Nijolė Kleinienė: Elektrėnuose gyventi ir dirbti gera

Nijolė Kleinienė: Elektrėnuose gyventi ir dirbti gera

Šių metų spalio 10 dieną Elektrėnų vaistinė švęs 50-ies metų jubiliejų. Jau 46-tus metus vaistinei vadovauja Nijolė Kleinienė, kuri iš meilės pirmai darbovietei ir Elektrėnams ne kartą atsisakė pasiūlymų dirbti sostinėje. Visa tai, pasak vaistininkės, dėl to, kad Elektrėnuose visada dirbo gerame kolektyve, čia gera gyventi, netrūksta veiklos, supa mieli, energingi, geraširdžiai žmonės.

Virginija JACINAVIČIŪTĖ

Vaistininkė, kuria didžiavosi

Nijolė Kleinienė vaistininko profesija susižavėjo kai vos baigusi vidurinę mokyklą dvejus metus dirbo gimtųjų Varnių vaistinėje. Jai vadovavo kaimynystėje gyvenusi sumani vaistinės vedėja G. Midverienė. Nijolei darbas labai patiko: traukė švari aplinka, tyla, paslaptingumas. Be to, jos vaikystė praėjo medikų apsupty, nes jos tėvas taip pat dirbo medicinos darbuotoju, buvo gerbiamas vietos gyventojų.

Po dvejų metų darbo vaistinėje ji nusprendė mokytis farmacijos tuometiniame Kauno medicinos institute. Baigusi mokslus, ji visą gyvenimą dirbo taip, kad pirmoji darbdavė ja labai didžiavosi ir visuomet pabrėždavo, kad ji pati išauklėjo tokią puikią vaistininkę.

Perėmė vairą iš D. Noreikienės

Nijolės vyrą dažnai iš Kauno siųsdavo į komandiruotes  Lietuvos elektrinėje, todėl šeima nusprendė, kad patogiausia būtų gyventi Elektrėnuose. Nusprendusi keltis į besikuriantį miestą, Nijolė ėmė ieškoti darbo. Pirmiausia, su suplyšusiu lagaminu ir 20 rublių kišenėje atvykusi į miestą, ji kreipėsi į tuometinę vaistinės vedėją Daratą Noreikienę, ilgamečio Lietuvos elektrinės vadovo Prano Noreikos žmoną. Ši pažadėjo paskambinti po kelių dienų. Ir iš tikrųjų, po kelių dienų Nijolė būdama tėvų namuose, Varniuose, sulaukė skambučio. Balsas kitame laido gale pranešė, kad yra priimta dirbti į Elektrėnų vaistinę.

Iki atvykstant Nijolei, vaistinėje vis keitėsi darbuotojai. D. Noreikienė buvo ką tik pagimdžiusi antrą dukrą ir vadovauti vaistinei tapo sunkiau. Nijolė labai stengėsi gerai dirbti, po poros metų darbo D. Noreikienė paėmė Nijolę už rankos ir pakvietė važiuoti į farmacijos valdybą.

Pokalbio su valdybos viršininku Jonu Eišvydžiu metu, D. Noreikienė pasakė, kad atvedė moterį, kuri Elektrėnų vaistinėje dirbs ilgai. Šie žodžiai buvo pranašiški – vaistinėje Nijolė dirba jau 45 metus.

D. Noreikienė, kuri dėl ligos anksti paliko ją mylinčius žmones – svarbus autoritetas Nijolės gyvenime. Ji prisimena pirmąją vaistinės vedėją kaip sumanią, draugišką, mokančią bendrauti.

Įdomus faktas tas, kad pradėjusi vadovauti vaistinei, Nijolė tebuvo 27 metų, ji ilgą laiką buvo jauniausia vaistinės vedėja Lietuvoje.

Truputis istorijos

Pirmasis medicininės pagalbos punktas Elektrėnuose, kuriame buvo teikiama pagalba vaistais, atidarytas 1961 m. Draugystės gatvės dešimtajame name, trijų kambarių bute. Vėliau, augant miestui, Taikos gatvėje buvo pastatyta poliklinika, į kurios patalpas perkelta ir vaistinė. Vaistinei jau veikiant naujose patalpose 1968 m. Nijolė Kleinienė ėmė dirbti vaistinės vedėja.

1972 m. vaistinė, remiama Lietuvos elektrinės, vėl kėlėsi į geresnes patalpas Sodų gatvėje, kur dabar įsikūrusi „Cento“ parduotuvė. Ten ji veikė apie 10 metų, aptarnaudama miesto ir atokiausių kaimų gyventojus. Vaistinės veikla buvo labai gerai vertinama, nuolat laimėdavo Sveikatos ministerijos organizuojamus konkursus. „Mus labai mylėjo ir pacientai. Esu tikra, kad neatsirastų nė vieno žmogaus, kuris apie mus atsilieptų blogai, nes mes visada stengėmės padėti žmonėms“ – įsitikinusi N. Kleinienė.

1985 m. poliklinikos komplekse pradėtas statyti dabartinis vaistinės pastatas. Nauja vaistinė buvo net 1800 kv. m ploto, veikė per du aukštus, ten gaminamų sterilių tirpalų pakako visam Trakų rajonui. Vaistinės klestėjimo laikais joje dirbo net iki 40 darbuotojų.

Vaistininko pareiga gydyti

Iškovojus Nepriklausomybę, vaistinei tapo sunkiau išsilaikyti, nes apšildyti tokias didžiules patalpas buvo labai brangu. Tuomet vaistinė ėmė spaustis, o laisvas patalpas imta nuomoti. N. Kleinienė prisimena, kad atidžiai rinkosi nuomininkus, ji nenorėjo netvarkingų kaimynų, kurie keltų tik galvos skausmą. Kai 2000 m., po reformų, Elektrėnuose buvo įkurta savivaldybė, nepriklausoma vaistinė pasiprašė, kad ši taptų vaistinės steigėja. Tada viename vaistinės korpusų ėmė kurtis įvairios savivaldybės įstaigos: seniūnija, SODRA, kelios socialinę paramą teikiančios įstaigos, Registrų centras.

Lietuvai tapus nepriklausoma, Elektrėnų vaistinė aptarnavo savivaldybės gyventojus, turėjo 4 vaistinės filialus: Taikos, Rungos, Pergalės gatvėse bei Abromiškėse ir aptarnavo 11 kaimų felčerinių punktų. Visi filialai teikė tokias pačias paslaugas, ten buvo gaminami reikalavimus atitinkantys vaistai pagal gydytojo išrašytą receptą, pacientams patarinėjama sveikos gyvensenos, mitybos klausimais.

N. Kleinienės įsitikinimu, vaistininkas turi patarti pacientui gydytis taip, kad suvartotų kuo mažiau vaistų, kurie netinkamai naudojami gali ir pakenkti. Tokiu požiūriu, kuris būdingas tik tikrai vaistinei,  Elektrėnų vaistinės kolektyvas vadovaujasi iki šiol.

Vaistinė  kryžkelėje

Šiuo metu vaistinės kolektyvas gyvena apmąstymų laikotarpyje. Galbūt po kelių mėnesių vaistinė bus priversta pakeisti savo nepriklausomos vaistinės statusą. Visą gyvenimą nepriklausomai vaistinei vadovavusiai N. Kleinienei tai – ypač skaudi tema, sukelianti daug nemalonių emocijų. Juk gyventojų skaičius Elektrėnuose nuo susikūrimo mažai keitėsi, o vaistinių iškilo dar 8. Elektrėnų vaistinė tapo nepajėgi konkuruoti su didžiųjų tinklų vaistinėmis, todėl, prisitaikant, tenka rinktis nelabai malonų kelią. Šiuo metu Elektrėnų savivaldybės vaistinė veikia apsupta net 4 didiesiems tinklams priklausančių vaistinių.

N. Kleinienė nesupranta, kodėl Lietuvoje vaistinių tinklams leidžiama daryti verslą, kuris orientuotas tik į pelną, o ne į paslaugas gyventojams. Juk, pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse steigiant vaistines siekiama atidaryti kuo daugiau vaistinių atokiose vietose, o ne vienoje vietoje kelias. Vaistininkės nuomone, reikėtų įsteigti vaistines, kad ir Kietaviškėse, ir Semeliškėse, kad pacientai greičiau ir patogiau gautų rekiamas paslaugas.

Vaistinės vadovei svarbiausia, kad dėl būsimų permainų nenukentėtų pacientai, kad išliktų tos pačios paslaugos. Ši vaistinė vienintelė mieste gamina vaistus pagal receptus, teikia reikalingas paslaugas vėžiu sergantiems ligoniams. Elektrėnų vaistinės teikiamomis paslaugomis ligoniams naudojasi ir kaimynai kaišiadoriečiai, žiežmariečiai ir kitų rajonų gyventojai.

Ne tik vaistininkė, bet ir visuomenininkė

Dar studijuodama Nijolė  aktyviai dalyvavo Kauno medicinos universiteto saviveikloje. Su gydytojais ji važinėdavo į įvairiausius miestus koncertuoti, dainuodavo solo. Atvykusi į Elektrėnus taip pat netruko susirasti, kur galėtų tęsti mėgiamą veiklą. Tuomet saviveikla Elektrėnuose klestėjo, kūrėsi įvairūs kolektyvai. Nijolė pradėjo dainuoti ansamblyje „Volta“, kuriam vadovavoViktoras Voronovas. „Voltoje“ dainavo daugiausiai elektrinės darbuotojai, apie kuriuos Nijolė pasakoja su spindesiu akyse, negailėdama komplimentų. Dešimt metų vaistininkė aktyviai dalyvavo šio ansamblio veikloje, koncertavo daugelyje Tarybų Sąjungai priklausiusių miestų.

1968-aisias Elektrėnuose įvyko pirmasis Lietuvoje džiazo festivalis „Jaunystė‘ 68“. Nijolė šiame festivalyje net tik pati dainavo, bet ir padėjo festivalio sumanytojui Viktorui Voronovui jį organizuoti.

Nijolė Kleinienė mokėjo suderinti darbą su poilsiu ir per visus tuos metus užssimdama mėgiama veikla stipriai įsipynė į mylimų Elektrėnų gyvenimą. Nuoširdaus rūpesčio ligoniais dėka, ji yra žinoma ir gerbiama elektrėniečių.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Aktualijos

Aktualijos

Aplinkos apsauga

Archyvas

Darbo partija

Elektrėnai

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose

Elektrėnų krašto šviesuoliai

Europietiška savivaldybė

Keliai aukštumų link

Keliai link aukštumų