Onutės Kulbokienės žodžių, surašytų į knygas, laiko bangos nenuplaus

Oną Kulbokienę (centre) sveikina artimieji

2026 m. liepos 28d. gausiai rinkosi žmonės į Elektrėnų bibliotekos salę, kur vyko rengi­nys „Padraugaukime“. Renginyje bu­vo pristatytos poetės Onutės Kulbokienės keturios serijinės knygos: „Į eiles sudėjau“ (poezija, 2023 m.), „Laikas pėdsakus paliko“ (poezija, 2024 m.), „Su mei­le širdyje“ (poezija ir haiku, 2025 m.), „Raskim džiaugsmą žieduo­se“ (poezija ir haiku, 2026 m.).
Džiugu, kad Elektrėnuose toks renginys „Padraugaukime“ vyko jau trečią kartą. Čia renkasi rašytojai, literatai, kūrybos mylėtojai iš Vilniaus, Kaišiadorių, Semeliškių, Valkininkų, Šalčininkų ir kitų Lietuvos kampelių. Jie pristato savo kūrybos knygas, skaito eilėraščius ir prozos kūrinius. Dažniausiai renginius organizuoja ir moderuoja LKRS pirmininkė Onutė Kulbokienė. Šį kartą­ renginį moderavo ir vedė buvu­si Elektrėnų bibliotekos vedėja Genutė Dapkevičienė, jai padėjo Žiežmarių gimnazijos mokytoja Renata Kisnierienė. Iš pradžių buvo trumpai pristatyta renginio programa. Renginio vedėja pristatė poetę Onutę Kulbokienę. Ji užaugo Kietaviškių seniūnijos Gilūšio kaime, savo tėvų ir senelių gimtinėje. Poetė yra žymaus šio krašto knyg­nešio Motiejaus Grybausko pro­anūkė. Ji yra didelė jo veiklos puoselėtoja, todėl susirinkusi daug medžiagos apie prosenelį ir noriai dalinosi su kitais. Stiprus knygnešio pavyzdys atsiskleidžia poetės kūryboje: meilė gimtajam kraštui, jaunystės ir dabarties miestui Elektrėnams. Jos eilės tarsi guo­džia, ramina, džiugina kiekvieno skaitytojo širdį. Kūryba ją užvaldžiusi nuo paauglystės, nes puiki gamta, gražūs ežerai, daugybė kalnų ir kalnelių, miškai ir pievos bei kilnios artimųjų širdys buvo ir yra stiprus impulsas rašyti. Ji su vyru Vytautu, kuris buvo elektrinės darbuotojas, užaugino du sūnus. Sūnus Arūnas yra žinomas šalyje gydytojas, medicinos mokslų daktaras, savivaldybės tarybos narys, sūnus Nerijus, įgijęs aukštąjį išsilavinimą, dirba Elektrėnų elektrinėje – VRM apsaugos sistemoje. Poetę visada džiugina anūkė Gabija, medicinos mokslų studentė, einanti savo tėčio pėdomis. Anūkas Deividas mokosi Elektrėnų „Ąžuolyno“ progimnazijoje.
Onutė yra labai draugiška, nuoširdi, veikli, darbšti ir kūrybinga. Jos išsilavinimas yra aukštasis. Tai toks žmogus, kuris visada randa laiko viskam ir visada, nesiskundžiantis savo problemomis. Reikia tik stebėtis, kaip ji visur suspėja. Ji yra Lietuvos ra­šytojų sąjungos pir­mininkė, Vilniaus tarptautinės rašytojų, literatų, menininkų ir dailininkų gildijos „Vingis“ pirmininkė, Elektrėnų sveikatos draugijos „Mes esame“ vadovė, Elektrėnų literatų klubo „Strėva“ narė, savivaldybės Šeimų tarybos narė, bendruomenės „Elektrėnų kraštas“ narė, TAU studentė, labai aktyviai dalyvauja organizuojamuose konkursuose. Konkurso „Pavasario dvelksmas“ – I vietos laimėtoja, „Aš myliu Tave, Lietuva“ I vieta (prozos kūriniai, 2018 m.), „Vilnius Vingiečių širdyse“ I vieta (prozos kūriniai, 2022 m.), „Mama, ačiū Tau už gyvenimą“ I vieta (prozos kūriniai, 2024 m.).
Poetės kūryba jau skelbta 48 įvairių draugijų almanachuose. 2012 m. yra išleista pirmoji prozos ir poezijos knyga „Lietuvišką žodį branginkim“, 2015 m. haiku knyga „Nušvitusi akimirka“, 2019 m. „Jausmų ir žodžių vingiai“, 2020 m. „Minčių vėtrungė“, 2022 m. „Įsisupus į laiko šilką“ ir 4 serijinės knygos „Į eiles sudėjau“, „Su mei­le širdyje“, „Laikas pėdsakus paliko“ ir 2026 m. „Raskim džiaugsmą žieduose“ – šioje knygelėje naujai sukurtos ir ankstyvesnės eilės apie gėles, haiku stiliumi parašytos mintys. Poetės kūryba tarsi besiskleidžiančių gėlių žiedai ir lyg upelio čiurlenimas, gaivaus vėjo dvelksmas. Jos poezija yra šilta, aiški ir panaikina distanciją tarp skaitytojo ir autoriaus. Autorė skaitytojus sudomina švelniai, nieko neprimesdama, bet tarsi pasitelkdama kažkokį hipnozinį kodą, kurio mes nepastebime, nepajuntame, kaip įvyksta simbiozė su tekstu, ir negali tiksliai įvardinti, kas tai yra. Autorė apie savo eiles teigia: „Rašau tuomet, kai norisi dainuo­ti, kai norisi kažkam ir džiaugsmą atiduoti“ (knyga „Įsisupus į laiko šilką“). 9-oje knygoje „Raskim džiaugsmą žieduose“ teigia: „Rašau tuomet, kaip jausmas spaudžia širdį, kaip randa tyluma ir sienos girdi“. Knygų redaktorė Renata Kisnierienė teigia, kad autorė savo pastabias įžvalgas meistriškai įkomponuoja į šiluma dvelkiančius posmus. Eilės yra lengvai skaitomos ir gerai suprantamos. Kūryboje nelieka praleista mažiausia detalė, kuri nuspalvina temos visumą, pripildydama plačią esmę ir prasmę. Ji teigė, kad poezijoje yra daug ir emocinių žodžių, tai tarsi haiku, kurie neturi jokios reikšmės. Poetės kūryba yra jausmas ir svajonė, meilė ir ilgesys, džiaugsmas, o kartais ir skausmas, bei žodžiai, pavirtę daina. Skaitai jos kūrybą ir pasilieka išmintis širdyje, prasmingi žodžiai apie gamtą, žmogų, pavasarį, vasarą, rudenį pasiekia mūzas, bangeles: „Ateik su šypsena“ iš knygos „Su meile širdyje“, „Pražydo žiedai“ iš knygos „Raskim džiaugsmą žieduose“.
Rašytoja LNRS narė, Vilniaus tarptautinės gildijos „Vingis“ narė Loreta Pladienė teigė: „Onutės poezija yra gimusi iš žemės, iš gyvenimo patirties, iš meilės žmogui, gamtai ir įsitaiso žmogaus širdyje ilgam, tarsi įžiebdama žvakę, kurios šviesa lydi žmogų per kasdienybės rūką“.
Poetės pasaulis prasideda ten, kur prasideda Lietuva – nuo rasotos pievos, nuo rugių lauko, nuo senojo kaimo kelelio. Gamta poetės kūryboje tarsi tampa gyvu veikėju, žmogaus likimo bendrininke. Medžiai, upės, rugiai, paukščiai ir metų laikai tarsi kalba ta pačia kalba, kaip ir žmogaus širdis. Ji rašo knygoje „Į eiles sudėjau“: „Gyvenimas – tai gyvybės jūra su seklumom ir vingiais krante. Gyvenimas yra nebaigtos dainos ir pasakos, pasiklydusios metų glėby“.
Meilė Lietuvai neturi skambių deklaracijų, nepapuošta didingomis frazėmis, o tarsi alsuoja paprastumu ir kasdienybe, pagarba gamtai ir kalbai bei dėkingumu žmonėms, kurie savo darbų siekiais kūrė Lietuvos vardą. Ne mažiau svarbi jos kūrybos ašis yra žmogus, kuriam ji moka ištarti šiltą žodį, ištiesti ranką, mokėti atleisti ir pamilti. Ypatingai jautriai poetė kalba apie tėvus. Motina – tai švelnumo, kantrybės ir begalinės meilės versmė. Tėvas – atsakomybės, išminties ir darbštumo simbolis. Manau, kad šie įvaizdžiai yra tikri ir išaugę iš gyvenimo patirties, todėl paliečia skaitytojo širdį. Visa tai atsiskleidžia visose poetės knygose. Autorė vengia paslėpto ir dirbtinio žodžių puošnumo. Jos žodžiai yra neutralūs, gyvenimiški ir melodingi, kuriuose slypi tikroji meninė jėga. Tokia poezija yra labai reikalinga ir ji tampa tarsi dvasiniais namais, į kuriuos visada norėsi sugrįžti ir paklausyti poetės eilių. Labai daug sveikinimų poetei nuo gildijos „Vingis“ narių. Renginyje dalyvavo ir padėkos žodžius tarė bei poetės eilėraščius skaitė Elektrėnų savivaldybės administracijos direktorė Jekaterina Goličenko bei Elektrėnų seniūnijos seniūnė Toma Žilinskytė.
Elektrėnų literatų klubo „Strėva“ pirmininkė Vilija Do­brovolskienė pasakė daug gra­žių žodžių ir pasveikino autorę, klubo narės Vlada Kursevičienė, Lionė Urbonavičienė ir Nijolė Uscilienė skaitė taip pat Onutės Kulbokienės eilėraščius. LKRS atstovės Nijolė Sedleckaitė ir Lionė Bulaukienė skaitė autorės parašytus eilėraščius „Elektrėnai“, „Tu Tėvyne, tu tikra mama“. Vilniaus tarptautinės literatų, rašytojų ir menininkų gildijos „Vingis“ vardu kalbėjo Georgijus Kubin. Jis taip pat skaitė poetės eilėraščius „Pavasario dvelksmas“, „Raskim tikrą džiaugsmą žieduose“. Eiles deklamavo ir skaitė Tatjana Kaziūnienė. Nuo sveikatos draugijos „Mes esame“ sveikinimo žodį tarė Gražina Lukaševičienė. Džiugu, kad atvyko ir LKRS atstovės iš Šalčininkų Danutė Žukovskienė ir iš Valkininkų Eugenija Strazdienė. Jos perskaitė po eilėraštį ir tarė šiltus padėkos žodžius Onutei už kryptingą, organizuotą ir prasmingą darbą LKRS.
Visus labai nuotaikingai palinksmino konkurso Grandpri laureatės Birutė Gaučienė ir Inga Gučienė. Jos atliko dvi dainas pagal autorės žodžius, tai „Lietuva“ ir „Alyvos žydės“. Išradingomis ir gražiomis dainomis visus nudžiugino Kaišiadorių rajono Kaugonių moterų kvintetas „Vėtrungė“ (vadovė Elvyra Mazilauskienė) ir Elektrėnų savivaldybės Semeliš­kių vokalinis ansamblis „Svaja“ (vadovė Gražina Barzdaitienė).
Renginio pabaigoje prie Onutės priartėjo artimiausių ir mylimiau­sių žmonių, giminių būrelis. Jų vardu vyriausias sūnus Arūnas tarė žodį už viską padėkodamas motinai, visi įteikė gėles, o autorė tarė šilčiausius padėkos žodžius giminėms, draugams, draugijų atstovams, LKRS nariams ir visiems, kas rado laiko ir sudalyvavo renginyje.
Bibliotekos atstovė Raimon­da Raudoniūtė tarė ačiū už kū­rybiškumą ir už tai, kad iš karto perskaitytos autorės knygos. Visiems palinkėjo prasmingos ir geros kloties, o autorei dar kurti ir kurti, įteikė gėles.
Knygų autorė Onutė Kul­bokienė liko labai sužavėta tuo, kad buvo daug norinčių pa­kalbėti, perskaityti eilėraščius ir apibūdinti jos kūrybos kelią. Ačiū tarė visiems, o labiausiai ačiū bibliotekos vadovams, kurie suteikė galimybę pasinaudoti sale ir už pagalbą ­ruošiant renginį.

Informaciją pateikė Onutė Grybauskaitė-Kulbokienė