Rugpjūčio 8–9 dienomis Elektrėnų tvenkinys vėl prisipildė burių. Tradicinė regata „Elektrėnų vėjas“ šiemet dalyvius pasitiko visiškai nauju formatu – pirmą kartą pagrindinės lenktynės surengtos „raid“ principu. Daugiau kaip 30 jachtų ir apie 60 sportininkų laukė ne įprasti trumpi ratai tarp ženklų, o ilga kelionė per Elektrėnų marias, kurioje reikėjo ne tik greičio, bet ir kantrybės, navigacijos, taktinio mąstymo bei gebėjimo perskaityti kiekvieną vėjo pasikeitimą.
Pirmą kartą – „raid“ per Elektrėnų marias
Pagrindiniu šių metų „Elektrėnų vėjo“ akcentu tapo visiškai naujas varžybų formatas. Po starto jachtų laukė ne keli trumpi ratai prieš vėją ir pavėjui, o ilga distancija per didelę Elektrėnų marių akvatorijos dalį.
Tai buriavimą pavertė savotišku taktiniu nuotykiu. Reikėjo ieškoti vėjo tarp salų, numatyti, kur susiformuos štilio zonos, o kur iš debesų gali nusileisti stipresnis škvalas. Vienoje marių dalyje sportininkai galėjo skrieti dideliu greičiu, o jau po kelių minučių atsidurti beveik visiškoje vėjo „skylėje“. Prie viso to prisidėjo seklumos, salos, skirtingas kranto reljefas ir būtinybė tiksliai įveikti nustatytą distanciją.
Čia nebepakako vien greito laivo – reikėjo matyti visą marių „šachmatų lentą“. Kartais keliolikos metrų posūkis galėjo reikšti didžiulį laimėjimą, o viena navigacinė ar taktinė klaida – prarastas minutes ar net visą rezultatą.
F18 – LTU-23 ataka iš galo
Greičiausią regatos laivyną sudarė F18 katamaranai. Po puikaus starto iniciatyvą perėmė LTU-22 Nerijus Butkevičius ir Evaldas Jonikas. Atrodė, kad jie kontroliuoja situaciją, tačiau „raid“ formatas labai greitai parodė savo charakterį.
LTU-23 Martynas Banys ir Artūras Beinaravičius startavo paskutinėje pozicijoje, tačiau pasirinko taktiškai tikslesnę liniją. Sprendimas pasiteisino: jie pradėjo sparčiai mažinti atsilikimą, pasivijo lyderius, aplenkė juos ir vėliau jau patys kontroliavo lenktynes. Ilgoje distancijoje jų taktika ir gebėjimas skaityti Elektrėnų marių vėją tapo lemiamu faktoriumi.
Konkurencingai buriavusiai kitai įgulai daugiausia problemų kilo pavėjinėse distancijos dalyse, kai stiprūs gūsiai katamaraną įgreitindavo iki didelio greičio ir keldavo valdymo iššūkių. Lemtinga tapo navigacijos klaida – nebuvo teisingai įveikta visa nustatyta distancija. Nors finišo linija buvo kirsta pirma, po krante išnagrinėto protesto įgula buvo diskvalifikuota. Tai tapo geriausiu „raid“ formato pamokos pavyzdžiu: neužtenka būti greičiausiam – reikia teisingai įveikti visą distanciją.
F18 trejetukas: 1. LTU-23 – Martynas Banys / Artūras Beinaravičius; 2. LTU-22 – Nerijus Butkevičius / Evaldas Jonikas; 3. LTU-239 – Gediminas Narūnas / Žygimantas Narūnas.
„Finn“ – LTU-80 kontrolė
„Finn“ klasėje jau po pirmojo rato pradėjo ryškėti jėgų santykis. Sportininkai išsirikiavo pagal pajėgumą, o užtikrintai pirmavęs LTU-80 Kęstutis Sapežinskas savo pranašumą išlaikė iki finišo. Antrąją vietą užėmė LTU-210 Arvydas Straševičius, trečiąją – LTU-10 Kęstutis Rėklys.
Ilga distancija „Finn“ vairininkams tapo ne tik taktikos, bet ir fizinės ištvermės išbandymu – visus sprendimus ir visą darbą sportininkas turėjo atlikti vienas.
Didžiausia drama – „Open“ grupėje
Emocingiausias pirmosios dienos finišas neabejotinai vyko kreiserinių ir pramoginių jachtų „Open“ grupėje. Po puikaus starto į priekį šovė Pranas Sasnauskas ir Kęstutis Gustas. Jų duetas greitai atsiplėšė nuo didžiosios dalies laivyno ir ilgą laiką atrodė labai užtikrintai.
Iš paskos kantriai artėjo „Mery Quic“ LTU-S126, kurios kapitonas Tomas Karazija. Paskutinėje distancijos dalyje „Mery Quic“ pavyko aplenkti iki tol pirmavusius varžovus ir pirmiems pasiekti finišą.
Už jų vyko tikra drama. Pranas Sasnauskas ir Kęstutis Gustas nepataikė į finišo vartus ir buvo priversti akimirkai grįžti bei ištaisyti klaidą. Tuo metu „Vega“ LTU-240, vairuojama Tomo Juodeikio, dideliu greičiu skriejo finišo link. Atrodė, kad antroji vieta jau išslydo iš rankų, tačiau duetas spėjo ištaisyti klaidą. Abi jachtos artėjo praktiškai kartu, o vos apie pusė metro nulėmė, kad Sasnauskas ir Gustas išsaugojo antrąją vietą.
„Open“ grupės trejetukas: 1. „Mery Quic“ LTU-S126 – Tomas Karazija; 2. „Darnera“ PL-42 – Pranas Sasnauskas / Kęstutis Gustas; 3. „Vega“ LTU-240 – Tomas Juodeikis.
RS Feva – brolių Banių pergalė
Jaunųjų buriuotojų laivyne į „raid“ nuotykį leidosi penkios RS Feva įgulos. Nuo pat pradžių tempą diktavo LTU-4 Mykolas Leipus ir Rugilė Bedalytė, atstovaujantys Neringos sporto mokyklai ir Elektrėnų savivaldybės sporto centrui.
Tačiau LTU-5 Vakaris Banys ir Gabrielius Banys vis geriau sprendė taktines dilemas, tiksliau rinkosi kelią skirtingose marių dalyse ir ypač sėkmingai įveikė antrąjį ratą. Po jo jau buvo aišku, kad broliai Baniai savo pranašumo lengvai neatiduos. Jie finišavo pirmi, Mykolas Leipus ir Rugilė Bedalytė liko antri.
Dideliu pasiekimu tapo LTU-1 Domanto Urbono ir Miglės Markevičiūtės trečioji vieta. Elektrėniečiai sugebėjo aplenkti „Gero Vėjo“ klubo ir Nacionalinės buriavimo akademijos komandas ir užkopti ant prizininkų pakylos.
RS Feva trejetukas: 1. LTU-5 – Vakaris Banys / Gabrielius Banys; 2. LTU-4 – Mykolas Leipus / Rugilė Bedalytė; 3. LTU-1 – Domantas Urbonas / Miglė Markevičiūtė.
Antroji diena – sprintas ten, kur dar buvo vėjo
Sekmadienį vėjas buriuotojų nelepino. Didžiosioms jachtoms kokybiškų lenktynių surengti nepavyko, tačiau jaunieji RS Tera buriuotojai pasinaudojo pakrantės terminio vėjo periodais ir surengė dinamiškas sprinto formato varžybas. Atkrintamosiose lenktynėse paaiškėjo U15 ir „Open“ grupių nugalėtojai.
RS Tera U15 grupėje triumfavo Miglė Markevičiūtė. Antra liko Ugnė Vitkauskaitė, trečias finišavo debiutantas Simonas Paškevičius.
Vyresniųjų „Open“ grupėje po sėkmingo pavėjinio kurso pirmas finišavo Mykolas Leipus, antras – Vakaris Banys, trečia – Rugilė Bedalytė. Rugilės rezultatas tapo viena gražiausių dienos istorijų. RS Feva klasėje jos įprasta pozicija yra jūreivė, todėl Elektrėnuose jai teko perimti vairą ir sprendimus priimti kaip vairininkei. Ji aplenkė ne vieną labiau patyrusį vairininką. Šis rezultatas ypač svarbus jos sportiniam tobulėjimui ir ruošiantis Europos RS Feva čempionatui.
Nuo septynerių iki septyniasdešimties
Regatoje dalyvavo daugiau kaip 30 jachtų ir apie 60 sportininkų. Jauniausiam dalyviui buvo vos septyneri, o vyriausias jau buvo perkopęs septyniasdešimtmetį. Vienoje akvatorijoje kartu lenktyniavo vaikai, jaunimas, tarptautinių čempionatų dalyviai ir dešimtmečių buriavimo patirtį sukaupę veteranai.
Varžybas nuo kranto stebėjo gausus būrys žiūrovų: tėvai, draugai, giminės, jaunesnieji broliai ir seserys. Grįžusių dalyvių laukė ir tikras kranto akcentas – Martyno Norkaus virta žuvienė. Tokios akimirkos kuria klubą ir bendruomenę: varžovas ant vandens, grįžęs į krantą, vėl tampa bičiuliu.
Teisėjams ir protestų komitetui darbo netrūko
Varžyboms teisėjavo Edvardas Vozgėla ir Darius Gerasimavičius, o protestų komitetui vadovavo Ričardas Davidavičius. Ilga distancija, skirtingos jachtų klasės, navigaciniai sprendimai ir situacijos, kai greičiausiai finišavęs laivas nebūtinai buvo teisingai įveikęs visą distanciją, pareikalavo kruopštaus situacijų nagrinėjimo.
Pirmasis „raid“ eksperimentas Elektrėnuose suteikė vertingos patirties ir organizatoriams bei parodė, kad toks formatas gali tapti įdomia tradicinės regatos dalimi ateityje.
Regata, kuri primena Elektrėnų buriavimo šaknis
„Elektrėnų vėjo“ regata skirta prisiminti legendinį buriavimo entuziastą Leoną Valinevičių, kurio dėka Elektrėnai pradėjo augti kaip buriavimo vieta Lietuvoje. Jo pradėtą darbą šiandien nuosekliai tęsia Elektrėnų buriuotojų klubas „Poseidonas“, populiarindamas buriavimą ir siekdamas į šį vėjo bei burių žaidimą įtraukti vis daugiau vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų.
Regatą organizavo Elektrėnų buriuotojų klubas „Poseidonas“ drauge su Lietuvos katamaranų jachtų asociacija.
Klubo vadovas Vaidas Bernotas: didžiausias rezultatas – auganti buriavimo bendruomenė
„Elektrėnų vėjo“ regatą apibendrinęs Elektrėnų buriuotojų klubo „Poseidonas“ vadovas Vaidas Bernotas pabrėžė, kad šiandien klubo pažangą galima vertinti ne tik pagal sportinius rezultatus, bet ir pagal augantį laivyną, jaunimo įsitraukimą bei Elektrėnams patikimus vis aukštesnio lygio renginius.
Kaip vertinate šių metų „Elektrėnų vėjo“ regatą?
Šiemet norėjome ne tik surengti dar vieną regatą, bet ir pasiūlyti buriuotojams kitokią patirtį. „Raid“ formatas tam labai tiko. Elektrėnų marios turi salas, įlankas, seklumas, vėjo šešėlius ir labai skirtingas sąlygas atskirose akvatorijos vietose. Todėl čia svarbus ne tik greitis – reikia mąstyti, stebėti aplinką, pasirinkti maršrutą. Manau, pirmasis bandymas parodė, kad šis formatas turi ateitį.
Kuo ši regata svarbi pačiam klubui?
Ji jungia mūsų istoriją ir dabartį. Regata skirta prisiminti L. Valinevičių, kurio entuziazmas padėjo Elektrėnuose atsirasti buriavimo tradicijai. Mums svarbu ne tik prisiminti tuos žmones, bet ir tęsti jų pradėtą darbą. Kai šiandien vienoje regatoje matai septynerių metų vaiką ir daugiau kaip septyniasdešimties metų buriuotoją, supranti, kad buriavimas čia yra gyvas.
Elektrėnų buriuotojai vis dažniau matomi ir didžiosiose varžybose. Ką tai reiškia?
Mūsų klubo nariai startuoja prestižiniame ORC Europos čempionate Klaipėdoje, jaunieji sportininkai dalyvauja pasaulio RS Feva čempionatuose ir kitose tarptautinėse regatose. Tai labai svarbu, nes parodo, kad iš Elektrėnų galima keliauti iki aukščiausio lygio varžybų. Tačiau klubo sėkmė nematuojama vien medaliais. Didžiausia mūsų pergalė – kad Elektrėnų mariose daugėja burių ir žmonių, kurie nori buriuoti.
Kas šiandien yra svarbiausia „Poseidono“ augimui?
Vaikai ir jaunimas. Jeigu jie ateina į klubą, pradeda buriuoti, atsiveda draugus, o kartu į veiklą įsitraukia jų šeimos – turime ateitį. Regatoje matėme daug tėvų, draugų, jaunesnių brolių ir seserų. Jie dar nebūtinai buriuoja, bet jau yra šalia vandens ir buriavimo. Iš tokių dalykų ir gimsta bendruomenė.
Lietuvos buriuotojų sąjunga Elektrėnams patikėjo ir Lietuvos „Team Racing“ čempionatą. Ar tai klubo darbo įvertinimas?
Be abejo. Rugpjūčio 20–23 dienomis Elektrėnuose vyksiantis Lietuvos komandinių buriavimo lenktynių čempionatas mums yra ir atsakomybė, ir pasitikėjimo ženklas. „Team Racing“ – labai dinamiškas, taktiškas formatas, reikalaujantis gero organizacinio pasirengimo. Tai, kad nacionalinė buriavimo organizacija tokį čempionatą patiki Elektrėnams, rodo, jog mūsų sukaupta patirtis ir nuoseklus darbas yra matomi.
Kas Elektrėnų buriavimo laukia artimiausiu metu?
Po „Team Racing“ čempionato rugpjūčio 23–26 dienomis organizuosime jaunimo buriavimo stovyklą „Kas buriuoja – viską moka“, kuria simboliškai palydėsime vasarą ir pasitiksime mokslo metus. Norime vaikams parodyti, kad buriavimas moko ne tik valdyti laivą. Jis moko savarankiškumo, atsakomybės, komandinio darbo, gebėjimo priimti sprendimus ir atsakyti už juos.
Kokį Elektrėnų buriavimo klubą norėtumėte matyti po kelerių metų?
Norėčiau, kad Elektrėnų mariose būtų dar daugiau burių ir kad klubas išliktų vieta visiems – nuo pirmą kartą į laivą įlipančio vaiko iki patyrusio buriuotojo. Tarptautiniai rezultatai yra svarbūs ir jais didžiuojamės, tačiau tikroji klubo vertė atsiranda tada, kai buriavimas tampa miesto ir bendruomenės dalimi. Jeigu vaikai čia užauga su burėmis, vėliau grįžta, perduoda patirtį kitiems – vadinasi, einame teisingu keliu.
„Elektrėnų vėjas“ pučia toliau
Šių metų regata parodė visą Elektrėnų buriavimo spektrą: F18 greitį, „Finn“ ištvermę, kreiserinių jachtų dramą, jaunųjų RS Feva ir RS Tera sportininkų azartą, protestų komiteto sprendimus ir gausią bendruomenę krante. Tačiau svarbiausia žinia slypi ne vien rezultatų lentelėse. Elektrėnuose buriavimas auga – nuo pirmųjų vaikų startų iki pasaulio čempionatų, nuo klubinės regatos iki Lietuvos čempionato organizavimo. Tai nuoseklaus EBK „Poseidono“, padedant Elektrėnų savivaldybei per Sporto rėmimo programas, patalpų panaudą ir pan. darbo, rėmėjų, savanorių, trenerių, sportininkų, tėvų ir visos buriavimo bendruomenės rezultatas.
„Elektrėnų vėjas“ pučia toliau.
Darius Gerasimavičius