Sniežana Juckevič,
VU Komunikacijos fakulteto
studentė, praktikantė
Elektrėnai savo miesto įkūrimo šešiasdešimtmetį švęsti pradėjo Abromiškių svirne, kur įkurtas Elektrėnų literatūros ir meno muziejaus padalinys. Pirmasis muziejaus renginys – fotografijų paroda „Elektrėnai senose nuotraukose“. Parodos iniciatorė Liudmila Felčinskaja, miesto fanė, profesionali fotografė, penktadienį, liepos 3 d., subūrė elektrėniškius bei svečius iš kitų miestų į Literatūros ir meno muziejų. L. Felčinskaja, padedama elektrėniškių ir visų seniūnijos gyventojų, surinko nuotraukas, kuriose atsispindi Elektrėnų miesto atsiradimas ir augimas. Ši paroda tarsi perkėlė žmones į praeitį ir leido prisiminti, o kai kam, galbūt, pirmą kartą išvysti, kaip atrodė Elektrėnai ir jų apylinkės prieš dešimtis metų.
Elektrėnų literatūros ir meno muziejaus direktorė Jurgita Chmieliauskienė parodą atidarė skaitydama gimnazistės Airidos Jurevičiūtės laišką Elektrėnų miestui, jo ateičiai. Gražiais žodžiais ir padėkomis renginį tęsė parodos svečiai. „Ištarus žodį Elektrėnai, tikriausiai, nerastume žmogaus, kuris neatspėtų šio miesto kodo. Šį kodą sudaro vienas žodis – šviesa. Linkiu ir toliau šviesti, spindėti, dainuoti ir kurti“, – palinkėjimą tarė Seimo narė Laimutė Matkevičienė. „Apie tai, jog šios parodos labai reikėjo elektrėniečiams, savo krašto mylėtojams, parodė jau anksčiau socialiniame tinkle gimusi grupė „Elektrėnų istorija nuotraukose“, – kalbėjo savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Inga Kartenienė.
Šios parodos iniciatorė Liudmila ne tik surinko nuotraukas iš įvairių miesto gyventojų, bet parodos metu nenuilsdama svečiams pasakojo įspūdingą Elektrėnų miesto istoriją, dalijosi savo prisiminimais iš gyvenimo šiame mieste. Paklausta, iš kur toks gausus žinių bagažas apie Elektrėnų istoriją, Liudmila juokaudama atsakė: „Aš tiesiog turiu labai gerą regimąją atmintį“. Liudmila Felčinskaja trumpai užsiminė ir apie kadaise gimusią draugystę su fotoaparatu. Parodos iniciatorė pasakojo, kad domėtis fotografija pastūmėjo tėtis, įdavęs fotoaparatą į rankas ir trumpai papasakojęs apie jo veikimo principą.
Parodai asmeninių nuotraukų padovanojęs fotografas mėgėjas Adolfas Stasaitis apie savo darbus bei fotografiją kalba gana kukliai. „Per vėlai atradau fotografiją, galvojau tai sunkus mokslas. Kiek vėliau pradėjau fotografuoti Elektrėnų vaizdus, kuriuos galima išvysti parodoje“, – kalbėjo vyras.
Pasak Liudmilos, parodą teko suorganizuoti per mėnesį laiko. Menininkė atviravo, kad idėja gimė kiek anksčiau, tačiau tam sutrukdė koronaviruso sukelta pandemija Lietuvoje. Bet paroda atidaryta pačiu laiku – miesto jubiliejinių švenčių išvakarėse. L. Felčinskaja teigia, jog sunkumų organizuojant šią parodą beveik nebuvo, vienintelis klausimas, kuris kirbėjo – finansavimas. „Paroda yra nepigus dalykas, tad aš pasiūliau savo idėją mūsų miesto savivaldybei, o ji sutiko prisidėti prie parodos finansavimo. Taip pat mūsų savivaldybė parūpino ir šias patalpas“, – dėkodama savivaldybės vadovams kalbėjo L. Felčinskaja. Parodos iniciatorė atviravo, jog iki idėjos išpildymo trūksta erdvės: „Patalpų dydis neleidžia visiškai įgyvendinti mano idėjų. Taip pat parodoje gana mažai fotografijų sporto tematika, kadangi nebuvo galimybės išryškinti šių nuotraukų dideliu formatu“, – dalijosi L. Felčinskaja.
Fotomenininkė dėkojo žmonėms, atsiliepusiems į jos iniciatyvą ir padovanojusiems daugybę archyvinių nuotraukų bei kitų Elektrėnų atributų. Ji per spaudą prašė padėkoti Henrikui Kančiauskui, fotografo mėgėjo Vytauto Navaglausko dukrai, pasidalinusiai tėvelio nuotraukomis, Daivai ir Raimondui Vileikiams, archyvuose suradusiems nuotraukų apie Elektrėnų apylinkes iki jas užliejant mariomis, gydytojo ir fotomenininko Vidmanto Mickevičiaus žmonai Virginijai bei sūnui Vidmantui, išsaugojusiems ir pasidalijusiems fotomenininko nuotraukomis, Adolfui Stasaičiui, Nijolei Kleinienei, Editai Zaks, Elektrėnų kultūros centrui ir visiems, kurie prisidėjo ir gal ateityje prisidės prie Elektrėnų istorijos išsaugojimo. Renginiui besibaigiant, Liudmila neslėpdama emocijų kalbėjo, jog ties šia paroda sustoti neketina: „Mano planuose – elektroninis Elektrėnų archyvas, noriu išsaugoti viską, kuo gyvenome kadaise ir gyvename dabar. Kol kas elektroninėje erdvėje parodą mėginsiu suskirstyti skyriais: statybos, sportas, alpinizmas, menas, prarasti objektai ir pan“. Parodoje taip pat buvo pristatytos tautodailininkės Onos Patronaitienės surinktos šio krašto raštais išaustos tautodailininkų juostos, eksponuojama folklorinio ansamblio „Runga“ vėliava, kurią sukūrė Ona Rasutė Šakienė, o išsiuvinėjo Vida Juknelienė. Elektrėnų literatūros ir meno muziejaus direktorė Jurgita Chmieliauskienė renginio metu priminė, jog muziejus ir paroda veiks ne tik miesto šventės metu, bet nuolatos. Todėl elektrėniškiai ir miesto svečiai kviečiami susipažinti su jauniausio Lietuvos miesto istorija, o tie, kas savo archyvuose turi dar nepublikuotų nuotraukų, pasidalinti su muziejumi.
Autorės nuotr.