Aukštadvario vidurinės mokyklos pučiamųjų orkestras „Griausmas“ ant suolų susodino gegužės 25 d. gausiai į Beižionis susirinkusius ir įspūdžiais besidalijančius svečius.
Renginys, pasak Heifer Baltijos fondo direktoriaus Arūno Svitojaus, Beižionyse vyko todėl, kad fondas visada yra ten, kur reikalinga pagalba, kur laukia vaikai.
Beižionių kaimas Elektrėnų savivaldybėje pasirinktas dėl unikalaus gebėjimo integruoti kaimo žmones, mokyklos mokinius bei globos namuose gyvenančius vaikus į kaimo bendruomenės veiklas. Vykdydama Heifer Baltijos fondo ir kitų rėmėjų projektus bendruomenė pasiekė akivaizdžių rezultatų: globos namų vaikai ir aplinkiniai gyventojai užmezgė glaudžius ryšius, atnaujino juos su giminėmis, ugdo įvairius įgūdžius. Pagal Heifer projektą bendruomenės nariams ir vaikų globos namams buvo dovanojami gyvuliai ir paukščiai. Įrengta globos namų pedagoginė ferma, kurioje vaikai prižiūri savo gyvuliukus, padeda vieni kitiems ir kitoms bendruomenės šeimoms.
Beižioniškiai svečių labai laukė. Bendruomenės nariai Petras Lukoševičius ir Algis Mučeskas išdrožė ir pastatė medinę skulptūrą, skirtą Heifer Baltijos fondo dešimtmečiui, Dainius Lipeika, Gintas Degutis ir Vilmantas Palčiauskas sukūrė akmeninę avinuko kompoziciją, Marytė Sindaravičienė, Vanda Narkevičienė, Irena Gustienė, Nijolė Lukoševičienė, Algis Ališauskas sodino gėles, ūkininkai Kęstas Paliokas, Vida Venskutonienė, Rita Ogurkevičienė, Elena Jankelaitienė, Asta ir Vidmantas Kozėllai ant vaišių stalo patiekė naminės duonos ir pyrago, sūrių, lašinių, skilandžių. Moksleiviai svečiams pristatė piešinių parodos „Pagalbos ranka stokojančiam“ laureatų darbus, kanklėmis pagrojo Elektrėnų profesinio mokymo centro mokytoja Onutė Petronaitienė, kuri kartu su moksleiviais svečiams padovanojo tautines juostas su įaustais linais. Parodomąją jodinėjimo programą su Poni ir Žemaitukų veislės arkliais parodė Beižionių globos namų auklėtiniai, vadovaujami trenerės iš Trakų Laimos Martuinavičienės.
Ambasadorė kalbėjo lietuviškai
Nepaprastai paprasta ir miela JAV ambasadorė Anne E. Derse susirinkusiuosius nustebino paruošusi pranešimą lietuvių kalba. Kaip juokavo Žemės ūkio viceministras, tai todėl, kad krizė palietė ir tokią didelę šalį kaip Amerika, todėl ambasadorė taupo išmokusi lietuvių kalbą, kad nereikėtų samdyti vertėjo.
O kalbėjo ambasadorė pasididžiuodama apie tai, kad fondo šaknys kilo jos šalyje, Antrojo pasaulinio karo pabaigoje, 1944 metais. Sąjungininkams pritrūkus maisto davinių buvo nuspręsta į nepriteklių kenčiančias šalis gabenti karves. Pirmos 18 karvių iš Niujorko buvo nugabentos į Puerto Riką. Badaujantys Puerto Riko vaikai net nebuvo ragavę pieno. Nuo to laiko milijonai šeimų, 128 šalyse, gauna fondo dovanas, gyvulėlius, kurie padeda jiems išgyventi, realizuoti save ir atgauti prarastą viltį.
Dovanojami gyvuliai – tai lyg maža negrąžinama paskola, kurią bendruomenei suteikia fondas. Esminis fondo strategijos ir filosofijos bruožas – ,,dalinimasis dovanomis“. Kiekvienas gavęs gyvulėlį, pirmąjį gautojo gyvulio jauniklį (palikuonį) padovanoja kitai šeimai. Fondo dovanos gavėjas dovanodamas jo paties užaugintą gyvulio jauniklį taip pat perduoda ir įgytas žinias bei patirtį. Taip ugdomas bendruomeniškumas, teikiama ilgalaikė parama, puoselėjama draugystė ir viltis. Daugeliui šeimų tai padėjo išbristi iš skurdo ir iš esmės pagerinti savo gyvenimą.
Dalijosi gyvosiomis dovanomis
Po gražių kalbų ir apdovanojimų, vyko linksmiausia šventės dalis – gyvų dovanų dalijimasis. Keturiasdešimt geltonpūkių žąsiukų ir 6 avys buvo išdalintos vaikams ir suaugusiems, pasiruošusiems juos auginti. Bet džiaugsmo gyvuliukai suteikė ne tik vaikams. Svečiai iš viso gal pirmą kartą rankomis lietė tą geltoną kamuoliuką ir neslėpė jausmų, perduodami juos vaikams. Reikėjo tik pamatyti vaikų pasididžiavimą, kai jie nešė žąsiukus į namus, įsipareigoję juos užauginti ir išvesti vadą. Kęsto Kozėllos ir Rolando Zagorsko užauginti avių jaunikliai buvo nešiojami ant rankų ir kiekvienas stengėsi papozuoti prieš kameras. Šurmulį dar labiau pagyvino arklių paradas. Papuoštus ponius ir žemaitukus kaip tikri raiteliai vadeliojo globos namų auklėtiniai. Tik arkliukais šį kartą niekas nesidalijo, nors Žemaičių Kalvarijos bendruomenė sakė turintys svajonę savo gyvenvietėje auginti ponius.
Vilties sodas
Po pietų ir po arklių su raiteliais pasirodymo mokyklos stadione, Vilties parke, prie baigiamų renovuoti vaikų globos namų, buvo sodinami medeliai, kurių gausiai ir įvairių atvežė svečiai. Šventė baigėsi prie ūkininkų sūriais nukloto apskrito stalo, kur bendruomenės dalijosi gerosios patirties pavyzdžiais.
Beižionių vaikų globos namų direktorius Vilmantas Palčiauskas sako, kad vykdydama įvairius projektus Beižionių bendruomenė pasiekė akivaizdžių rezultatų: vaikai susirado įvairaus amžiaus draugų, atnaujino ryšius su giminėmis, išugdė būtinų gebėjimų. „Dovanodami gyvulius, naminius paukščius duodame ne „žuvį, bet meškerę“, – teigia V. Palčiauskas. Tokiu būdu nepasiturinčios bendruomenių šeimos įgyja maisto ir pajamų šaltinį. Be to, šeimos, pačios buvusios paramos gavėjomis, tampa ir rėmėjomis. Pirmąją moteriškos lyties gyvulio atžalą perdovanoja kitai stokojančiai šeimai“, – kalbėjo Heifer Baltijos fondo direktorius Arūnas Svitojus. Jis pastebėjo, kad pastaruoju metu nepasiturintys žmonės vis dažniau pasiryžta laikyti naminius gyvulius ir maitintis naminiu pienu, kiaušiniais, mėsa.
Tad Vilties sodas, pasodintas Beižionyse, suteikia vilties, kad parama ir veikla fonde tobulina ne tik aplinką, bet ir žmones.