai sudėtinga. Aš siūlyčiau jungiantis prie elektroninio pašto ar socialinių paskyrų naudoti dvigubą apsaugą. Tai reiškia, kad jungiantis reikia įvesti ne tik turimą sugalvotą slaptažodį, bet ir, pavyzdžiui, antrą slaptažodį, kurį galima gauti trumpąja žinute į savo išmanųjį telefoną“ – teigė specialistas.
Užs. 1754