Muzikos valanda Vievyje

Rugsėjo 17 d. Vievio gyventojus aikštėn prie bažnyčios sukvietė saugaus eismo akcija, kurią organizavo Lietuvos automobilių kelių direkcija ir VĮ „Automagistralė“, kartu su Lietuvos muzikų rėmimo fondu.

Karolina NAPRIENĖ, Vievio gyventoja

Būtent apie šio fondo įnašą į šventinį renginį ir noriu pareikšti keletą savo minčių. Šv. Mišių metu  bažnyčia buvo pilna, o paklausyti koncerto liko nedaugelis. Daugiausia tie patys, kurie lanko visus renginius ir koncertus, tie, kurie dar neprarado smalsumo ir noro tobulėti. Aišku, tai tik mano subjektyvi nuomonė, bet negaliu atsistebėti savo miestelio gyventojų abejingumu, o gal tingėjimu ar nenoru priimti to, ką organizatoriai mums pateikia, pasiūlo, dažniausiai net nemokamai.

Niekada nesuprasiu tų žmonių, kurie dvasinius – kultūrinius renginius išmaino į grybavimą, daržų tvarkymą, skalbimus šventadienį ar serialų („muilo operų“) žiūrėjimą. Juk visa tai galima padaryti ir kitu metu. Juk tau skirtą kazlėką ar net baravyką rasi miške ir kitą dieną, o tokį koncertą, kokį mums atvežė Lietuvos muzikų rėmimo fondas šį kartą, tikrai retai teišgirsi.

Būtent tą dieną Vievio Šv. Onos bažnyčioje vyko muzikos valanda „Beauštanti aušrelė“. Dalyvavo operos solistai Marta Lukošiūtė, Arūnas Malikėnas ir koncertmeisteris Aleksandras Vizbaras. Buvo atliekamos garsiausios arijos ir dainos iš kompozitorių  J. Gruodžio, V. A.  Mocarto,  A. Raudonikio, St. Šimkaus, Dž. Verdžio ir kt. klasikų kūrybos.

M.Lukošiūtės atliekama arija pagal italų legendą „Mėnulio sūnus“ po bažnyčios skliautais nuskambėjo taip profesionaliai ir pakiliai, kad sugraudino ne vieną klausytoją. Netgi iki skausmo visiems žinomos Žeromo arija iš Dž. Verdžio operos „Traviata“ arba nuostabi Ūdrio daina iš V. Klovos operos „Pilėnai“ (girdima beveik kiekviename pageidavimų koncerte), šį kartą atliekama solisto Arūno Malikėno, nuskambėjo taip didingai, kad atrodė, jos girdimos pirmą kartą.

Kaip po koncerto pasakė vedėjas muzikologas Vaclovas Juodpusis, šiems solistams talentus dovanojo pats Dievas.

Dėkodamas atlikėjams už koncertą klebonas Alfonsas Kelmelis pasakė, kad nors pati savaime muzika nėra šventa ar religinga, bet jos klausantis po didingais bažnyčios skliautais, ji užpildo mūsų širdis gerumu, kaip malda, kaip dieviška palaima. Dalyvavę koncerte būtent taip ir pasijutome.

Ir dar vienas mano asmeninis pastebėjimas. Vievis garsus dainomis. Šitiek choristų, chorų vadovų, mokytojų, meno mokyklos dėstytojų, seniūnijos darbuotojų, bibliotekininkų, moksleivių, miestelėnų… O kur jie dingsta, kai mieste organizuojami panašūs renginiai? Atleiskite man, bet tie žmonės apvagia patys save. Ir pažiūrėtas eilinis serialas, taip vadinamos „muilo operos“, tik atbukina, o ne praturtina jų pasaulėžiūrą.

Sakote, Vievyje trūksta reklamos? Gal ir taip. Bet tas, kas ieško, randa. Kas nori sužinoti – sužino. Ateiti į minėtą susitikimą ne kartą iš sakyklos ragino pats klebonas, bažnyčioje ant suolo buvo padėtos koncerto „Beauštanti aušrelė“ programinės skrajutės. Beje, jas platino ir moksleiviai. Beveik apie visus miestelio masinius ar kultūrinius renginius būna paskelbta rajoniniuose laikraščiuose. Tereikia tik norėti žinoti.

Dėkoju koncerto organizatoriams, ypač klebonui A. Kelmeliui už suteiktą galimybę solistams koncertuoti šventovėje, o atlikėjams – už mums padovanotą nepakartojamą šventę.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Aktualijos

Aktualijos

Aplinkos apsauga

Archyvas

Darbo partija

Elektrėnai

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose

Elektrėnų krašto šviesuoliai

Europietiška savivaldybė

Keliai aukštumų link

Keliai link aukštumų