Mūsų laikmečio bėda – padangų sėja

Mūsų laikmečio  bėda – padangų sėja

Julija Kirkilienė

Miškai, pakelės ir net nuosavų žemių sklypai, užsėti padangomis, nerimą jau kelia ne tik aplinkosaugininkams. Į savo sodybą Gilūšio kaime atvykusi Ona rado nelauktų dovanų – beveik dešimt vienetų senų padangų.

Kur ieškoti pagalbos?
Keistas pinigingų žmonių mąstymas: geriau už išmestas padangas mokėsiu baudą, nei aukosiu kurą ­nuvažiavimui iki stambių gabaritų atliekų aikštelės. Dešimt padangų vienas automobilis sunaudoti gali, geriausiu atveju, per penkerius metus. Žmogus tiek metų jas taupė tam, kad išmestų svetimoje teritorijoje, nors Elektrėnuose įkurtoje stambiagabaričių atliekų aikšte­lėje po 4 padangas nemokamai priduoti gali kiekvienais metais. Moteris išmėtytas padangas surinko į vieną vietą ir ieško pagalbos, ką su jomis daryti. Tas padangas ji gal ir vežtų į aikštelę, bet neturi nei automobilio, nei sveikatos. Pagalbos pirmiausia, žinoma, ieškojo Elektrėnų policijos komisariate, kur parašė prašymą policijos tyrimui. Ona redakcijai sakė, kad geriausia būtų, jei žmogus pats tas padangas susirinktų ir išsivežtų.

Menkos baudos
Elektrėnų policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininkas Edgaras Telinskis sako, kad policija ikiteisminį tyrimą pradės, bet surasti kaltuosius tikimybė nėra didelė. Nebent kaimynai būtų užfiksavę automobilio numerį. Tyrimo metu policininkai apklaus gyventojus, bet nustatyti pažeidėją galėtų tik turėdami įrodymų. Įrodymų kartais surasti galima ir netikėtai: būna, kad su padangomis išmeta ir kokį dokumentą, dažniausiai, mokesčio už padangų keitimą kvitą. Padangas galima nuvežti į stambiųjų atliekų surinkimo aikšteles, ati­duoti prekybos ar montavimo vietose. Aplinkosaugininkai įspėja, kad ne vietoje išmesta padanga gali „kainuoti“ iki 90 eurų baudos ir dar 44 eurus teks pakloti už gamtai padarytą žalą. Tokios baudos, ko gero, per menkos, todėl padangos vis dar mėtomos kur papuola.

Kur dėti?
Lietuvoje nusistovėjusi tvarka dėl senų padangų ir kitų automobilių atliekų saugojimo nesumažina žmonių neatsakingumo, bet vis tiek reikėtų žinoti:
1. Paprastai padangas vairuo­tojai keičia autoservisuose, todėl ten jie gali nemokamai palikti tiek padangų, kiek keičia.
2. Kadangi pagal galiojančius įstatymus už padangų tvarkymą atsakingi padangų gamintojai ir importuotojai, pardavėjas turi pranešti pirkėjui, kad į padangos kainą jau įskaičiuotos ir jos sutvarkymo išlaidos. Taigi pirkėjas į prekybos vietą gali atvežti tiek padangų atliekų, kiek pirko.
3. Panaudotos padangos, alyva, filtrai, aušinimo skysčiai, akumuliatoriai ir kitos atliekos iš gyventojų nemokamai surenkamos stambiųjų atliekų surinkimo aikštelėse. Jų adresus, darbo laiką ir kitą informaciją galima rasti savivaldybės svetainėje arba Aplinkos apsaugos agentūros svetainėje. Elektrėnų atliekų surinkimo aikštelės tel. Nr. 8 686 91984. Autoservisų klientai turėtų žinoti, jog jiems gali būti perduodamos tik pakartotinai naudoti tinkamos transporto priemonių dalys. Perduodant jas transporto priemonės savininkui ar naudotojui, turi būti užpildomas Transporto priemonių dalių perdavimo–priėmimo aktas. Kadangi net iki 80 proc. transporto priemonių dalių ir detalių galima perdirbti, aplinkosaugininkai labai ragina naudotis numatytais atliekų sutvarky­mo būdais, o pastebėjus aplinką teršiančius asmenis nedelsiant kreiptis ­telefonu 112 arba AAD Pranešimų priėmimo tarnybos telefonu (8 5) 273 2995.

Neatsakingumas
Neatsakingi yra ne tik au­to­mobilių savininkai, bet ir nevaldomi garažiniai meistrai, kurie, pasak aplinkosaugininkų, dažnai ir daro tokias niekšybes. Į mūsų šalį įvažiuoja nemažai padangų, kurios yra nedeklaruojamos. Aplinkos ministerija skaičiuoja, kad šalyje gali būti apie 30 proc. tokių padangų. Garažų meistrų irgi nebaugina baudos, kurių dydis svyruoja nuo 30 iki kelių tūkstančių eurų, priklausomai nuo atliekų kiekio ir nuo to, ar atliekos pavojingos, ar ne. Taip pat skaičiuojama ir aplinkai padaryta žala. Baudos nebaugina gal todėl, kad tiek policija, tiek aplinkosaugininkai vis dar atsainiai žiūri į gamtos teršėjus ir juos suranda tik žmonėms pra­nešus informaciją.

Komentarai:

  1. Zmogui nera jokios pagalbos is visu instituciju ,kovojame su siukslntojais 2 metai. Kvietem policija, aplinkosaugininkus, kreipemes i savivaldybes administracija ir nieko. galliausiai savo lesomis sutvarkeme siukslyna. Siukslintojai yra nebaudziami, todel krauna kur papuola. Belieka paciam sugauti ir pamokyti.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Aktualijos

Aktualijos

Aplinkos apsauga

Archyvas

Darbo partija

Elektrėnai

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose

Elektrėnų krašto šviesuoliai

Europietiška savivaldybė

Keliai aukštumų link

Keliai link aukštumų