Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga „Jaunoji Lietuva“ – tautiško jaunimo organizacija, veikusi 1927–1940 m. ir 1988–1994 m. Ši organizacija, pavadinimu Lietuvių Tautiškosios Jaunuomenės „Jaunosios Lietuvos“ Sąjunga, 1927 m. spalio 8 d. buvo įkurta kaip Lietuvių tautininkų sąjungos jaunimo organizacija ir pakoreguotais pavadinimais veikė iki 1940 m. Atkurta 1988 m. 1994 m. reorganizuota į dvi organizacijas – Lietuvių nacionalinę partiją „Jaunoji Lietuva“ ir Lietuvių tautinio jaunimo sąjungą „Jaunalietuviai“. Sąjungos ženklas – trys liepsnos. Sąjungos vėliavoje jas matome baltame fone, apjuostame žaliu apskritimu. Visos liepsnos reiškia liepsnojančią jaunalietuvio Tėvynės meilę. Baltas fonas, kuriame žėruoja trys liepsnos, simbolizuoja jaunalietuvio gyvenimo ir veiklos pagrindą: dorą, šviesą ir blaivumą. Žalias apskritimas aplink baltą skritulį liudija apie begalinį jaunalietuvio pasiryžimą aukoti tautai savo jėgas.
Istorija 1922–1940 m.
1922 m. lapkričio 11 d. Lietuvos universitete įsteigta lietuvių studentų tautininkų korporacija „Neo-Lithuania“. Šiek tiek vėliau Žemės ūkio akademijoje Dotnuvoje tuo pačiu tautiniu pagrindu įsikūrė studentų tautininkų korporacija „Jaunoji Lietuva“. Studentų pavyzdžiu pasekė aukštesniųjų mokyklų jaunimas, susibūręs į tautinės moksleivijos „Jaunosios Lietuvos“ draugovę, taip pat kaimo jaunuomenė – 1923 m. rugpjūčio 9 d. įsikūrė Ramygalos tautiškojo jaunimo „Jaunosios Lietuvos“ kuopa.
Jau 1926 m. „Neo-Lithuania“ korporacijoje buvo svarstomas visos Lietuvos jaunimo organizavimo į vieną plačią tautinio jaunimo srovę klausimas. Sudaryta komisija įstatams parengti, vadovaujama Benedikto Grėbliūno. Įstatai įregistruoti 1927 m. spalio 8 d. – ši data laikoma „Jaunosios Lietuvos“ veiklos pradžia. Prasidėjus sąjungos veiklai „Neo-Lithuania“ valdyba suformavo pirmąją Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos „Jaunoji Lietuva“ Centro valdybą, į kurią įėjo B. Grėbliūnas, A. Jančis, A. Vilaniškis, J. Šiaučiūnas ir K. Dausa.
„Jaunajai Lietuvai“ pavyzdžiu tapo Joachimo Lelevelio organizacija „Jaunoji Lenkija“, Džiuzepės Mazinio „Jaunoji Italija“, Heinricho Heinės „Jaunoji Vokietija“ ir kitos tautiškumą propagavusios organizacijos.
Pirmasis „Jaunosios Lietuvos“ skyrių atstovų suvažiavimas įvyko 1928 m. liepos 2–3 dienomis Kaune. Ideologijos klausimams buvo skirtos 3 paskaitos: kun. Juozo Tumo-Vaižganto „Tautininkai ir religija“, prof. Izidoriaus Tamošaičio ir A. Mačiuikos paskaitos apie sąjungos tikslus ir priemones jiems pasiekti. Suvažiavime nutarta leisti sąjungos leidinį „Jaunoji karta“, patvirtintas ženklelio projektas, išrinkta nauja Centro valdyba su B. Grėbliūnu priešakyje.
Praėjus metams nuo įstatų įregistravimo, sąjunga jau turėjo daugiau kaip 4000 narių, susibūrusių 122 skyriuose. 1928 m. rugsėjo 15 d. buvo išleistas pirmasis „Jaunosios kartos“ numeris.
1929 m. birželio 29–30 d. Kaune įvyko antrasis sąjungos atstovų suvažiavimas. Jame sąjungos vadovu išrinktas valstybės Prezidentas Antanas Smetona, garbės nariais – kunigas Juozas Tumas-Vaižgantas, profesorius Izidorius Tamošaitis ir dr. Vydūnas.
Trečiasis suvažiavimas įvyko 1930 m. rugsėjo 13–14 d. Jo išvakarėse Sąjunga turėjo 405 skyrius ir 22000 narių. Suvažiavime buvo išrinkta nauja Centro valdyba, kun. J. Tumas-Vaižgantas Vytauto bažnyčioje pašventino sąjungos vėliavą.
Ketvirtajame suvažiavime, įvykusiame 1931 m. gruodžio 29–30 d., buvo pakoreguoti įstatų skyriai, reglamentuojantys organizacijos struktūrą.
1931 m. spalio 17 d. įkurta Jaunalietuvių sporto organizacija (JSO). Organizuotą ir sistemingą fizinio lavinimo ir sporto veiklą JSO pradėjo 1932 m. Tais metais įvyko keletas pirmųjų JSO sąskrydžių. Nors pirmieji sąskrydžiai buvo negausūs, dalyvavo vos keli šimtai dalyvių, tačiau jie paskatino ruoštis didesniems sąskrydžiams. Tų metų žymiausias sąskrydis įvyko Marijampolėje rugpjūčio 28 d., kuriame dalyvavo apie 700 sportininkų. Pirmasis oficialus JSO sportininkų sąskrydis įvyko 1933 m. liepos 1–2 d. Kaune. 1934 m. sąskrydyje dalyvavo jau per 12600 sportininkų. Tų pačių metų rugsėjo 8–9 d., minint A. Smetonos 60-metį, buvo surengta jaunalietuvių sportininkų estafetė, kurioje dalyvavo 2500 sportininkų. Pirmojoje Tautinėje olimpiadoje, įvykusioje 1938 m. Kaune, JSO sportininkai laimėjo 38 aukso, 46 sidabro ir 69 bronzos medalius.
1931 m. spalio mėn. prie sąjungos Centro valdybos sudarytas meno ir literatūros klubas kultūriniam bei estetiniam auklėjimui skleisti. Jo pastangomis buvo organizuojami chorai (prieš uždraudžiant „Jaunąją Lietuvą“ ji turėjo 91 keturbalsį ir 125 dvibalsius chorus), dirigentų konkursai, rengiamos dainų šventės, pradėta gaivinti senąją lietuvių kanklių ir skudučių muziką. Kaunas ir didesnieji skyriai turėjo 18 dūdų, 115 styginių, 47 skudučių orkestrus. Buvo surengta daugybė teatro vaidinimų, didesniuose miestuose dažnai vyko literatūros vakarai, konkursai.
Sąjunga leido knygas, laikraščius, buvo įkūrusi apie 300 bibliotekų, nuo 1935 m. vedė nuolatines jaunimo radijo valandėles valstybės radiofone, o nuo 1938 m. turėjo ir savo trumpųjų bangų radijo siųstuvą. Žurnalas „Jaunoji karta“ tapo savaitiniu.
1935 m. gegužės 11 d. visuotinis skyrių atstovų suvažiavimas priėmė naujus sąjungos įstatus, savo garbės nariu išrinko kun. Vladą Mironą.
1936 m. vasario 6 d. uždraudus partijų veiklą, ji liko vienintele legalia jaunimo organizacija Lietuvoje. 1938 m. birželio 12 d. įvykęs suvažiavimas garbės nariu išrinko Juozą Tūbelį.
Tarpukaryje JSO yra žaidęs legendinis, pirmasis lietuvis olimpinis čempionas krepšininkas Pranas Lubinas, kuris su JAV rinktine 1936 m. Berlyno olimpiadoje iškovojo aukso medalius. Pranas Lubinas tris kartus per savaitę po dvi valandas treniruodavo Lietuvos rinktinę, įstojo į JSO ir 1936 metų rudenį žaidė jos komandoje per Lietuvos taurės bei Lietuvos pirmenybių rungtynes. „P. Lubinas atsidūrė Lietuvoje ir čia nepasiliko pasyvus žiūrovas mūsų sportiniame gyvenime, nesididžiavo laimėtu aukso medaliu, o pats įstojęs į JSO aktyviai dalyvavo sportinėje veikloje ir, be to, dar prisidėjo prie visų klubų krepšininkų treniravimo. Jo dėka mūsų krepšinio žaidimas pakilo visa klase aukščiau. Štai lietuvio, nors ir Amerikoje gimusio, darbas savo tėvynei“, – išlydėdamas P.Lubiną jo nuopelnus aprašė „Lietuvos aido“ dienraštis (1936 m. lapkričio 12 d.).
„Jaunosios Lietuvos“ veikla nutraukta SSRS okupavus Lietuvą, kolaboracinės vyriausybės vidaus reikalų ministro 1940 m. birželio 19 d. įsakymu. Iki Lietuvos okupacijos Sąjunga turėjo daugiau nei 1200 skyrių ir per 40000 narių.
SSRS okupavus Lietuvą, marionetinio vidaus reikalų ministro 1940 m. birželio 19 d. nutarimu Lietuvių tautinės jaunuomenės „Jaunosios Lietuvos“ sąjunga su visais jos padaliniais Lietuvoje buvo uždaryta. 1940 m. liepos 7 d. VSD direktoriaus Antano Sniečkaus patvirtintu priešvalstybinių partijų ir liaudies priešų sunaikinimo planu bei 1940 m. lapkričio 28 d. NKVD komisaro įsakymu buvo suimta daug „Jaunosios Lietuvos“ vadovų, kurie vėliau pateko į SSRS lagerius ir nemaža dalis jų vėliau žuvo.
Organizacijos atsikūrimas
1993 m. organizacijos gretose buvo 524 nariai. 1992–1995 m. jaunalietuviai leido laikraštį „Tautos valia“, kuris ėjo 4–5 tūkst. egz. tiražu; iš viso išleisti 38 numeriai.
Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga „Jaunalietuviai“ – veikia nuo 1994 m. (ištakos 1927 m.).
Nuo 2022 m. birželio 2 d. Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos „Jaunalietuviai“ ir Jaunalietuvių sporto organizacijos (JSO) vadove tapo Mireta Lingevičiūtė.
2022 m. liepos 14–17 d. Druskininkuose vyko XI Pasaulio lietuvių sporto žaidynės. Į žaidynes susirinko apie 3000 dalyvių iš 26 šalių ir Lietuvos. Daugiausiai dalyvių atvyko iš Jungtinių Amerikos Valstijų ir Jungtinės Karalystės. Žaidynėse JSO varžėsi 4 sporto rungtyse: petankės, šaudymo, smiginio ir teniso.
2022 m. rugsėjo 16–18 d. Palangoje vyko įspūdingas kasmetinis trijų dienų sporto ir sveikatingumo festivalis „Sportas visiems #Beactive 2022“ su daug skirtingų fizinio aktyvumo veiklų ir priemonių – mankštų, šokių, konkursų, varžybų.
Festivalyje JSO dalyvavo 8 sporto rungtyse: petankės, diskgolfo, šaudymo pneumatiniu šautuvu, grindų riedulio turnyre, šiaurietiško ėjimo pamokose, pasagos mėtymo varžybose, baudų mėtymo konkurse, keliautojų laipiojimo alpinizmo sienelės varžybose.
Veikla Elektrėnuose
2022 m. rugsėjo 24 d., pažymėdami tradicinį BeActive Europos sporto savaitės renginį, „Jaunalietuviai“ ir Elektrėnų laisvalaiko centras Elektrėnuose surengė riedučių, lietuviško ritinio ir mankštos šventę.
Europos sporto savaitė – tai Europos Komisijos iniciatyva, skatinanti sportą ir fizinį aktyvumą visoje Europoje. Nors oficialios Europos sporto savaitės datos yra kiekvienų metų rugsėjo 23–30 dienos, tačiau ši visą Europą apimanti kampanija skatins europiečius būti aktyvius visus metus. Iniciatyvą nuo 2015 metų vykdo 31 Europos šalis.
2022 m. gruodžio 14 d. Elektrėnų laisvalaikio centre vyko neįgaliųjų sporto šventė-varžybos „Kalėdinė taurė 2022“.
Šis renginys – tai LTJS „Jaunalietuviai“ iniciatyva, skatinanti neįgaliųjų fizinį aktyvumą, visapusišką neįgaliųjų integraciją ir pozityvų visuomenės požiūrį į neįgaliųjų sportą.
2023 m. gegužės 26–27 dienomis Palangoje vyko JSO sportininkų žaidynės (sąskrydis). Žaidynių tikslas – skatinti sportinį aktyvumą, sveiką gyvenseną ir prisidėti prie aktyvaus judėjimo Lietuvoje plėtros. Šiais metais žaidynės buvo surengtos siekiant paminėti 90-tąsias pirmųjų žaidynių metines. 2023 m. jos tapo ir pirmosiomis oficialiomis JSO žaidynėmis po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo.
LTJS „Jaunalietuviai“ ir Jaunalietuvių sporto organizacijos (JSO) vadovė Mireta Lingevičiūtė
JSO nuotr.