Mano vardas Svetlana. Aš ukrainietė. Lietuva ir jos žmonės sutiko mane visai ne taip, kaip įsivaizdavau – su nesupratimu, susierzinimu ir net neapykanta. Bet aš tikiu gėriu ir, AČIŪ VISATAI, mano kelyje pasitaikė puikūs lietuviai. Jie buvo, yra ir bus mano gyvenime. Noriu jiems padėkoti. Tai mama Aldona Povilaitienė, kuri priėmė mane kaip dukrą, jos dukra Rasačka su vyru Lioniumi Povilaičiu. Ačiū už jų geras širdis ir poelgius. Astulkai Mikalajūnienei ir jos dukrai Agnytei ačiū už skanius valgius.
Ačiū Onutei Butkevičienei – mano mokytojai, kuri dirba „Boen Bauwerk group“, Juličkai ir Valei dirbusioms su manim vienoj pamainoj.
Dėkoju šeimos daktarei Laimutei Ablingienei, kurią vadinu Baltuoju Angelu, ir visam klinikos personalui, greitosios pagalbos daktarei Aurikai Kulbokienei ir medicios slaugytojai Svetlanai Pavlovskajai ne tik už medicininę pagalbą, bet ir psichologinę, ir moralinę. Draugei Almai Kriugždienei ačiū už padovanotas nuostabias šukuosenas.
Mano brangiai Ugnytei Gerikienei ačiū už jos tyrą rūpestį ir meilę, o „Ramunėlės“ vaistininkei Violetai Guščiuvienei, kurią ir vadinu Ramunėle, už patarimus, pagalbą ir dovanas.
Kaimynei Adelei Žemaitienei dėkoju už kvapnias, mano pačias mylimiausias gėles.
Ypatingą padėką reiškiu Laurai Juodakytei, Vilniaus arkivyskupijos „Carite“ užsieniečių integracijos programoje dirbančiai juriste, už teisinę pagalbą mums labai svarbiu klausimu.
Ačiū Lietuvos valstybei už didelę pagalbą Ukrainai.
Norisi palinkėti: mielieji lietuviai, branginkite taikų dangų!
Svetlana