Miško medicina ragina kuo dažniau būti gamtoje

Miško medicina ragina kuo dažniau būti gamtoje

Kodėl taip malonu pabūti miške? Japonų mokslininkai, detaliai ištyrinėję buvimo miške ir parkuo­se poveikį žmogaus organizmui, teigia, kad miškas turi didelį nepanaudotą sveikatinimo potencialą. Šios šalies miškuose ir parkuo­se veikia nemažai miško terapijos centrų, šalyje kilusi „širin-joku“ – „miško maudynių“ arba „panirimo į mišką“ – praktika domina visą pasaulį ir sparčiai populiarėja.

Įspūdingi rezultatai
Japonijos miško medicinos mokslų asociacijos prezidentas dr. Qing Li, 30 metų studijuojantis miško poveikį žmonių sveikatai ir iš­leidęs knygų apie šią praktiką medikams bei plačiajai visuomenei, akcentuoja, kad pasivaikščiojimas ir laiko leidimas miške uodžiant jo kvapus, gėrintis medžiais gali daug pagerinti žmonių sveikatą.
Dr. Qing Li moksliškai įrodė tai, ką intuityviai dauguma puikiai žinome – kad miške praleistas savaitgalis, kelios dienos stipriai pakelia žmogaus nuotaiką ir imunitetą, išsivadavu­sios iš streso gniaužtų imuninės ląstelės skuba atsikurti ir labai sustiprėja.
Tyrimai, atlikti su keliomis grupėmis medicinos seserų, kurios prieš ir po miške praleistų savaitgalio ar dienos atlikdavo vienos kitoms įvairius kraujo ir šlapimo tyrimus, įrodė, kad tada imuninių ląstelių aktyvumas ir kiekis gerokai padidėjo. Jis buvo vidutiniškai 56 proc. didesnis net kai tiriamieji grįžo į miestus, ir po mėnesio laiko išliko 23 proc. didesnis nei įprastai. Streso hormono adrenalino kiekis sumažėjo 68 proc. miško maudynių metu ir taip pat negrįžo į buvusį lygį. Viena diena miške sumažina adrenalino kiekį kraujyje ir kraujo spaudimą, tas efektas išlieka savaitę. O pasivaikščiojus mieste adrenalino kiekis kraujyje sumažėja, bet kitą dieną to efekto nelieka. Kraujo spaudimą ir pulsą pasivaikščiojimas miške taip pat sumažina daug labiau negu pasivaikščiojimas mieste.
Išvados tokios: pasivaikščiojimas miške mus veikia labai įvairiapusiškai. Tai mažina adrenalino ir noradrenalino kiekį, sustiprina parasimpatinės sistemos veiklą, kuri atsakinga už organizmo atsistatymą ir poilsį, sumažina simpatinės nervų sistemos skatinimą kovoti, ir taip subalansuoja nervų sistemos aktyvumą, sumažina stresą, tuo pačiu ir pykčio, depresijos, nerimo, nusivylimo simptomus. Taip pat padidina gerojo baltymo adiponektino, veikiančio kraujagyslių sienelių regeneraciją, lipidų apykaitą, kiekį, pagerina ­miegą, atmintį, gebėjimą susikoncentruoti  ir padidina energingumą. 

Detalūs patarimai
Dr Qing Li patarė turintiems laisvą dieną ir norintiems sustiprinti sveikatą pasivaikščioti miške po 2 valandas ryte ir vakare, nueinant maždaug po 2,5 km. Pirmiausia reikia rasti vietą, kur patinka vaikščioti. Tada būtinai palikti savo telefoną ir fotoaparatą ir eiti giliai kvėpuojant kur veda kojos ir ragina juslės. Svarbu neskubėti, giliai ir ramiau kvėpuoti, o priėjus gražią vietą sustoti ar atsisėsti pailsėti ir pasigrožėti gamtovaizdžiu, atsigerti.
Po pasivaikščiojimo miške patariama išsimaudyti šiltose versmėse ar pirtyje – tai dar padidina imuninės sistemos aktyvumą.
Dr. Li akcentuoja, kad reikėtų panirti į aplinką visomis juslėmis: pasidžiaugti medžių žaluma, augalų žiedais ir kitomis spalvomis, atkreipti dėmesį į kvapus; įsiklausyti į garsus – medžių šlamėjimą, paukščių balsus. Svarbu prieiti prie patikusio medžio; paliesti žievę, paspaudinėti ją stipriau, prisiglausti prie jo kamieno rankomis ar visu kūnu, pastovėti 5–10 min., pasikalbėti su juo, tarkim: „Sveikas, gėriuosi tavo jėga, žalumu, tyliu šlamėjimu“. Gerai būtų ir pakramtyti jo vaisių, uogų ar lapą, smilgos kotelį.

Visi pojūčiai
Pasak dr. Qing Li, pasivaikščio­jimas miške yra intensyvi aromate­rapijos sesija. Tyrimai įrodė, kad miško eteriniai aliejai didina su svetimkūniais ir su vėžiu kovojančių imuninių ląstelių ir baltymų aktyvumą, mažina streso hormonų lygį ir kraujo spaudimą, pagerina miegą ir nuotaiką, harmonizuoja nervų ­sistemą.
„Aromaterapija yra rimta medicina. Norint ja pasinaudoti, miške pakanka tiesiog giliai kvėpuoti – įkvėpti, iškvėpti ir tuo mėgautis. Visžaliai augalai – pušys, kedrai, eglės ir kiti spygliuočiai – išskiria daugiausia eterinių aliejų ir yra didžiausi fitoncidų gamintojai, tad jų poveikis žmogaus organizmui yra didžiausias. Tačiau tokį sveikatinantį kvapą skleidžia ne tik medžiai. Dirvožemis, daug mažų augalų veikia panašiai“, – rašo dr. Li.
Pasak jo, miško aplinkoje sutelkęs dėmesį žmogus tampa kitoks – ramesnis, be įtampos. Tai veikia su minimaliomis žmogaus pastangomis arba visai be jų – tereikia leisti žvilgsniui krypti ten, kur jis nori.
Gamta nėra tyli, bet ir nėra triukšminga. Dr. Li pataria klausytis, išgirsti miško garsus: medžių šlamesį ir paukščių čiulbėjimą, krankimą, vėjo šuorus medžio šakose, lapuose, vandens čiurlenimą ir daug kitų.
„Klausykite visomis kryptimis, geriausia – užmerkę akis, kad išgirstumėte daugiau. Ši turtinga gamtos simfonija žmogų ramina, nutildo ir išvalo minčių painiavą galvoje. Būdamas miške, tarp gražių medžių, kur švelni žaluma, oras gaiviai kvepia, žmogaus vidinių minčių pūlingas šnabždesys ir ego padeda rimti“, – rašo dr. Qing Li.
O grįžus iš miško, gydytojas ­pataria kartais pasiklausyti gamtos įrašų, paukščių balsų, kurių yra prieinamų internete nemokamai.
Medžio palietimas, prisiglaudimas prie jo taip pat gali netikėtai stipriai raminti. „Tęskite pažintį su medžiu. Pakanka pajusti lapo ar spyglio, seno ir jauno medžio kamieno ir tekstūros skirtingumą, galbūt tarp pirštų patrupinti irstančios medžio žievės gabalėlį, sumaigyti aksominį lapą ir nusiavus batus pajusti žemę po kojomis. Miško maudynių tikslas yra kuo labiau susijungti su gamta, o prisilietimas gilina ryšį. Tik tai darant būtina pasirūpinti apsauga nuo kenksmingų gyvių.
Japonų mokslininkas primena, kad miškai yra pilni delikatesų – uogos, grybai, medžių pumpurai ir lapai ir daugybė augalų, tinkančių arbatai ar sriubai. Visų jų galima po truputį paragauti, žinoma, pirma pasidomėjus, ar čia nėra nuodingų augalų. Pabandę pakramtyti medžio vaisiaus ar lapo, žievės stiebelį, nusiskynę ir suvalgę uogų, sužinome ir miško skonį.
Į klausimą, kiek laiko reikėtų skirti maudynėms miške, dr. Li atsako: „Kiek laiko turite?“ Miškų maudynės savaitę būtų fantastiška. Tačiau keturios valandos taip pat yra daug, o dvi valandos bus nemažai. Pasinaudokite ir keliomis minutėmis, stebėkite vieną medį pro langą ar savo kambarinę gėlę“.

Daiva Červokienė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Aktualijos

Aktualijos

Aplinkos apsauga

Archyvas

Darbo partija

Elektrėnai

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose

Elektrėnų krašto šviesuoliai

Europietiška savivaldybė

Keliai aukštumų link

Keliai link aukštumų